Kiekvieną savaitgalį gerdavęs vilnietis: „Muštynės ar įvažiavimas į griovį mane sustabdydavo tik trumpam“

„Pats eidamas blogu keliu, turėdamas tris priklausomybes, pamačiau, kad priklausomų žmonių yra daug, o specialistų – per mažai. Tada supratau, kad esu batsiuvys su batais ir turiu misiją – padėti kitiems“, – pasakojo jis. Ir, kaip pridūrė, susitvarkęs savo daržą ėmė padėti kitiems.

Nesaikingą alkoholio vartojimą mentorius vaizdžiai palygino su dantų priežiūra: „Dažniausiai dantis taisome tik tada, kai labai skauda. Kol skylutė maža, dar iškenčiame. Taip ir su alkoholiu – kenčiame tol, kol prarandame kontrolę ir susiduriame su pasekmėmis. Patys danties neužplombuosime – reikia kreiptis į specialistus. Tai galioja ir priklausomybėms.“

Kaip pasakojo pašnekovas, prieš devynerius metus alkoholio vartojimas jo gyvenime buvo epizodinis ir gausus. „Darbo dienomis nevartodavau, dažniausiai gerdavau tik savaitgaliais, ir tai pasireikšdavo kaip binge drinking. Gerdavau maksimaliai ir linksmai – kaip pats sakydavau, arba viskas, arba nieko“, – apie praeitį kalbėjo Teta praktikas.

Piktnaudžiavimas alkoholiu tuo metu turėjo įtakos ir santykiams su aplinkiniais. „Pavartojus mano reakcijos būdavo aštresnės, nenorėdavau bendrauti, su kažkuo susipykdavau“, – pasakojo laisvės nuo priklausomybių mentorius ir pridūrė, kad tokiose būsenose itin stipriai pasireikšdavo apatiškumas.

Lūžio tašku tapo suskaičiuotos dienos per metus, kurios buvo „iššvaistomos“ alkoholiui. „Muštynės ar įvažiavimas į griovį neblaiviam mane sustabdydavo tik trumpam. Tikrasis lūžis įvyko dėl emocinio nuovargio nuo alkoholio. Suskaičiavau, kad per metus apie 30 dienų skirdavau alkoholiui. O po vartojimo jausdavausi kaip daržovė – tą dieną buvo galima ištrinti iš gyvenimo“, – atviravo Eugenijus.

2011 metais, būdamas 24-erių, vyras turėjo tris priklausomybes – lošimą, rūkymą ir alkoholio vartojimą. Lošimo ir rūkymo atsisakyti pavyko, tačiau kelias atsisakant alkoholio užtruko ilgiau. Kaip pats teigė, pirmasis žingsnis buvo simbolinis – jis susilažino su draugais. 2017 metų sausio 1-ąją sau pasakė: viskas, metus laiko nevartosiu alkoholio. E. Šnipas pabrėžė, kad šio pažado laikosi iki šiol. Tuo metu išvyko į dvasinę kelionę po Tailandą ieškoti atsakymų.

„Tailande laikytis pažado nebuvo sunku – prisidėjo ir tai, kad buvau apsistojęs vienuolyne. Vietose, kuriose keliavau, alkoholio tiesiog nebuvo“, – pasakojo NLP taikomosios psichologijos praktikas ir pridūrė, kad šios kelionės metu pradėjo labiau gilintis į mindfulness bei sąmoningumo praktikas. Anot jo, kritinių momentų bandant atsispirti alkoholiui nebuvo, nes aplinka skatino atsigręžti į save.

Norint atsisakyti alkoholio, svarbiausia pripažinti sau problemą ir būti sąžiningam – suprasti, kad tai iššūkis. Pokyčių kelias tampa lengvesnis su mentoriaus, koučerio ar kito specialisto pagalba. Taip pat svarbu atrasti, kuo galima pakeisti alkoholio vartojimą.

„Gerti lengva, tačiau išmokti gyventi blaiviai – kur kas sunkiau“, – nurodė sertifikuotas koučeris. Pasak jo, jei žmogus neranda alternatyvos, kyla frustracija, nes alkoholis dažnai tampa pabėgimu nuo savęs, rodo saugaus ryšio su savimi stoką, susijusią su neišspręstomis traumomis, gėda ar žema saviverte.

Teta praktikas pažymėjo: įsitikinimas, kad alkoholis atpalaiduoja, skatina vartojimą. Svarbi ir aplinka – bendraminčių parama padeda pokyčiams. Vietoje klausimo „kodėl geri?“, reikėtų klausti „ką tau skauda?“. Palaikymas ir išklausymas skatina atvirumą ir norą keistis. Anot specialisto, jei aplinkiniai išklausytų ir domėtųsi, žmogus neužsidarytų ir būtų labiau linkęs atsiverti pokyčiams.

Didžiausia klaida, kurią daro žmonės, bandydami atsisakyti alkoholio, yra siekis tai padaryti vien per valią ar motyvaciją. Svarbu pabrėžti, kad tai yra trumpalaikiai resursai, o be strategijos žmogus veikia per kančią. Geriau suprasti alkoholio vartojimo priežastis ir rasti tinkamą pakeitimą.

Alternatyvos gali būti įvairios: kvėpavimo pratimai, meditacija, sportas, pasivaikščiojimai, šaltas dušas ar bendruomenės susibūrimai. „Mes gimėme blaivūs – visada sakau žmonėms grįžti į vaikystę, kai mėgome užsiimti įvairiomis veiklomis ir nereikėjo alkoholio“, – patarė pašnekovas.

Kuo pakeisti alkoholį, labai priklauso nuo individualių pomėgių. Tai gali būti įvairios veiklos: kvėpavimo pratimai, meditacija, sportas, pasivaikščiojimai, šaltas dušas ar bendruomenės susibūrimai.

Jo teigimu, niekada nėra per vėlu keistis – kiekvienam ateina savas laikas ir vidinis pajautimas. Alkoholis tėra tik įrankis. Todėl svarbu sąmoningai nukreipti energiją tinkama linkme. Pašnekovo žodžiais, be alternatyvų viduje lieka tuštuma, o senas įprotis gali grįžti. Tvari pokyčių strategija leidžia ilgalaikėje perspektyvoje išlaikyti blaivybę.

Visuomenė linkusi ieškoti malonumų ir bėgti nuo kančios. Priklausomybių atveju dažnai pasirenkamas trumpalaikis palengvėjimas, nepaisant ilgalaikių pasekmių, o toks elgesys ilgainiui tampa įpročiu.

Šiuolaikinėje kultūroje alkoholis neretai vaizduojamas kaip šventės atributas, ypač per gimtadienius ar kitas progas. Be to, jei žmogus turi neišspręstų vaikystės traumų, alkoholis tampa greitu būdu numalšinti vidinį skausmą.

„Tai yra greitas dopaminas“, – išskyrė mentorius. Pasak jo, taip atsipalaiduoti atrodo lengviau nei eiti į terapiją ar praktikuoti meditaciją, nes ten tenka susidurti su savimi ir dar labiau skaudančiomis emocijomis. Žmogus bijo akistatos su vidiniu skausmu, nemoka būti su savimi, o alkoholis sukuria iliuziją, kad padeda.

Specialisto teigimu, situacija Lietuvoje pamažu gerėja – didėja sąmoningumas ir susidomėjimas blaivia gyvensena. Tačiau socialiniuose tinkluose vis dar vyrauja neigiami pavyzdžiai: influencerių alkoholio vartojimas dažnai pateikiamas kaip sėkmės ar gero gyvenimo ženklas. Visgi, jaunoji karta vartoja mažiau alkoholio, tačiau dažnai renkasi kitas priklausomybes – nuolatinį naršymą telefone ar psichoaktyvius stimuliantus.

Pastebimos ir skirtingos alkoholio vartojimo tendencijos tarp lyčių. Sertifikuotas koučeris pabrėžė, kad visuomenėje vis dar gajus nevienodas vyrų ir moterų piktnaudžiavimo alkoholiu vertinimas. Dėl šios priežasties daugelis moterų geria slapčia – dažnai vienos, vakarais.

Kaip aiškino blaivios gyvensenos mentorius, moterys renkasi slaptumą dėl visuomenėje vyraujančios stigmos. „Vyras gali išeiti į gatvę neblaivus ir tai dažnai toleruojama, o kai taip elgiasi moteris – tai vertinama ypač neigiamai“, – situaciją pažymėjo koučeris.

Pašnekovas taip pat išskyrė, kad moterys dažniau būna linkusios keistis ir gilintis į savo emocijas. „Vyrams dažnai būdingas požiūris „aš pats“, todėl kreipimasis pagalbos laikomas silpnumo ženklu“, – sakė Teta praktikas. Pasak specialisto, moterys net ir jausdamos gėdą dažniau ryžtasi ieškoti pagalbos ir dirbti su savimi.

Vis dėlto kiekvieno žmogaus priklausomybės priežastys yra individualios – dažniausiai tai neišdirbtos traumos, stresas, įtampa ar emocinis atsiskyrimas.

Aplinkiniams svarbu rodyti teigiamą pavyzdį – nevartoti alkoholio prie žmogaus, nekaltinti ir negėdinti. Pagrindinis įrankis – atjauta. Alkoholiu linkę piktnaudžiauti asmenys dažnai patenka į apmąstymo arba prieš-apmąstymo būseną, kuomet svarsto imtis pokyčių.

„Jei žmogui esant tokioje būsenoje artimieji pradeda kaltinti, jis dar labiau užsidaro. Apmąstymo stadijoje svarbiausia yra atjauta“, – aiškino laisvės nuo priklausomybių mentorius. Tik tokia atmosfera leidžia žmogui atsiskleisti, todėl šeimos nariams itin svarbu tinkamai komunikuoti.

Dažnai pasitaiko, kad nuo alkoholio apsvaigusiam artimieji nieko nesako, apsimeta, kad viskas gerai, o išsiblaivius pradeda rėkti ar kaltinti. „Tada žmogus galvoja, kad neapsimoka negerti – blaivus jis nuolat kritikuojamas, o išgėrusį toleruoja“, – akcentavo mentorius.

Svarbu atskirti ir tikrus draugus nuo „sugėrovų“. Pagalbos ieškojimas yra meilė sau. Aplinka turi didžiulę įtaką, todėl verta atsiskirti nuo žmonių, kurie tempia žemyn. Jei tai sunku, galima pradėti nuo mažų žingsnių – ieškoti edukacinių vaizdo įrašų, tinklalaidžių ar socialinių medijų turinio, skatinančio blaivybę. Tai padeda organiškai įvertinti, ar esama aplinka yra žalinga. Specialistas pridūrė, kad vartojantis žmogus kartais nesuvokia realybės, nes aplinka normalizuoja alkoholio vartojimą.

„Tariami draugai gali sakyti, kad viskas gerai vartoti alkoholį ir net kritikuoti artimuosius. Tokiu atveju svarbu parodyti faktus ir siūlyti sprendimus, o ne kaltinti, nes priešingu atveju žmogus neigs ir priešinsis“, – paaiškino mentorius ir apibendrino, kad kelias atsisakant priklausomybės gali būti ilgas.

Ekspertas pataria šeimoms kreiptis į specialistus, net jei artimasis pagalbos neieško. Dažnai šeimos nariai patys tampa priklausomi nuo artimojo priklausomybės – įsitraukia į gelbėtojo, aukos ar persekiotojo rolę.

IG : laisvas_protas

FB: laisvas_protas