Anuomet 41-erių Dana dalijo DJ renginio Bornmute skrajutes, bet pradėjo lynoti. Ji nusprendė grįžti į renginio vietą pasiimti paltą, o lietus nenumaldomai stiprėjo.
Moteris pasakoja: „Lipdama stačiu šlaitu vis lindau po žole apaugusiomis pakraštėmis, kad pasislėpčiau nuo lietaus.
Priėjusi medžius pasislėpiau po jais, o netoli manęs su didžiuliu trenksmu nukrito kažkas sunkaus, net pašokau iš išgąsčio. Juodas šiukšlių maišas nukrito per kelis centimetrus nuo manęs, vos nepataikė į galvą.“
Vaizdai šokiruoja – dėl išplitusio pavojingo narkotiko žmonės atrodo it apsėsti
Iš pradžių pamanė, kad kažkas tyčia į ją taikėsi.
„Užbėgau į kalną, sutrikusi, iš kur jis atsirado, – pasakoja ji. – Priėjau arčiau. Akimirkai net pagalvojau, kad tai gali būti pinigai. Pagalvojau: „O jei ten milijonas svarų?“
Susiję straipsniai
Tačiau svajones apie pinigus išblaškė nemalonus kvapas.
„Dvokas buvo siaubingas, – prisimena Dana. – Pagalvojau, kad viduje turbūt pūva negyvas gyvūnas.“
Dana grįžo į renginį, kuriame dirbo, bet radinys nedavė ramybės.
„Pasakiau vadovui, kad tęsiu darbą, bet mintys sukosi kaip pašėlusios, – sako ji. – Akimirką pagalvojau, ar tai negalėtų būti kokia nors kūno dalis, bet greitai atmečiau šią teoriją – juk taip būna tik filmuose.“
Kai ji sugrįžo į tą vietą, maišas buvo šiek tiek pasislinkęs toliau.
„Pagalvojau, kad jį rado šuo, – sako Dana. – Dabar jame buvo mažas plyšys, pro kurį matėsi kažkas panašaus į geltoną putą – ir šįkart buvau tikra, kad maišo forma priminė žmogaus koją.“
Drebėdama ji paskambino neskubios pagalbos numeriu.
„Jaučiausi kvailai skambindama ne skubios pagalbos numeriu, bet nežinojau, ką daryti, – prisipažįsta ji. – Vis dėlto jie patys tai traktavo kaip skubų atvejį.“
Po kelių minučių atvyko du pareigūnai ir patvirtino – maiše buvo nupjauta koja su pėda. Geltona „puta“ buvo pūvanti mėsa.
„Pradėjau panikuoti, – sako ji. – Netrukus teritoriją apsupo apie 20 pareigūnų, o tikrinant krūmynus, iš kur nukrito maišas, rado dar vieną paketą su kita koja.“
Dana buvo pasodinta į policijos automobilį.
„Policininkas pasakė, kad nesu sulaikyta, bet turėsiu kartu važiuoti į nuovadą. Aš vis bijojau, klausinėjau: „Aš juk nesu įtariamoji?“
Nuovadoje ji buvo apklausta ir po kelių valandų pareigūnai parvežė ją atgal į renginį.
„Mano galvoje sukosi tiek daug minčių. O jei žmogus, kuris nužudė tą asmenį, sužinos, kad radau maišą ir iškviečiau policiją? Kai paskambinau vyrui, jis nesuprato, kaip stipriai tai mane paveikė. Tą naktį sapnavau, kad vyras su dideliu peiliu bando mane sukapoti.“
Dvi dienas Dana tūnojo savo namuose viena, kol jos vyras Philipas (55 m.), su kuriuo jie turi renginių organizavimo verslą, buvo išvykęs darbo reikalais. Vėliau policija vėl norėjo ją apklausti, kad patikslintų aplinkybes.
Dana visada manė esanti stipri, tačiau šįkart jautėsi palūžusi.
„Kadangi turiu ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimą), mano galva visada pilna minčių ir rūpesčių,“ – sako ji.
Moteris tvirtina, kad šiuo sunkiu metu jos šeima tapo didžiausia atrama.
„Vaikai matė, kad man sunku. Slėpdavausi lovoje, susisukdavau ir negalėdavau susitvarkyti. Philipas net pradėjo mokytis internetiniuose konsultavimo kursuose, kad galėtų man padėti.“
2024 m. balandį Benjaminas Atkinsas (48 m.) ir Debbie Pereira (38 m.), abu iš Bornmuto, buvo apkaltinti šiuo nusikaltimu, ir prasidėjo teismo procesas.
Dana buvo pakviesta liudyti Vinčesterio karališkajame teisme, tačiau paskutiniame susitikime buvo tik perskaitytas jos pareiškimas.
Teisme paaiškėjo, kad Banjaminas auką Simoną Shottoną (48 m.) nužudė konflikto metu dėl narkotikų ir 30 svarų. Po to jis kūną supjaustė grandininiu pjūklu, o kartu su Debbie išmėtė kūno dalis po Bornmutą maišuose ir lagaminuose.
Prisiekusieji taip pat išgirdo, kad policija slapta įrašė sulaikytųjų pokalbį policijos automobilyje. Įraše Debbie paklausė savo vaikino: „Ar dėl ko nors gailiesi?“
Jis atsakė: „Pažiūrėsiu jiems tiesiai į akis ir pasakysiu – padaryčiau tai vėl ir vėl. Jei šiandien mane paleistumėte, rasčiau kitą ir vėl tai padaryčiau. Narkotikų prekeiviai... Žudyti, nukirsti galvą ir suėsti.“
Benjaminas taip pat gyrėsi, kad „išvirė“ aukos galvą ir „suvalgė jo skruostus“.
Nukirstos galvos dalys buvo rastos apdegusios laužavietėje poros namuose.
Benjaminas buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo ir nuteistas mažiausiai 21-eriems metams kalėjimo.
Debbie buvo išteisinta dėl nužudymo, tačiau pripažinta kalta dėl trukdymo teisingumui ir nuteista mažiausiai šešeriems metams.
Nors Dana džiaugėsi padėjusi pasiekti teisingumą, įvykis ją smarkiai traumavo: „Vienas teismo darbuotojas pamatė, kaip man prasidėjo panikos ataka, ir papasakojo apie pagalbos liudytojams programą.“
Dana apie įvykį papasakojo tik keliems artimiems draugams.
„Man atrodo, kad žmonės nesuprato, kaip stipriai tai mane paveikė. Kai kurie net juokėsi. Iš dalies supratau kodėl, bet galvojau – kodėl aš taip reaguoju? Tai tik dar labiau didino gėdą. Išmokau slėpti tikrus jausmus.“
Jai buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas.
„Net dabar, jei pamatau juodą maišą gatvėje – panikuoju, – sako ji. – Neseniai slėpiausi po medžiu nuo lietaus ir vėl ištiko panikos ataka. Viskas sugrįžo.“
Po teismo Dana pradėjo lankyti 12 terapijos sesijų ir sako, kad būtent terapija padėjo jai atsitiesti.
Vis dėlto sunkių dienų dar būna: „Kartais galvoje vėl esu po tuo medžiu – kvapas, garsas, koja… viskas grįžta tarsi filmas. Bet išmokau su tuo tvarkytis.
Terapija padėjo kitaip pažvelgti į praeitį ir judėti į priekį.“
Dana tikisi, kad jos istorija padės atkreipti dėmesį į tai, kaip smarkiai gali paveikti net netiesioginis smurto liudijimas.
Ji sako: „Kai skaitai apie žmogžudystes laikraščiuose, niekada negalvoji apie liudininkus. Atrodo, jei nesi auka ar jos šeima – tau viskas bus gerai. Bet mane tai pakeitė.
Tai taip pat išmokė, kad gyvenime gali nutikti bet kas...“
Parengta pagal „The Sun“