Nors statistika kalba pati už save – kas trečia moteris Europoje yra patyrusi smurtą, tačiau net 60 proc. nesikreipia pagalbos, – svarbu atminti, kad už skaičių slypi tikros moterys, tikri gyvenimai, tikras skausmas.
Istorijos užrašytos pačių moterų bei Specializuotos kompleksinės pagalbos centro konsultančių. Jos pateiktos taip, kaip norėjo pačios moterys – jų istorijos, jų žodžiai, jų išgyvenimai.
Šių istorijų tikslas – ne tik parodyti smurto realybę Lietuvoje, bet ir įkvėpti – įkvėpti kreiptis pagalbos, įkvėpti pastebėti smurtą ir padėti jį patyrusiems asmenims.
Visos istorijos anoniminės, vardai pakeisti, tačiau žinomi Moterų informacijos centrui.
Viktorijos istorija
54 metų Viktorija po ilgamečių kupinų įtampos ir smurto santykių pagaliau išsiskyrė su sutuoktiniu ir išsikraustė gyventi atskirai. Kartu su mama – 18 metų dukra, besimokanti 12-oje klasėje.
Visus santuokos metus vyras prieš Viktoriją naudojo įvairias smurto formas: psichologinį, fizinį ir ekonominį. Nors moteris pagaliau ryžosi gyventi skyriumi, smurtas nesiliovė – priešingai, jis įgavo naujas formas. Taigi ši istorija – ne apie smurtą, patiriamą santykių metu, o nesustabdomą jo laviną, kai tarsi jau padarei viską. Išsiskyrei, gyveni atskirai, tačiau teroras nesiliauja.
Gyvendama atskirai, Viktorija nuolat patiria psichologinį spaudimą, grasinimus ir turto gadinimą. Buvęs sutuoktinis ne kartą subadė Viktorijai priklausančio automobilio padangas, apipylė automobilį dažais, be leidimo iškirto jos turėtą miško plotą. Taip pat chemine medžiaga išpurškė Viktorijos sodyboje augusius vaismedžius ir kitus augalus, taip sukeldamas didelius finansinius ir emocinius nuostolius.
Viktorija nuolat bijo išeiti iš namų, nes vyras ją seka, viešai žemina, keikia ir vadina necenzūriniais žodžiais. Kartą, moteriai važiuojant automobiliu, vyras ją persekiojo keliuose, provokuodamas avarines situacijas – aplenkdamas ir staigiai stabdydamas priešais Viktorijos automobilį. Šį įvykį pavyko užfiksuoti, o filmuotą medžiagą moteris perdavė policijai.
Kiekvienu smurtiniu atveju Viktorija nepailstamai kreipiasi į policiją, tačiau daugelis jos pareiškimų nebuvo paremti pakankamais įrodymais, todėl realios pagalbos moteris nesulaukė. Tik nufilmuota medžiaga tapo rimtu įrodymu – tada vyrui skirta kardomoji priemonė nesiartinti prie Viktorijos. Vis dėlto ir šios priemonės vyras nesilaikė, toliau pažeisdamas moters ir jų dukros saugumą.
Dėl nuolatinio persekiojimo, grasinimų bei gyvenimo neapibrėžtumo Viktorija ir jos dukra patiria didžiulę emocinę įtampą. Jų kasdienis gyvenimas persmelktas baimės – tai atsiliepia moters sveikatai, darbo kokybei, o dukrai trukdo susikoncentruoti į mokslus, pasirengti egzaminams ir bendrauti su bendraamžiais.
Nors Viktorijos istorija atskleidžia, kaip sunku nutraukti smurtą, net nutraukus santykius, moteris tikina – skirtis, ieškoti galimybių gyventi atskirai yra verta. Svarbiausia, kad išėjus iš santykių pagalba ir palaikymas nesiliautų. Viktorija džiaugiasi, kad Specializuotos kompleksinės pagalbos centro komanda ją lydi visos, kol kas nesibaigiančios, istorijos metu.