Apie jį ištikusią nelaimę A.Kulbis pranešė socialiniuose tinkluose.
„Ačiū visiems, padedantiems gelbėti. Ką praradau – vertingiausia, ką turėjau: unikalią gamtos knygų biblioteką. Žuvo arba buvo pažeista didžioji jų dalis. Namus – antroje vietoje“, – rašė vyras.
Gaisras kilo kaimynės bute
Nors žinomam gamtininkui dar sunku suvokti, kas įvyko, naujienų portalui Lrytas vyras papasakojo, ką prisimena iš siaubingos nakties, kai prieš akis liepsnojo jo namai. Anot vyro, gaisras kilo kaimynės bute.
„Vėlai vakare grįžau iš konferencijos, vykusios Klaipėdoje, kaip tik iš paštomato pasiėmiau antikvarinių knygų siuntą. Dar norėjau prieš miegą jas pavartyti. Šalia gyvena garbaus amžiaus kaimynė, nelabai tvarkinga.
Po visko sužinojom, kad ji bute laikė ne tik malkas, bet ir briketus. Iš jos buto pradėjo eiti dūmai. Su kitais kaimynais išvedėm ją į lauką, paskambinom ugniagesiams.
Tačiau žinot, kaip būna. Namas yra senovinis, mūrinis, penkiolikos butų, todėl stogas labai greitai užsiliepsnojo. Aš kaip tik gyvenu antram aukšte, todėl mano butas nukentėjo, o tos kaimynės – visiškai sudegė“, – dalijosi pašnekovas.
Šiuo metu A.Kulbiui svarbiausia sutvarkyti būstą, mat stogas visiškai įgriuvo, teks atlikti kapitalinį remontą. Anot jo, lengviausia dalis bus išmesti baldus, šlapią buitinę techniką, o sunkiausia – viską suremontuoti, nes tam prireiks nemažų lėšų.
„Jeigu tai būtų vasara, dar būtų galima džiovinti, uždengti plėvelėmis, o dabar sudegė visos perdangos, reikia keisti stogą. Statybose nelabai nusimanau, esu gamtininkas. Su kaimynais kalbėjau, kad didelės pagalbos iš draudimo įmonių nereikia tikėtis“, – kalbėjo jis.
Prarado visą gyvenimą kauptą knygų kolekciją
Tačiau vyras neslepia, kad emociškai labiau išgyvena ne dėl sudegusio stogo. Didžiausias praradimas gamtininkui – sudegusi arba nepataisomai pažeista unikali gamtos knygų biblioteka, kurią jis kaupė daugelį metų. Pasak jo, knygos buvo brangiausias turtas, nes šiai veiklai jis skyrė ypatingai daug laiko.
„Gal pasakysiu drąsiai, bet tai buvo didžiausia botanikos knygų kolekcija Lietuvoje. Ją kaupiau nuo šešiolikos metų. Kai manęs paklausė, kiek ji galėtų kainuoti, atsakiau – neįmanoma pasakyti.
Buvo leidinių, kurie buvo unikumai. Vilniaus bute buvo pustrečio tūkstančio knygų. Tokių, kurias dar galima bandyti džiovinti, restauruoti, išliko apie 500, kitų nebeliko. Butai pastatomi, rūbai įsigyjami, puodai, šaldytuvai nusiperkami, o šios knygos – jų nebesugrąžinsi“, – apmaudo neslėpė A.Kulbis.
Pasak jo, dalis leidinių buvo tokie reti, kad jų teko laukti aukcionuose ar su pažįstamų žmonių pagalba ieškoti užsienyje.
„Tas knygas galma įsigyti ir už tokio žmogaus kaip aš pajamas, bet tų knygų tiesiog nėra. Ir jų praradimas – tai dalykas, kurio neįmanoma atitaisyti. To labiausiai gaila. Seniausia knyga buvo 1633 metų. Šią pavyko išgelbėti, bet daug kitų – ne. Kai kurios knygos buvo iš XVII amžiaus.
Deja, nežinau, ar dar kada nors gyvenime pavyks tokių įsigyti. Taip pat turėjau ypatingo retumo rinkinių. Tik specialistai galėtų pasakyti, kad tokių knygų reikia laukti visą gyvenimą“, – pasakojo pašnekovas.
Tai, anot vyro, ne tik jo asmeninis praradimas, nes tokios knygos praverstų mokslo fondams ir institucijoms. Iš savo kolekcijos gamtininkas išskyrė keletą knygų, kurias prarasti jam buvo ypatingai skaudu.
„Buvo tokia Rygos gamtos tyrėjų draugija, pradėjusi veiklą XIX amžiaus antroje pusėje. Jie vokiečių kalba leido savo darbus beveik šimtmetį – iki 1940 metų. Turėjau pilną komplektą darbų. Latvijoje turbūt dar yra pilnas komplektas, bet tokį turėti, surinkti yra praktiškai neįmanoma“, – teigė A.Kulbis.
Brangūs jam buvo ir leidiniai su garsių mokslininkų autografais. Ypatingą vietą jo širdyje užėmė Karlo Linėjaus – populiaraus švedų gamtininko – darbai.
„Turėjau keletą jo knygų, deja, jų taip pat neliko. Šias knygas dar galima įsigyti, kartais jos pasirodo aukcionuose, bet būna neįperkamomis kainomis. Pas mane jos pateko iš kolekcininkų, gamtininkų už draugišką kainą“, – pasakojo nelaimės paliestas specialistas.
Nori atsitiesti savo jėgomis
Net ir sunkioje situacijoje A.Kulbis stengiasi atrasti pozityvių minčių. Vyras džiaugėsi, kad nelaimės valandą visi namo gyventojai susitelkė kaip viena šeima ir niekas neliko abejingas.
„Namo gyventojai visi labai skirtingi, skirtingų tautybių, bet visi labai vieningi buvo tą naktį, kalbėjosi, mačiau ir tėvų su mažais vaikučiais. Žmonės vieni kitiems linkę padėti.
Gaila vyresnių žmonių, kurie nežinau, ar turės, kur gyventi, miegoti, kiek girdėjau, savivaldybė pasirūpino, kad galėtų kažkur nakvoti“, – pasakojo jis.
A.Kulbis pasakojo, kad pats šiuo metu turi, kur prisiglausti. „Turiu, kur nakvoti, tik nežinau, kaip važinėsiu į darbą“, – sunkumais dalijosi jis.
Paklaustas, kokios pagalbos jam šiuo metu labiausiai reikia, A. Kulbis sako, kad nenori gailesčio. Stengsis kiek įmanoma atsitiesti savo jėgomis. Todėl vyras sako norintis priimti papildomo darbo pasiūlymus.
„Sugebu pasakoti, rašyti apie gamtą. Jeigu atsirastų papildomo apmokamo darbo savaitgaliais ar vakarais – galiu dirbti. Kiekvienas euras dabar svarbus. Didelių santaupų neturėjau, nes viską išleisdavau knygoms. Turiu santaupų keliems mėnesiams ir pavalgyti, apsirengti, nėra labai bloga padėtis.
Tačiau, jeigu galėčiau būti žmonėms naudingas pagal savo kompetenciją ir žinias, greičiau atsistočiau ant kojų ir galėčiau visa tai pamiršti“, – sako gamtininkas.
Po gaisro likęs be namų ir brangiausių knygų, A.Kulbis sakė, kad jį nepaprastai sujaudino žmonių gerumas. Daugelis skatino gamtininką pasidalinti sąskaitos numeriu, kad visi norintys galėtų finansiškai pagelbėti kuo greičiau atsistoti ant kojų.
„Tai yra tokia netikėta gyvenimo patirtis, kurią matydavau tik tada, kai žmonės prašydavo pagalbos internete. Džiugu, kad niekas dėl mano nelaimės nesidžiaugia – priešingai, sulaukiau labai daug palaikymo“, – sakė pašnekovas.
Visi norintys ir galintys padėti A.Kulbiui, gali su juo asmeniškai susisiekti žemiau nurodytoje paskyroje.