Nors statistika kalba pati už save – kas trečia moteris Europoje yra patyrusi smurtą, tačiau net 60 proc. nesikreipia pagalbos, – svarbu atminti, kad už skaičių slypi tikros moterys, tikri gyvenimai, tikras skausmas.
Istorijos užrašytos pačių moterų bei Specializuotos kompleksinės pagalbos centro konsultančių. Jos pateiktos taip, kaip norėjo pačios moterys – jų istorijos, jų žodžiai, jų išgyvenimai.
Šių istorijų tikslas – ne tik parodyti smurto realybę Lietuvoje, bet ir įkvėpti – įkvėpti kreiptis pagalbos, įkvėpti pastebėti smurtą ir padėti jį patyrusiems asmenims.
Visos istorijos anoniminės, vardai pakeisti, tačiau žinomi Moterų informacijos centrui.
Gabijos istorija
Gabija santuokoje gyvena 15 metų. Turi sūnų, kuriam 14 metų. Abu su vyru yra išsilavinę, dirba atsakingus darbus. Materialinių sunkumų šeimoje niekada nebuvo.
Darbovietėse, sūnaus mokykloje, giminėje jų šeima buvo laikoma pavyzdine.
Nuo santuokos pradžios vyras sutuoktinę dažnai pašiepdavo, pravardžiuodavo. Moteris į vyro išpuolius stengėsi nekreipti dėmesio, sakydama, kad taip elgiasi daugelis, tuo labiau, kad vyras sakydavo: „nepyk, aš juokauju“.
Pasikeitus aplinkybėms vyras neteko darbo, todėl šeimą teko išlaikyti moteriai. Vyras tapo irzlus, piktas, užsidaręs, mažai bendraujantis, skaudindavo moterį ne tik artimoje aplinkoje, bet ir viešojoje erdvėje: ją pašiepdavo, žemindavo, užgauliodavo. Santykiai šeimoje tapo įtempti. Moteris galvodavo, kad galbūt reikia patylėti ir išlaukti pokyčių.
Šeimos biudžetas buvo bendras, tačiau finansinė kontrolė iš vyro pusės vyko visą gyvenimą. Sutuoktinio nuomone, „tik vyrai gali priimti teisingus, racionalius sprendimus“.
Vyras, neturėdamas darbo, dar labiau ėmė kontroliuoti moters pajamas ir išlaidas: moteriai savo reikmėms, šeimos poreikiams nebuvo galima išleisti nė vieno cento neatsiklausus, neaptarus su sutuoktiniu. Dažnu atveju vyras nepritardavo pirkiniams ir moteris jam paklusdavo. Vyras tyčiodavosi iš Gabijos išvaizdos: „Rezervų turi, nėra jokio poreikio pirkti sviesto“.
Nuo šeiminio gyvenimo pradžios vyras turėjo tvirtą nuostatą, stereotipinį požiūrį į santykius poroje: vyro seksualiniai poreikiai turėdavo būti aukščiau moters poreikių, savigarbos. Priešingu atveju vyras moteriai grasindavo skyrybomis.
Vyras buvo futbolo gerbėjas, todėl Gabija nupirko bilietus į varžybas. Nuėjo kartu. Tribūnoje šalia moters sėdėjo pažįstamas, kurio seniai nebuvo mačiusi. Gabija jį supažindino su savo sutuoktiniu ir pokalbio metu delikačiai užsiminė, kad šiuo metu jos vyras ieško darbo. Sutuoktinio reakcija buvo neadekvati – pasikeitė veido išraiška, jis moteriai žnybė į alkūnę, kumščiavo. Vėliau buvo ir žodiniai priekaištai. Tą vakarą namuose lipant laiptais vyras Gabiją pastūmė ir ji griūdama susilaužė koją.
Moteris sutuoktinio naudojamą psichologinį ir fizinį smurtą nuo visų slėpė. Vėliau sutuoktiniai dalyvavo giminės šventėje, kurioje ji sakė, kad fizinė trauma įvyko dėl jos neatsargumo.
Sūnus apie tėvų santykius užsiminė vienmečiam giminaičiui, kuris papasakojo kitiems. Namuose, dėl „informacijos nutekėjimo“ tėvas sumušė sūnų. Sūnus iškvietė policiją. Gabija kaltino save, bet labiausiai buvo nepatenkinta sūnaus poelgiu, kad jis iškvietė policiją.
Tačiau galiausiai ji suprato, kad susikurta „šeimos idilė“ žlugo. Gabija asmeniškai pagalbos kreipėsi į SKPC. Padedant SKPC specialistams moteriai pavyko nutraukti smurtinius santykius.