Ūkininko darbeliai – peržengiantys fantazijos ribas: atkasinėjo kapus ir dyrė lavonų odą

Ryano Murphy naujame seriale „Monster: The Ed Gein Story“ („Monstras: Edo Geino istorija“) pagrindinį serijinio žudiko vaidmenį atlieka Charlie Hunnamas. Seriale gilinamasi į šio vyro, kuris įkvėpė keletą siaubingiausių Holivudo filmų, psichiką.

Nors R.Murphy serialas yra pramoginis, jis kritikuojamas už tai, kad sensacingai pateikia E.Geino gyvenimą ir nusikaltimus bei iškraipo tikrąją istoriją.

Taigi, kas iš tiesų buvo E.Geinas, tylus ūkininkas iš Viskonsino kaimo, pagarsėjęs kapų plėšimu ir lavonų odos lupimu šeštajame XX a. dešimtmetyje, ir kas įkvėpė jo košmarišką pomėgį?

E.Geinas dar buvo žinomas kaip „Plainfieldo mėsininkas“.

E.Geinas gimė 1906 m. rugpjūčio 27 d. Viskonsino La Crosse apygardoje, Augustos ir George‘o Geinų šeimoje. E.Geinas turėjo vyresnį brolį Henry. Tėvas George‘as buvo alkoholikas, o Augusta, pamaldi krikščionė, dažnai įspėdavo savo sūnus apie pasaulio blogį, tikino berniukus, kad moterys yra ištvirkę velnio įrankiai.

Nepaisant to, E.Geinas garbino savo motiną, o tai, matyt, kėlė nerimą jo broliui Henry. Geinų šeima persikėlė į ramų ūkį Plainfielde, Viskonsine, ir Edas su Henry iš savo namų išeidavo tik į mokyklą.

George‘as mirė nuo širdies nepakankamumo 1940 m., o po ketverių metų Henry paslaptingai žuvo gaisre netoli šeimos ūkio. E.Geinas, kuris policijai pranešė apie Henry dingimą, atvykus pareigūnams sugebėjo juos tiesiai nuvesti prie jo kūno, o tai sukėlė klausimų dėl jo dalyvavimo. Nors ant Henry galvos rastos mėlynės rodė galimą nusikaltimą, mirtis buvo pripažinta nelaimingu atsitikimu. Augusta mirė po metų, 1945 m., dėl sveikatos komplikacijų po antrojo insulto.

E.Geino prisirišimas prie motinos ir izoliacija nuo išorinio pasaulio galiausiai formavo jo gyvenimą nerimą keliančiais būdais. Vėliau jis tapo žinomas dėl to, kad nulupdavo lavonų odą ir iš kapinėse išsikastų lavonų odos siūdavo „moters kostiumą“, kad „taptų“ savo mirusia motina.

E.Geinas pirmą kartą buvo suimtas 1957 m., būdamas 51 metų, kai pareigūnai tyrė 58 metų įrankių parduotuvės savininkės Bernice Worden dingimą. Apieškodami E.Geino ūkį, jie rado sudarkytą B.Worden kūną, kabantį daržinėje su nupjauta galva.

Atliekant kratą E.Geino namuose, buvo atskleista jo žiauri pramoga – kapų plėšimas ir moterų kūno dalių rinkimas, kurias jis naudodavo drabužiams ir namų apyvokos daiktams gaminti.

Tarp daugybės kraupių radinių buvo žmogaus oda aptraukta kėdė, iš žmogaus odos pagamintas lempos gaubtas, iš moters torso pagamintas korsetas ir keletas kaukių, padarytų iš moterų veido audinių.

E.Geinas vėliau prisipažino iškasęs devynis kapus. Tyrėjai taip pat rado 54 m. užeigos darbuotojos Mary Hogan, kuri dingo 1954 m., kūną.

Košmariški E.Geino nusikaltimai įkvėpė sukurti kai kuriuos iš žiauriausių Holivudo fikcinių piktadarių prototipus, pavyzdžiui, Normaną Batesą filme „Psichopatas“. Romanistas Robertas Blochas, kuris 1959 m. parašė siaubo romaną „Psichopatas“, pagal kurį buvo sukurtas to paties pavadinimo filmas, gyveno už 80 km nuo E.Geino fermos. E.Geino istorija tapo A.Hitchcoco siaubo filmo prototipu.

Manoma, kad E.Geinas taip pat įkvėpė „Buffalo Billo“ filme „Avinėlių tylėjimas“ ir Odinveidžio filme „Kruvinosios skerdynės Teksase“ personažus.

E.Geinas prisipažino nužudęs E.Worden ir M.Hogan, bet neprisipažino kaltu, nes esąs nepakaltinamas. 1957 m. jis buvo pripažintas netinkamu stoti prieš teismą ir jam buvo diagnozuota šizofrenija, dėl to jis daugiau nei dešimtmetį buvo laikomas psichiatrijos ligoninėje.

E.Geinas buvo teisiamas 1968 m., kai buvo nuspręsta, kad jis yra kompetentingas dalyvauti savo gynyboje. Jis buvo pripažintas kaltu dėl E.Worden nužudymo, bet pripažintas nusikaltimo metu buvęs nepakaltinamu. E.Geinas niekada nebuvo teisiamas už M.Hogan nužudymą ar devynis kapų išplėšimus, kuriuos jis prisipažino padaręs.

E.Geinas grįžo į Mendotos psichikos sveikatos institutą Viskonsine, kur 1984 m. mirė dėl plaučių vėžio sukelto kvėpavimo nepakankamumo. Jam buvo 77 metai.