„Ketvirtadienį (birželio 25-ąją) išlydėjome s. Marytę amžino poilsio“, – pranešė bendruomenė.
Sesuo Marytė mirė birželio 22 d., eidama 88-uosius metus. Ji buvo vyriausia bendruomenės narė, vienuoliškam gyvenimui pašventusi 60 metų.
Feisbuke tikėjimo seserys pasidalino trumpu pasakojimu apie jos gyvenimą.
Susiję straipsniai
„Gimė Marijona Birutė Skučaitė Pributnio kaime, Veiverių valsčiuje. Babtuose baigė septynmetę mokyklą ir įsidarbino Babtų Vaikų darželyje aukle-patarnautoja; dirbo ten dvylika metų. Po to įstojo į Kauno medicinos mokyklą, įgijo medicinos sesers specialybę; trisdešimt metų dirbo Kauno I tarybinėje Klinikinėje Ligoninėje. Bedirbdama kėlė kvalifikaciją, gavo operacinių medicinos sesers pažymėjimą. Už gerą darbą yra gavusi kelias vyr. gydytojo padėkas, o 1990 m. apdovanota garbės raštu.
Darbe buvo charakterizuojama taip: „Jai pavestas pareigas atlieka stropiai ir sąžiningai, myli ligonius, yra švelni, jautri jų atžvilgiu. Operacinėje žiūri tvarką, kad nenukentėtų sterilumas, moko jaunus kolegas, kolektyve sugyvenama ir mylima... Buvo išrinkta operacinės skyriaus proforgu. Aktyviai dalyvauja ligoninės visuomeniniame gyvenime. Jeigu yra reikalas, mielai pasilieka dirbti ir po darbo valandų.“
Kartu su medicinos sesers studijomis gavo karinį bilietą (buvo pasiruošusi teikti pagalbą karo ir ekstremaliose situacijose); baigė medicinos Liaudies universitetą (turėjo teisę šviesti liaudį sveikatingumo srityje); 1987 m. išlaikė vairuotojos teises.
Pirmuosius vienuolinius įžadus Marytė davė 1966 m. Šiemet liepos 16 d. sueitų šešiasdešimt vienuolinio gyvenimo metų.
Vienuolijoje, kaip ir ligoninėje, pareigas atlikdavo itin sąžiningai ir kruopščiai, o buvo ji namo vyresnioji, ekonomė, tarybos narė.
Maldą visada laikė pagrindine savo pareiga, išskirtinai uoliai rūpinosi nepraleisti nė dienos be Konstitucijoje nurodytų pratybų: Mišių, mąstymo, brevijoriaus, dvasinio skaitymo. Mylėjo rožinio maldą.
Sesers Marytės dvasinis gyvenimas buvo sutelktas į Jėzaus gyvenimo slėpinių apmąstymą, ypač į Jo kančios slėpinį. Kaip ryškų bruožą galima buvo pastebėti jos meilę ir užuojautą kenčiančiam Kristui. Ligų kančias s. Marytė suprato kaip dalelę Kristaus kančių.
Žmogiškame gyvenime buvo aistringa grybautoja ir uogautoja, mezgėja, mėgo keliones. Labai džiaugėsi, kai tarnaudama Romoje Šv. Kazimiero kolegijoje galėdavo išvažiuoti į kalnus, pamatyti Italijos miestus, šventoves, gamtą ir visokį grožį, kurio ten apstu.
Baigusi šventą kelionę tegul ilsisi ir džiaugiasi Viešpaties artumu“, – rašė Šventosios Šeimos seserų bendruomenė.