Daugelį vilioja nepažintas pasaulis, naujos šalys, troškimas suprasti kitokią kultūrą. Tačiau yra vietų, į kurias nuolatos norisi sugrįžti, vėl pajusti jų dvasią ir atgauti jėgas.

Žinomi žmonės atskleidžia mėgstamiausią savo vietą, kur nukeliauja bent kartą per metus.

Sostinės pašonėje, keliasdešimt metrų nuo miesto ribos, su šeima įsikūręs radijo stoties „M-1“ laidų vedėjas Gedas Saročka (44 m.) save laiko pusiau vilniečiu, pusiau kaimiečiu ir keliasi anksčiau, nei aplinkinėse sodybose pradeda giedoti gaidžiai.

Jis ilsisi nedaug, nes įdomiausia gyvenime ką nors nuveikti. O mėgstamiausia jo poilsio vieta yra nuo kelių iki keliolikos metrų po vandeniu Raudonojoje jūroje.

[[ge:lrytas:lrytas:40128806]]

Prieš kelerius metus G.Saročka baigė nardymo su akvalangu kursus ir gavo naro pažymėjimą, tad maždaug tiek laiko ši vieta – viena jo mėgstamiausių.

„Daugiau patirties nei aš turintys žmonės sako, kad jausmas, kurį patiri nardydamas, saugumas, plūdrumas, taika ir ramybė yra arčiausiai to jausmo, kai dar esi motinos įsčiose.

[[ge:lrytas:lrytas:42776073]][[ge:lrytas:lrytas:42778574]][[ge:lrytas:lrytas:42779460]][[ge:lrytas:lrytas:42503710]][[ge:lrytas:lrytas:42405767]]

Kol pats nepabandai, kol neįveiki psichologinio barjero, baimės, susikaustymo, tuo nepatikėsi ir to nenupasakosi.

Delfinai, vėžliai, aštuonkojai, žuviukai Nemo, ramybė smegenims, atgaiva akims, šiltas vanduo, saulė išlipus. Geriau nei Amerika“, – nardymo malonumus įvardino G.Saročka.

– Kada pirmą kartą panirote į Raudonąją jūrą?

– Pirmąkart Egiptą aplankiau prieš penkerius metus. Tada panirau pirmą sykį su akvalangu ir patyriau malonumą. Po kelerių metų nuvykau dar kartą, baigiau naro kursus, o dar po metų nardė ir mano sūnus.

Norėjau kažko, kas nepatirta, todėl eidamas link katerio, kuris kvietė į paviršinį nardymą, kai plaukiojama tik su vamzdeliu ir akiniais, persigalvojau ir nuėjau prie kito, kuris kvietė nardyti su akvalangu. Taip ir prasidėjo mano naujas pomėgis, kuriuo kol kas užsiimu tik Raudonojoje jūroje Egipte, Hurgadoje.

– Kuo ši vieta skiriasi nuo kitų, kuriose lankėtės?

– Tai geriausias kainos ir malonumo santykis. Pradedant skrydžių, viešbučių, maisto, pramogų kainomis, baigiant oro temperatūra, vandens kokybe, žmonėmis, kitokia kultūra. O ten vandenyje, konkrečiai mano mėgstamiausioje vietoje, viskas kitaip nei įprasta. Ten net kvėpuoti reikia per burną. Tai smegenų SPA, „National Geographic“ laida gyvai.

– Apibūdinkite savijautą, kai atsiduriate vandens pasaulyje.

– Nėra jokios kitos veiklos ar vietos, dėl kurios savo noru ir nebambėdamas ant viso pasaulio norėčiau keltis 5 valandą. O kai esu susiruošęs nardyti, tai darau su didžiule šypsena ir malonumu.

– Kaip dažnai jaučiate poreikį vėl ten apsilankyti?

– Šioje vietoje lankiausi tris kartus ir visi buvo puikūs. Du kartus per metus, vėlyvą pavasarį ir ankstyvą rudenį, mane ten kažkas kviečia.

Ten veda noras ir galimybė nuo visko atsijungti. Po vandeniu nėra interneto, telefono, darbo valandų, skubos.

[[ge:lrytas:lrytas:43026945]]

Norėjau išmokti – išmokau. Norėjau pamatyti vėžlį – pasisekė, pamačiau. Norėjau sutikti delfiną – irgi pasisekė, laiką leidome kartu kokias 5 minutes. Dabar noriu sutikti ryklį. Baisoka, bet noriu. Ir noriu gilintis visomis prasmėmis toliau, tai yra baigti patyrusio naro kursus, leidžiančius nerti į 40 metrų gylį, pamatyti laivus skenduolius, kitas jūrų paslaptis.

– Ar ketinate artimiausiu metu vėl ten vykti?

– Jei gyvenimas neiškrės pokštų, rudenį į Egiptą vyksime visa šeima. Trys iš keturių nardysime: aš bandysiu lankyti rimtesnius nardymo kursus, sūnus – pirmojo lygio, mažoji tiesiog išbandys, kas per velnias yra tas nardymas, o žmona kol kas nuo šios veiklos susilaiko.

– Daugelis žmonių, grįžusių iš savo mėgstamiausių vietų, kur įsikrauna energijos, sako, kad to jiems užtenka ilgam. Ką jūs emociškai parsivežate savo širdyje iš mėgstamiausios vietos?

– Norą gyventi. Pasakoti, ką patyriau, džiaugtis ir tai dar kartą kartoti.

– Ar ta vieta padeda tobulėti profesine prasme – įkvepia kūrybiškai?

– Ji padeda išvalyti galvą, atsigauti, palikti viską toli, patirti kitą realybę, o to mano profesijos žmogui labai reikia.

[[ge:lrytas:lrytas:43026942]]

– Gal nardydamas kada nors priėmėte kokį nors svarbų sprendimą, radote atsakymą į svarbų klausimą?

– Ne. Svarbius klausimus sprendžiu išlipęs iš vandens ir dažniausiai Lietuvoje.

– Ar jaučiate didelį alkį atrasti naujas vietas, ar esate sėslus?

– Mėgstu surasti ir sugrįžti. Aukščiausias Lenkijos kalnas, Stelmužės ąžuolas, pajūris ties Lietuvos ir Latvijos siena, Raudonoji jūra – visos vietos turi savo žavesio, savo energetinį užtaisą.

Esu itin sveikai smalsus naujoms vietoms, tačiau ir sveikai ištikimas jau atrastoms.

– Ar troškimą pažinti įdomias vietas sukelia perskaitytos knygos, straipsniai, pažiūrėta televizijos laida, žmonių pasakojimai?

– Esu daug knygų perskaitęs vaikis iš Raseinių. Egiptas, Inkų imperija, septyni pasaulio stebuklai, gamtos įdomybės, matytos mokykliniuose vadovėliuose, labai traukia. Man tai romantika. Bet mėgstu kliautis nuojauta. Racionalumas, skrupulingas planavimas man per sterilu, dažnai jis užgožia nuotykį. Mėgstu maždaug žinoti, kur važiuosiu, bet sprendimus, ką veikti nuvykus ten, daryti per daug negalvojant.

– Kas jus svečioje šalyje vilioja labiausiai – architektūra, gamta, žmonės, amatai, maistas, turgus?

– Vietos žmonės yra didžiausia autentika. Skirtingos kalbos, istorija, pasaulio matymas, kultūra, papročiai, įpročiai – labai įdomu.

Iš čia ir skirtingi rūbai, šukuosenos, pastatai, švara ar nešvara gatvėse. Tiesa, kai važiuoju nardyti, laiko pamatyti ar susipažinti su kuo nors daugiau nei jūros dugnas, koralai, augalija ir gyvūnija beveik nelieka.

[[ge:lrytas:lrytas:43026959]]

– Kur dar norėtumėte nukakti, kur nesate buvęs, su viltimi, kad tą vietą įsirašysite į mėgstamiausių sąrašą?

– Sakoma, kad svajoti reikia atsakingai, nes svajonės pildosi. Norėčiau į kosmosą. Kuo toliau nuo Žemės, tuo geriau.

Kad matytųsi gaublys, žemynai, spalvos. Matę tai vadina stebuklu. Iš ten negirdėti skirtingų kalbų, nematyti karų ir bėdų, tik Žemė.

O žemiškesnė svajonė – Italija arba Graikija, vietovė tarp kalno ir jūros su avių banda ir daug istorijų žinančiais ilgaamžiais vietos gyventojais.

Žinomas vyras prabilo apie patirtį, kuri prilygsta stebuklui: „Kol pats nepabandai, nepatikėsi“