51-erių šaulė intensyviai ruošiasi artėjančioms varžyboms, treniruoja ne tik taiklumą, bet ir plaukioja baseine, stiprina visą kūną. Bet įtemptoje dienotvarkėje dar atsiranda laiko studijoms ir net kelionėms po Lietuvos mokyklas. O vaikai su paralimpietei turi gausybę klausimų.
„Ar vežimėlyje ir miegate?“
Vaikus dominančios temos priklauso nuo amžiaus, o smalsiausi ir drąsiausiai klausia – mažieji. Jiems sunku įsivaizduoti, kaip atrodo žmogaus su negalia buitis. Bet Raimeda kantriai ir žaismingai pasakoja apie savo kasdienybę.
Susiję straipsniai
„Pamenu, lankiausi Žemaitijos kadetų gimnazijoje Plungės rajone. Ten buvo būrys pirmokų ir antrokų, kuriems viskas smalsu. Jau net mokytoja susigėdusi sakė: Ar baigsite klausinėti nesąmonių?“, – juokiasi paralimpietė. – Vaikučiams labiausiai įdomu, ar aš vežimėlyje ir miegu? O kaip aš į dušą važiuoju – irgi būnu vežimėlyje?
Aš jiems paaiškinu, kad ne, šitaip jis surūdytų, būtinai turiu persėsti. Papasakoju, kad turiu kėdutę. Aš pati automobilį vairuoju – apie tai jiems irgi kyla klausimų.“
Raimeda vaikams parodo ir kaip batą pati nusiauna, nors negali pakelti kojos.
„Manau, labai aktualu atsakyti į šiuos klausimus, nes kai vaikui kylantį smalsumą patenkini teisinga informacija, su negalia susiję dalykai jiems atrodo suprantamesni, todėl natūralesni“, – sako sportininkė.
Ji priduria, kad iki šiol parduotuvėje pasitaiko situacijų, kai vaikas mamos garsiai paklausia: „Kas jai buvo?“ Dažnai susigėdusi mamytė ima atžalą drausminti, kad tuo domėtis negalima. O štai viena moteris vaiką pagąsdino, kad ir jam taip nutiks, jei jis toliau glostys benamius kačiukus.
Pasak Raimedos, tokios situacijos – aiškus signalas, kad jaunajai kartai trūksta teisingos informacijos negalios tema.
Projektas „Galia veikti su Allianz“ vienija tris ambasadorius – R. Bučinskytė, Rapolą Micevičių ir Oksaną Dobrovolskają. Per trejus projekto metus sportininkai aplankė jau 45 šalies mokyklas, kuriose jų paskaitas klausė ir pasikalbėti galėjo 3531 mokinys.
„Dėkoju „Allianz Lietuva“ už šią galimybę, kad galiu pasidalinti savo patirtimi. Ir man pačiai tai tampa įkvėpimo šaltiniu, sustiprina įsipareigojimą laikytis idėjų, kurias pristatau vaikams. Po susitikimų visada permąstau apsilankymą, ar pavyko perduoti savo pamokas“, – pasakoja Raimeda.
Globaliai gyvybės draudimo bei pensijų kaupimo bendrovė „Allianz“ yra paralimpinio judėjimo partneris nuo 2006 metų.
Disciplina praverčia ne tik sporte
Moksleiviams Raimeda taip pat pasakoja, kad sportas nėra vien apie medalius ir raumenis. Paralimpietė pabrėžia, kad sportas – charakterio ugdymas ir pavyzdys, kad rezultatui pasiekti reikalinga valia ir darbštumas.
„Niekas į sporto salę nenueis už tave. Gyvenimas nebūna rožėmis klotas, pasitaiko sudėtingų situacijų. Tas pats ir varžybose – nuvažiuoji ir kartais ne viskas sekasi. Nereikia ieškoti kaltų, vadinasi, kiti yra geresni ir tu turi dirbti sunkiau.
Disciplina, kuri išsiugdoma sportuojant, naudinga ir kitose srityse. Tai galima perkelti į mokslus ir karjerą.
Taip, aš myliu šaudymą. Bet ne visos treniruotės mielos. Kai 4 kartus per savaitę darai tą patį, meilė kartais pradingsta. Tačiau nebūna jokių vidinių diskusijų, kad šiandien nėra nuotaikos, lauke lyja, todėl gal nevažiuosiu į treniruotę“, – atvirai pasakoja Raimeda.
Negalia – ne kliūtis profesionaliam sportui
Ji pastebi, kad visuomenė keičiasi. Prieš dešimtmetį žmogus su negalia viešumoje sulaukdavo daugiau žvilgsnių, aplinkiniams vežimėlyje sėdintis, bet savarankiškas žmogus buvo neįprastas reiškinys.
„Parduotuvėje kiti pirkėjai klausdavo, ar aš pasiklydau, ar mane kažkas paliko, pamiršo čia? Gal mane reikia parvežti?“, – prisimena Raimeda.
Tiesa, ji stebisi, kad sutikti žmonės puola jai pasakoti apie savo sveikatą, kokiose ligoninėse jie yra gulėję, kokių operacijų turėję. Jie klaidingai mano, kad ligos ir gydytojai – pačios įdomiausios temos moteriai neįgaliojo vežimėlyje.
Paralimpinio judėjimo žinia, pasak Raimedos, yra parodyti, kad neįgalus žmogus gali užsiimti sportu ne tik dėl geros savijautos, bet ir demonstruoti profesionalumą.
„Treniruojamės tiek pat, kiek ir negalios neturintys atletai. Man reikalingos ne tik šaudymo, bet ir fizinio aktyvumo treniruotės, baseinas yra privalomas. Be visų treniruočių dar tenka prisitaikyti ir prie negalios keliamų iššūkių“, – pasakoja Raimeda.
Ji prisimena, kad šią žiemą Lietuvą užvertus sniegui ji dvi savaites negalėjo išeiti iš namų, užpustytas buvo ir jos automobilis, ir išvažiavimas iš kiemo.
Metų pabaigoje – kova dėl bilieto į Los Andželo paralimpiadą
Nepaisant nesklandumų, prieš kelias savaites Raimeda iškovojo auksą Latvijoje vykusiose varžybose, o prieš akis laukia didieji sezono startai Pasaulio taurės varžybose: liepą – Serbijoje, gruodį – Jungtiniuose arabų emiratuose.
Būtent metų pabaigoje bus galimybė pačiupti kelialapį į 2028 m. Los Andželo paralimpines žaidynes.
„Bet kiekvienoje rungtyje bus tik vienas bilietas, o suvažiuos stipriausi sportininkai iš viso pasaulio. Be abejo, bus be galo sudėtinga, atsiras ir papildomas spaudimas“, – pripažįsta Raimeda.
Be to, pašnekovė džiaugiasi, kad neįgaliųjų sportas sulaukia vis didesnio pripažinimo. Vienas to pavyzdžių – minint jubiliejinius Šiaulių metus, Raimeda sulaukė kvietimo tapti viena iš miesto garbės ambasadorių.
„Miestas mane mato kaip pilnavertę visuomenės atstovę, o ne tiesiog neįgalų žmogų“, – nusijuokia moteris.