Sporto ir sveikos gyvensenos trenerė Rasa Vilkienė (51 m.) pasidalino mintimis apie gyvenimą.

– Kas jus įkvepia gyventi?

– Trys dukros, trijų mėnesių anūkė ir tai, kad dirbu mėgstamą darbą. Turiu galimybę žmones paraginti judėti, būti sveikesnius ir sąmoningai dauginti laimės hormonus, kurie pailgina mūsų gyvenimą.

– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?

[[ge:lrytas:lrytas:344199]]

– Iš patirties galiu pasakyti, kad nieko nereikia ieškoti, laukti. Aš užsiimu savo tikslais, susikuriu aplinką, kurioje gerai jaučiuosi pati ir kurioje kitiems gera, todėl neieškau dėmesio ir į nieką nekreipiu dėmesio.

Darbe visada sulaukiu gero žodžio, bet didžiausia nuostaba nutinka, kai gatvėje sutinki žmogų ir jis pasako, kad nori pakalbinti, nes dažniausiai mato mane per televiziją ar feisbuke. Ir ką jis pasako? Padėkoja už darbą, pasako komplimentą, kad esu gražesnė realybėje nei mato per televiziją. Man pamalonina širdį, kad esu reikalinga žmonėms.

[[ge:lrytas:lrytas:41986752]][[ge:lrytas:lrytas:41715912]][[ge:lrytas:lrytas:41461738]][[ge:lrytas:lrytas:41296351]][[ge:lrytas:lrytas:40396498]]

– Koks patinka patiekalas?

– Žuvies, jūrų gėrybių patiekalai. Man pačiai patinka gaminti sveiką maistą – ruošiu nuo kasdienių iki šventinių valgių. Stengiuosi, kad ir desertai būtų kuo sveikesni. Laikausi nuostatos, kad maistas būtų vaistas, o ne nuodas.

– Mėgstamiausias kvapas?

– Mėgstu laukų gėles. Patinka gaivos ir švaros kvapas. O iš kvepalų – prieš metus mano atrasti „Atkinsons“ kompanijos „Shine Despite Everything“. Kai jais pasikvepinu, geriausiai jaučiuosi. Aromatas išskirtinis – visuomet aplinkiniai paklausia kvepalų pavadinimo.

– Geriausia gauta dovana?

– Aš ją pati užsidirbau prieš daug metų prekiaudama maisto papildais – gavau dovanų kelionę į kurortinį miestą Punta Kaną Dominikos Respublikoje.

Tai buvo geriausia dovana dar ir dėl to, kad galėjau išvykti su šeima.

– Jei pasaulyje yra rojus, tai...

– ... jis yra ten, kur saulė, jūra, smėlis ir nėra žmonių. Gal tai būtų Maldyvai.

– Be ko diena prarastų prasmę?

– Be vandens, judesio ir mano aplinkos, nes aš mėgstu bendrauti. Jeigu mane kas nors uždarytų į patalpą be žmonių, būtų didžiausia bausmė.

[[ge:lrytas:lrytas:42175166]]

– Kaip atsipalaiduojate?

– Mėgstu skaityti, sportuoti, važinėtis dviračiu, patinka SPA procedūros.

Ketinu mokytis vairuoti motociklą, nes mėgstu greitį.

Planuoju įsigyti motociklą, manau, tai būtų ekstremalus atsipalaidavimo būdas – pralėkčiau su vėjeliu, išvėdinčiau galvą ir perkraučiau savo mintis.

– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?

– Kalbėjimas pačiai su savimi, meditacija, kvėpavimo pratimai, miegas. Jei patiriu didesnį stresą, nepuolu iškart priimti sprendimų – išsimiegu, tada išanalizuoju situaciją, kodėl tai įvyko.

Stresą priimu kaip pamoką, kad kitąkart tai nepasikartotų.

– Blogiausias įprotis?

– Dažnai vėluoju, tačiau to nedarau specialiai. Taip susiklosto, nes buvau įpratusi prie Klaipėdos atstumų, o penktus metus gyvendama Vilniuje negebu apskaičiuoti, per kiek laiko nuvyksiu į sutartą vietą. Kai darai daug darbų, nori nenori pavėluoji.

– Ką naujo norėtumėte išmokti?

– Groti fortepijonu ir tapyti. Mokykloje man sekėsi piešti, ne vienas piešinys buvo patekęs į parodas. Bet aš norėčiau išmokti tapyti natiurmortus ar moterų portretus – tai būtų mano meditacija. Turiu meninę gyslelę.

– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?

– Man visuomet patiko amerikiečių aktorius George’as Clooney. Jis sukūrė daug skirtingų vaidmenų, atsiskleisdamas visomis talento spalvomis. Be to, jis man – vyro etalonas.

Man labai įdomu, kaip jis su savo žmona, gana aktyviai gyvenantys, geba išlaikyti gražius santykius, juk tai šiais laikais yra retenybė.

– Jei nebūtumėte ta, kas esate, kuo norėtumėte tapti?

– Galėčiau būti grožio paslaugų specialiste, nes man patinka kurti makiažą, šukuoti plaukus, parinkti rūbus. Tad save dar matyčiau ir dirbančia stiliste.

Dar norėčiau būti automobilių lenktynininke, nes jaučiu mašiną, patinka vairuoti. Daug kas sako, kad vairuoju geriau negu vyras.

[[ge:lrytas:lrytas:42175164]]

– Drąsiausias sprendimas?

– Po dvidešimt dvejų metų priimti sprendimą išsiskirti su vyru, nes noriu gyventi taip, kaip aš trokštu, noriu būti savimi.

– Įsimintiniausias nuotykis?

– Negalėčiau atsakyti į šį klausimą. Nerūpėjo nuotykiai, visada labai norėjau sukurti šeimą. Bet taip nutiko, kad pirma šeima sudužo į šipulius. Kai būdama dvidešimt ketverių susipažinau su antruoju vyru, vėl norėjau šeimos – pirmos dukters gimimas man buvo didžiausias stebuklas. Ir kai aš dabar turiu anūkę, patiriu tą patį – tai pats didžiausias stebuklas, koks galėjo įvykti.

Kai prieš mėnesį lankėmės pas mano mamą, abi verkėme. Nemoku paaiškinti, koks jausmas ir kokia stipri moteriška energija jautėsi susitikus keturioms kartoms, – mano mama, aš, mano dukra ir anūkė. Emocijos buvo labai stiprios. Kiti negali to suprasti, kol patys nepatiria.

– Ko visada galima rasti jūsų šaldytuve?

– Kiaušinių, varškės, vištienos, daržovių, juodojo šokolado, vaisių.

– Mėgstamiausias posakis?

– Kad ir kas nutiktų, šiandien negalvosiu – atsikelsiu rytoj ir pagalvosiu apie tai, koks būtų geriausias sprendimas. Išmokau nesivadovauti emocijomis.

– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?

– Paulo Coelho „Alchemikas“ – kažkas neįtikėtino. Knyga tik patvirtino, kad svarbiausia kelionė yra į savo sielą ir tapimą savimi.

[[ge:lrytas:lrytas:42175104]]

– Kokią kosmetiką naudojate?

– Naudoju jos kuo mažiau, todėl nesu prisirišusi prie konkretaus ženklo. Pastaruoju metu naudoju pačios sukurtus kuo natūralesnės sudėties šampūnus, kaukes, serumus, kūno šveitiklį ir sviestą. Prieš pusmetį išleidau kosmetikos liniją „Fit for 50“, kurią dvejus metus gaminau, testavau.

Džiaugiuosi savo atradimu, kuris atsirado iš mano sukauptos patirties.

Kosmetiką sukūriau sportuojančiai, daug judančiai moteriai, kuri nori būti pasitempusi, visąlaik kvepėti švara.

– Meilė – tai...

– ... atjauta, saugumas, tiesa, ištikimybė, pagarba.

– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?

– Tas, kas manęs nepažįsta, dažniausiai sako: „Oi, kokia išpuikusi, visąlaik užrietusi nosį.“ Mano nosis išties riesta ir aš jos niekaip negaliu nuleisti. Tai net energetiškai – Dievo dovana. Bet tai nereiškia, kad esu užrietusi nosį blogąja prasme.

Žmonės, kurie mane pažįsta, atsiliepia kaip apie šiltą, jautrią, supratingą asmenybę. Žinau savo charakterį, todėl nepulsiu pirma aiškintis situacijos arba užsipulti kito žmogaus.

Esu žmogus, kuris pirma išklausys, o paskui pasakys savo nuomonę. Todėl tie, kurie mane pažįsta, sako, kad šiltesnio ir nuoširdesnio žmogaus nežino. Noriu, kad tokią mane ir prisimintų.

Prieš trisdešimt metų, kai turėjau mažiau patirties, atrodė, kad noriu visam pasauliui kažką įrodyti. Bet bėgant laikui supratau, kad niekam nieko nereikia aiškinti, svarbu turėti savo tiesą.

Trenerė Rasa Vilkienė: „Mano nosis riesta ir aš jos niekaip negaliu nuleisti“ (1)