Pirmasis uždarbis ir silpnybės, kurios suryja sunkiai uždirbamus pinigus. Taupyti ar išlaidauti? Žinomi žmonės praveria pinigines.

Bendrovės „Gerugnė“ vadovas, viešbučio „Molėtai Hotel“ bendraturtis Stasys Vytas (57 m.) sako: „Vaikams reikia duoti meškerę į rankas, o ne įteikti žuvį.“

– Koks yra naujausias jūsų pirkinys?

– Kai kurie žmonės perka impulsyviai, o kai kurie pirkinius planuoja iš anksto. Aš priklausau pastarajai grupei – neseniai įsigijau naują automobilį „Mercedes“, nes jau reikėjo atsisveikinti su senuoju.

[[ge:lrytas:lrytas:23448214]]

– Ar dažnai jūsų pasirinkimą, ką įsigyti, lemia emocijos? Ar perkate tik tai, kas būtina?

– Esu iš tų žmonių, kurie dažniausiai perka tai, kas būtina.

[[ge:lrytas:lrytas:39824755]][[ge:lrytas:lrytas:39996612]][[ge:lrytas:lrytas:39048930]][[ge:lrytas:lrytas:39473868]][[ge:lrytas:lrytas:39245312]]

– Kokiems daiktams – batams, drabužiams, kvepalams, knygoms, meno kūriniams ar dar kam nors turite silpnybę ir nesusilaikote nuolat juos pirkdamas?

– Įsigyti batus priverčia būtinybė, o jei neišmanai meno, jo ir nepirksi. Nesu žmogus, kurį labai trauktų meno kūriniai. Ne mano charakteriui, nors esu matęs įspūdingų meno kūrinių.

– Ar privalote kam nors atsiskaityti už tai, ką įsigyjate sau?

– Jei būtų didelis pirkinys, tarčiausi su žmona Diana. Kadangi esame neišlaidūs žmonės, neturime įpročio atsiskaityti už pirkinius.

Kai kuriose šeimose įprasta dalintis pinigus, vienas sutuoktinis sako: „Čia mano pinigai“, o kitas atkerta: „Ne, čia mano pinigai.“ Man kelia nusistebėjimą, kaip šeimoje gali būti dalijami pinigai.

Mes su žmona viską dedame į vieną katilą. Su kuo daugiau gali dalintis pinigais, jei ne su žmona? Man atrodo, kad su žmona Diana esu visą amžinybę, kartu daugiau nei 35 metus. Esame perėję ugnį ir vandenį.

[[ge:lrytas:lrytas:40331464]]

– Kokia jūsų pinigų filosofija?

– Manau, kad pinigai yra priemonė siekti savo tikslų. Man dienai galbūt užtektų ir dešimties eurų, nes kiekgi gali suvalgyti? Kai turi namus, automobilį, užauginti vaikai, nieko ypatingo nereikia. Kita vertus, pinigai yra kaip instrumentas. Jei kas nemoka tvarkytis su pinigais, padėčiau, nes turiu gerų idėjų.

– Kas turėjo didžiausią įtaką jūsų požiūriui į pinigus?

– Tikriausiai vaikystė, nes mačiau, kaip sunkiai tėvai dirbo.

– Kaip tėvai jus mokė elgtis su pinigais ir kokius įgūdžius stengiatės perduoti savo vaikams?

– Mokė praktinių dalykų.

– Ką manote apie pasaulio turtuolius, kurie tik mažą dalį savo palikimo užrašo vaikams teigdami, kad jie turi patys užsidirbti, tik tuomet mokės vertinti pinigus?

– Daug kas priklauso nuo santykių su vaikais. Manau, vaikams reikia duoti meškerę į rankas, o ne įteikti žuvį. Man jaunystėje teko daug vargti, pradėjau verslą nuo šimto JAV dolerių. Tie, kurie norėjo greitai užsidirbti, padėjo ir galvą, nes tai buvo laukinio kapitalizmo metas.

Mačiau, kaip viskas vyko. Rengdavome diskotekas vadinamojoje Kelmynėje, į ją atvažiuodavo visokio plauko jaunimas iš Panevėžio, Vilniaus, Kauno, atsiveždavo ir automatų. Neretai kildavo muštynės, aš tuo metu dirbau diskotekos apsaugoje.

[[ge:lrytas:lrytas:40331459]]

– Ar sutinkate, kad pinigai gadina žmones?

– Jei pinigai atsiranda netikėtai, pavyzdžiui, laimima loterijoje, bet žmonės nėra tam pasiruošę, gal tai juos ir gadina. Jei sunkiai dirbi ir pasieki versle gerų rezultatų, ilgainiui išmoksti valdyti uždirbtas lėšas. Manau, kad pinigai nekeičia žmogaus charakterio.

– Ar pamenate, kokia buvo pirmoji jūsų alga ir kam ją išleidote?

– Pagal profesiją esu statybininkas. Prisimenu, dirbau statybose ir papildomai turėjau verslą, tokia buvo pradžia. Gavęs pirmąją algą pirkau Gariūnuose šaldytuvą ir televizorių, nes ką tik buvau vedęs.

– Ar yra tekę patirti bankrotą ar kitaip prarasti visus pinigus ir gyvenimą pradėti nuo nulio?

– Į verslą įsitraukiau daugiau nei prieš trisdešimt metų, tuo metu, jei įsibraudavo į parduotuvę vagys, išnešdavo viską. Nuostolių esu patyręs, bet to nevadinu bankrotu.

– Kiek pinigų reformų esate pergyvenęs ir kaip jos paveikė jūsų finansinį gyvenimą?

– Pinigų reformų mano gyvenime būta daug – rublius keitė vagnorėliai, vėliau atsirado litai, pagaliau – eurai. Kadangi su žmona neturėjome daug santaupų, nenukentėjome, nors mano tėvams, kaip ir kitiems gyventojams, kurie laikė pinigus banke, ne taip pasisekė.

Iki šiol neturiu įpročio daug kaupti, nes viską stengiuosi investuoti.

– Kas jus skatina uždirbti pinigų?

– Prasminga veikla.

[[ge:lrytas:lrytas:40331455]]

– Ar praveriate piniginę labdarai?

– Taip, bet tuo nesigiriu. Geriausia labdara yra tada, kai ji anonimiška.

– Ar atsidedate kas mėnesį dalį pajamų vadinamajai juodai dienai ir kiek?

– Negalėčiau pasakyti, tuo užsiima mano žmona.

– Kaip renkate dovanas kitiems – taupydamas ar, atvirkščiai, stengiatės neatrodyti šykštus?

– Dovana turi patikti tam, kam ją dovanoji. Ji turi būti praktiška.

– Jei gaunate dovanų, kurios nedžiugina, kaip su jomis elgiatės?

– Tokią dovaną dažniausiai pasilieku atsiminimui.

– Kokią turite svajonę, kuriai įgyvendinti nepagailėtumėte didžiulės pinigų sumos, jei tik ją sukauptumėte?

– Svajonė negali būti susieta su pinigais, nes pinigai – tik priemonė. Būtų puiku, jei ateitų tokia diena, kai galėčiau perduoti verslą į patikimas rankas ir galėčiau keliauti po pasaulį. Ir ne bet kaip, o vairuodamas kemperį.

Ne vien darbu esu gyvas, mėgstu tenisą, jaunystėje daug ką esu išbandęs – buvau rankininkas, futbolininkas. Man patinka aktyvus poilsis.

– Ar tikite ritualais, esą galinčiais privilioti finansinę sėkmę?

– Ne, sėkmės pagrindas yra darbas.

[[ge:lrytas:lrytas:40331457]]

– Ar pinigai iš tiesų reiškia laisvę?

– Yra tokia nuomonė, kad laisviausias žmogus yra tas, kuris nieko neturi. Sąskaitoje daug pinigų neturiu, nes esu investavęs į įvairius objektus.

Turtingas esu tik tuo požiūriu, kad investuoju. Gal galėčiau uždirbti mažiau, o turėti daugiau.

Viešbutis Molėtuose kainavo apie du milijonus eurų, bet jei ir turėčiau tiek pinigų, nepirkčiau vilos Ispanijoje ar kur nors kitur. Kam pirkti? Nebent norėtum išvykti ar pabėgti iš Lietuvos.

Bet laisvė man reiškia ir atsakomybę. Pateiksiu pavyzdį. Molėtų viešbutį, kuris priklauso mano šeimai, projektavo architektas Rimantas Narušis. Pradėjome projektuoti, kai kovido dar nebuvo, vėliau užklupo pandemija, kilo įvairių suvaržymų.

Kai ėmėme statyti naują viešbutį, prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje, pakilo statybinių medžiagų kainos.

Atsidūrėme tarp girnų, dar turėjome įsipareigojimą Molėtų savivaldybei pastatyti viešbutį per dvejus metus. Įvertinusi situaciją savivaldybė mums dar metams pratęsė terminą. Iš tikrųjų statybos truko apie pustrečių metų. Laimė, paskutinių kelnių nereikėjo atiduoti. Nors kainų traukinys jau buvo įsibėgėjęs, dar spėjome įšokti į nuriedantį vagoną.

Viešbučio statyba man buvo kaip socialinis projektas, nes esu molėtiškis. Molėtus atranda vis daugiau žmonių, džiaugiuosi, kai matau jaunas šeimas su vaikais, kurie pasirenka šį miestą savaitgaliui ar atostogoms praleisti.

Kol viešbučio nebuvo, atvykus autobusui turistų pritrūkdavo vietų, kur jiems apsistoti. Viešbutyje turime ir restoraną, kur galima paskanauti itališkų ir meksikietiškų patiekalų. Bet aš pats nesu išrankus maistui, skaniausi man yra lašiniai su duona, todėl sėsdamas prie stalo nesuku galvos, ką valgyti. Tuo požiūriu esu laisvas.

Molėtų verslininkas Stasys Vytas: „Su kuo daugiau gali dalintis pinigais, jei ne su žmona?“