Pirmasis uždarbis ir silpnybės, kurios suryja sunkiai uždirbamus pinigus. Taupyti ar išlaidauti? Žinomi žmonės praveria pinigines.

„Esu žmogus, kuris niekada neturi pinigų, todėl manęs neverta apiplėšinėti“, – sako dainininkas, televizijos laidų ir renginių vedėjas Deividas Norvilas (45 m.).

– Koks yra naujausias jūsų pirkinys?

– Vaistai. Labai pervargau pastaruoju metu, reikia pasveikti ir atkurti jėgas.

[[ge:lrytas:lrytas:2647080]]

– Ar dažnai jūsų pasirinkimą, ką įsigyti, lemia emocijos? Ar perkate tik tai, kas būtina?

– Vienareikšmiškai emocijos. Būna gražių dienų, kai norisi ką nors nusipirkti ir pasidžiaugti, kai būna blogos dienos, irgi norisi ką nors įsigyti ir pakelti sau nuotaiką.

[[ge:lrytas:lrytas:39048930]][[ge:lrytas:lrytas:39996612]][[ge:lrytas:lrytas:39824755]][[ge:lrytas:lrytas:40479165]][[ge:lrytas:lrytas:40155339]]

Todėl esu šimtą procentų emocionalus pirkėjas.

– Kokiems daiktams – batams, drabužiams, kvepalams, knygoms, meno kūriniams ar dar kam nors turite silpnybę ir nesusilaikote nuolat juos pirkdamas?

– Beveik visko, kas išvardinta, nemėgstu ir perku tai labai retai. Tarkim, drabužius stengiuosi pirkti vieną kartą per trejus metus, bet daug. Kai jau žmona nusitempia į kokią parduotuvę Lietuvoje ar užsienyje, pamatau kokį nors ten esantį kampelį su man patinkančiais drabužiais, tada nusiperku kokius penkis megztinius, dvi ar tris batų poras. Nusimetu vaikščiojimo po parduotuves naštą ir vėl ramiai galiu trejus metus gyventi.

– Ar privalote kam nors atsiskaityti už tai, ką įsigyjate sau?

– Tikrai ne. Nei aš kam nors turiu atsiskaityti, nei man Renata privalo atsiskaityti, ką ir už kiek pirko. Mes abu turime savo silpnybes, džiaugsmus ir niekas niekam mūsų šeimoje neatsiskaito už tai, kur išleido pinigus.

– Kokia jūsų pinigų filosofija?

– Atsakysiu trumpai – be pinigų yra blogai.

– Kas turėjo didžiausią įtaką jūsų požiūriui į pinigus?

– Pirmoje klasėje pradėtas kramtomosios gumos versliukas. Nusipirkęs kokių dešimt kramtomosios gumos pakelių įsidėdavau juos į penalą ir atėjęs į mokyklą atidarydavau jį, kad visiems klasės draugams imtų varvėti seilės.

Nuo vienos parduotos gumos užsidirbdavau vieną kapeiką. Bet neretai mano prekyba baigdavosi tuo, kad neatlaikius nervams pats sukramtydavau tą gumą.

– Kaip tėvai jus mokė elgtis su pinigais ir kokius įgūdžius stengiatės perduoti savo vaikams?

– Taupyk, vaikeli, taupyk! Atsargiai, tik nieko nesubraižyk! Viską saugok! – tuos žodžius, ko gero, kiekvienas girdėjo iš savo tėvų, gimusių ir užaugusių sovietmečiu.

Aš į daiktus žiūriu paprastai – jais reikia naudotis, o ne jiems tarnauti.

Be to, dauguma šiuolaikinių daiktų sukurti taip, kad neatlaikytų ilgiau už tave. Pavyzdžiui, turiu stalą sodyboje, kurį atidavė tėvai, o jie jį paveldėjo iš močiutės, kuri irgi jau iš kažko nusipirko naudotą.

Norisi jį sukapoti, bet jis labai geros būklės. Šiais laikais tokių daiktų nebėra ir gal tai tik į gera.

[[ge:lrytas:lrytas:40781445]]

– Ką manote apie pasaulio turtuolius, kurie tik mažą dalį savo palikimo užrašo vaikams teigdami, kad jie turi patys užsidirbti, tik tuomet mokės vertinti pinigus?

– Visiškai pritariu ir tokią pinigų filosofiją taikau savo vaikams – jie viską turi užsidirbti patys, jeigu gaus lengvai, taip pat lengvai paleis vėjais, nesuvokdami daikto vertės.

O savo tėvams sakau, kad negalvotų apie tai, ką ir kiek paliks vaikams, vis kartoju, kad leistų pinigus tik sau ir savo malonumui, o vaikai turi patys užsidirbti. Prisiklausau daugybę istorijų, kai vaikai laukia tėvų palikimo, dalinasi jį dar jiems esant gyviems. Tai yra baisu.

– Ar sutinkate, kad pinigai gadina žmones?

– Ne visus, bet išbandymas pinigais tikrai būna. Vėl klausimas – kaip lengvai tie pinigai pakliuvo jiems į rankas? Manau, kad išbandymai pinigais bei valdžia gali būti labai žiaurūs ir žmogui būtina išlaikyti blaivią galvą.

– Ar pamenate, kokia buvo pirmoji jūsų alga ir kam ją išleidote?

– Puikiai atsimenu. Kartą vaikystėje pririnkau trylika maišų obuolių, tėvai juos nuvežė į supirkimo punktą, o aš už gautą uždarbį nusipirkau gitarą.

– Kas jus skatina uždirbti pinigų?

– Šeima, noras gyventi kuo laisviau, pasidžiaugti kelionėmis, geresniais daiktais ir kitais gyvenimo malonumais.

– Ar praveriate piniginę labdarai?

– Be abejo! Esu daugybę kartų dainavęs labdaros koncertuose ir aukojęs pinigus.

– Ar yra tekę patirti bankrotą ar kitaip prarasti visus pinigus ir gyvenimą pradėti nuo nulio?

– Dėkui Dievui, ne. Tiesą sakant, esu žmogus, kuris niekada neturi pinigų, todėl manęs neverta apiplėšinėti. Visas santaupas dažniausiai investuoju į nekilnojamąjį turtą ar kur nors kitur, todėl laisvų pinigų neturiu.

[[ge:lrytas:lrytas:40781451]]

– Kiek pinigų reformų esate pergyvenęs ir kaip jos paveikė jūsų finansinį gyvenimą?

– Atsimenu 2008 metų krizę, kai tų metų gruodžio mėnesį buvo suplanuota daug koncertų ir staiga didžioji dalis jų buvo atšaukti. Koronaviruso pandemijos laikotarpis visiems artistams buvo smūgis, nes neliko pasirodymų.

Aš tai ypač skaudžiai išgyvenau, nes niekada neturėjau etatinio darbo, visada buvau laisvai samdomas darbuotojas. Tuomet pagalvojau, kad turėti nuolatinį darbą būtų gerai, ir štai jau dveji metai, kai dirbu dėstytoju Vilniaus kolegijoje, Menų ir dizaino fakultete.

– Ar atsidedate kas mėnesį dalį savo pajamų vadinamajai juodai dienai ir kiek?

– Specialiai ne, bet esu investavęs pinigų ir kas mėnesį kažkiek jų prikapsi į sąskaitą.

– Kaip renkate dovanas kitiems – taupydamas ar, atvirkščiai, stengiatės neatrodyti šykštus?

– Nesu šykštus, ypač vaikams, nors kartais stabdau save, nes nenoriu, kad jie būtų viskuo aptekę. Kartais paklausiu vaikų, ko norėtų, o jie nežino, ką atsakyti. O kitiems stengiuosi dovanoti dovanas, kurias žmogus tikrai panaudos, nemėgstu dovanų, kurios dulka. Geriau jau nupirkti gero vyno butelį nei įteikti daiktą, kurio žmogus neturės kur dėti.

– Jei gaunate dovanų, kurios nedžiugina, kaip su jomis elgiatės?

– Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Juk žmogus stengėsi, rinko būtent man, todėl neatsimenu, kad būčiau gavęs dovaną, kuri mane būtų nuvylusi.

[[ge:lrytas:lrytas:40781447]]

– Kokią turite svajonę, kuriai įgyvendinti nepagailėtumėte didžiulės pinigų sumos, jei tik ją sukauptumėte?

– Mielai skrisčiau į kosmosą. Labai norėčiau pamatyti mūsų Žemę iš viršaus.

– Ar tikite ritualais, esą galinčiais privilioti finansinę sėkmę?

– Negaliu sakyti, kad netikiu, bet tokiais ritualais nesinaudoju. Pamenu, kai pirkau butą, skambinau garsiajai astrologei Palmirai Kelertienei ir klausiau patarimo, kokią dieną sudaryti pirkimo sutartį. Ir ji man patarė. Nežinau, ar tai padėjo, bet viskas vyko sklandžiai, butui nieko blogo nenutiko.

– Ar pinigai iš tiesų reiškia laisvę?

– Manau, kad taip, nes niekam dar pinigų nebuvo per daug. Bet žmogus neturi pasidaryti pinigų vergu ir gyventi tik dėl jų. Aš esu iš tų žmonių, kuriems pinigų visada trūksta, bet vis tiek esu labai laimingas.

Dainininkas Deividas Norvilas atsivėrė: „Esu žmogus, kuris niekada neturi pinigų“ (4)