Pirmasis uždarbis ir silpnybės, kurios suryja sunkiai uždirbamus pinigus. Taupyti ar išlaidauti? Žinomi žmonės praveria pinigines. Šįkart savo piniginę pravėrė dainininkas, pedagogas Justinas Lapatinskas (37 m.).

– Koks yra naujausias jūsų pirkinys?

– Planuoju nusipirkti meškerę. Nesu žvejys, bet nuoširdžiai užsimaniau pabandyti, galbūt patiks.

– Ar dažnai jūsų pasirinkimą, ką įsigyti, lemia emocijos? Ar perkate tik tai, kas būtina?

[[ge:lrytas:lrytas:144920]]

– Turiu labai daug daiktų, kuriuos įsigijau per daug negalvodamas, kai buvau jaunas. Interneto platybėse įsigytų pigių prekių turiu dar iki šiol.

Dabar bandau pirkinius planuoti: skirti laiko jų paieškai derindamas kokybę ir kainą. Džiaugsmą teikia, kai įsigytas daiktas tarnauja ilgai.

[[ge:lrytas:lrytas:21620574]][[ge:lrytas:lrytas:22946528]][[ge:lrytas:lrytas:35611775]][[ge:lrytas:lrytas:37199033]]

– Kokiems daiktams – batams, drabužiams, kvepalams, knygoms, meno kūriniams ar dar kam nors turite silpnybę ir nesusilaikote nuolat juos pirkdamas?

– Susilaikau. Muzikos instrumentai – mano silpnoji vieta. Turiu daugybę instrumentų, kuriais nemoku groti, bet man jie mieli ir sukuria puikią atmosferą.

Gitarų turiu jau 5. Nors noriu dar vienos, sulaikau save nuo šio pirkinio.

– Ar privalote kam nors atsiskaityti už tai, ką įsigyjate sau?

– Ne. Turiu pakankamai išlavintą saiko pojūtį, tad niekam nereikia atsiskaitinėti.

Jei pinigų turiu, ką nors darau, jei ne – apkarpau išlaidas.

– Kokia jūsų pinigų filosofija?

– Filosofija paprasta: pinigų gali užsidirbti, susitaupyti, išleisti.

Tai trys pagrindinės pinigų galios, visa kita reikia galvoti pačiam.

[[ge:lrytas:lrytas:38877266]]

– Kas turėjo didžiausią įtaką jūsų požiūriui į pinigus?

– Didžiausią įtaką, žinoma, daro tėvai. Jie ir suformavo pagrindines nuostatas, o gyvenimas tik pridėjo kažkokių žinių.

– Kaip tėvai jus mokė elgtis su pinigais ir kokius įgūdžius stengiatės perduoti savo vaikams?

– Pirmieji mano pinigai buvo uždirbti grybaujant ir uogaujant. Tai labai sunkus ir kantrybės reikalaujantis darbas. Ko gero, tai labiausiai ir išmokė vertinti uždarbį. Jie visada mokė neišleisti visko vienu kartu.

– Ką manote apie pasaulio turtuolius, kurie tik mažą dalį savo palikimo užrašo vaikams teigdami, kad jie turi patys užsidirbti, tik tuomet mokės vertinti pinigus?

– Manau, jei nesugebi išmokyti vaikų protingai elgtis su pinigais, nėra labai svarbu, ar jie gaus palikimą, ar ne – finalas vis tiek bus panašus. Japonai turi posakį: „Jeigu seneliai dirbo, tėvai tinginiavo, vaikai badaus.“

– Ar sutinkate, kad pinigai gadina žmones?

– Nesutinku. Pinigai – tai įrankis. Tiesa, dažnai gali pamatyti, kai žmogus tampa godus ar pradeda sukčiauti, apgaudinėti, bet yra ir žmonių, kuriuos pinigai įkvepia kurti gerus ir gražius dalykus.

– Ar pamenate, kokia buvo pirmoji jūsų alga ir kam ją išleidote?

– Pirmą algą užsidirbau „Senukų“ prekybos centre. Visą vasarą sunkiai dirbęs galėjau sau leisti nuvažiuoti į Vilnių stabdydamas pakeleivingas mašinas ir nusipirkti pirmąją savo gitarą ir MP3 grotuvą, kuriame buvo 30 dainų.

– Kas jus skatina uždirbti pinigų?

– Noras tobulėti, geriau gyventi.

[[ge:lrytas:lrytas:38877265]]

– Ar praveriate piniginę labdarai?

– Anksčiau praverdavau daugiau, nors ir dabar praveriu. Bet gal tapau ne toks patiklus ir kiekvienam prie Aušros vartų pinigėlių nedalinu. Labdarai esu pasirinkęs vieną žmogų ir stengiuosi jam padėti. Taip pat visada neatlyginamai dalyvauju labdaros koncertuose.

– Ar yra tekę patirti bankrotą ar kitaip prarasti visus pinigus ir gyvenimą pradėti nuo nulio?

– Teko. Nėra pati geriausia patirtis. Tačiau valstybė padėjo ir leido išskaidyti skolą. Tai ne visai bankrotas, bet teko daug suprasti, kaip reikia planuoti finansus.

– Kiek pinigų reformų esate pergyvenęs ir kaip jos paveikė jūsų finansinį gyvenimą?

– Jau net neskaičiuoju. Kaip jos paveikė? Tikrai ne į gera, bet turime mokėti mokesčius ir palaikyti valstybę, kurioje gyvename. Reformos būtinos, bet kartais aš pasigendu jose logikos.

– Ar atsidedate kas mėnesį dalį savo pajamų vadinamajai juodai dienai ir kiek?

– Keturių asmenų šeima retu atveju gali atsidėti juodai dienai. Manau, laikyti pinigus spintoje ar banke kvaila. Mes juodai dienai taupome pasiėmę paskolas, kaip ir dažnas lietuvis. Geriau pinigų neturėti negu turėti daug ir nežinoti, ką su jais nuveikti.

– Kaip renkate dovanas kitiems – taupydamas ar, atvirkščiai, stengiatės neatrodyti šykštus?

– Labai retai dovanoju dovanas. Dažniau dovana pavirsta vokelyje nugulusi kupiūra. Manau, kad kiekvienas žino, ko jam reikia, ir nusiperka.

– Jei gaunate dovanų, kurios nedžiugina, kaip su jomis elgiatės?

– Labai retai gaunu dovanų, bet jeigu gaunu, žmogus būna gerai pagalvojęs, ką ir kaip dovanoti. Tačiau reikia prisipažinti, kad Kalėdų laikotarpiu perdovanoti dovanas tampa normalu.

[[ge:lrytas:lrytas:38877264]]

– Kokią turite svajonę, kuriai įgyvendinti nepagailėtumėte didžiulės pinigų sumos, jei tik ją sukauptumėte?

– Tokios svajonės neturiu. O svajonių, kurioms nereikia pinigų, tikrai dar neįgyvendinau.

– Ar tikite ritualais, esą galinčiais privilioti finansinę sėkmę?

– Tikiu. Turiu prietarų – kartais jie pasitvirtina, kartais ne. Pavyzdžiui, kai automobilį paženklina paukštis, visada mintyse pasakau, kad greičiausiai piniginę papildys neplanuotos pajamos.

– Ar pinigai iš tiesų reiškia laisvę?

– Pinigai nereiškia laisvės. Man laisvė – tai žmogaus vidinė savijauta. Negali nusipirkti laisvės, nusipirkti gali ką nors materialaus. Pinigai tikrai laisvės nesuteikia.

Justinas Lapatinskas: „Mes juodai dienai taupome pasiėmę paskolas, kaip ir dažnas lietuvis“