Kai po žymiausios kurortinės Majamio zonos Majami Bičo palmėmis darbo griebiasi nekilnojamojo turto makleris Julianas Johnstonas, vienas po kito pasipila milijoniniai sandoriai.

Naujoji Marko Zuckerbergo (42 m.) vila – 200 milijonų JAV dolerių! Naujoji Jeffo Bezoso (62 m.) vila – 230 milijonų! Larry Page’o (53 m.) – 137 milijonai!

Turtingiausi Amerikos milijardieriai persikelia į Majamį. Taip jie priartėja prie prezidento Donaldo Trumpo (80 m.).

Tik parodei – jau parduota! Jis visada kupinas energijos, visada su telefonu rankose. Kad ir kaip būtų, jis – Majamio prabangaus nekilnojamojo turto pardavimo lyderis. Būtent taip J.Johnstonas mėgsta prisistatyti.

[[ge:lrytas:lrytas:21929799]]

Jis gyvena Majamyje jau 26 metus, bet tikroji jo gimtinė – Adelaidė Australijoje. Julianas savo akimis matė visas didmiesčio tendencijas: Majamį kaip vakarėlių sostinę, interneto technologijų centrą, nuopuolį per finansų krizę ir kaip visiškos laisvės simbolį per koronaviruso pandemiją.

Čia, kitaip nei visose JAV, negaliojo jokie apribojimai. „Tuo metu nekilnojamojo turto rinka staigiai išaugo. Prasidėjo toks pakilimas, kad dėl sandorių gausos beveik nemačiau savo keturių vaikų!“ – prisipažino J.Johnstonas.

[[ge:lrytas:lrytas:42785102]][[ge:lrytas:lrytas:42781232]][[ge:lrytas:lrytas:42715033]][[ge:lrytas:lrytas:42696571]][[ge:lrytas:lrytas:41826709]]

O dabar? „Naujas šuolis! Technologijų milijardieriai! Pasaulio turtingiausieji! Silicio slėnis atkeliauja į Majamį!“ – tikina nekilnojamojo turto makleris, kuris kalba pakiliai, o po kiekvieno jo sakinio galima rašyti šauktuką.

Kodėl jie dabar visi čia plūsta? Šiuo atveju nekilnojamojo turto agentai mielai pabrėžia gamtinius Floridos valstijos privalumus: klimatą, saulę, paplūdimius.

Bet J.Johnstonas išduoda, kaip yra iš tikrųjų: jokių pajamų, paveldėjimo mokesčių, aplinkosaugos reikalavimų, protestų, kairiųjų, pavyduolių. Už tai – artumas Jungtinių Valstijų prezidentui.

Nekilnojamo turto maklerio įsitikinimu, Majamis puikiai tinka šiai epochai. Čia dabar įsikūrė visi visatos titanai, kaip juos vadina geriausia Majamio nekilnojamojo turto agentė Nancy Batchelor.

Kovo mėnesį M.Zuckerbergas nusipirko žemės sklypą privačioje Indian Kriko saloje. „Meta“ bendrovės vadovas – penktas pagal turtingumą pasaulio žmogus, pagal „Forbes“ sąrašą jo turtas vertinamas 231 mlrd. JAV dolerių.

M.Zuckerbergo kaimynai – JAV prezidento D.Trumpo duktė Ivanka Trump ir jos vyras Jaredas Kushneris (turtas – 1 mlrd. JAV dolerių).

Šalia gyvena elektroninės komercijos bendrovės „Amazon“ įkūrėjas, laikraščio „The Washington Post“ savininkas J.Bezosas su žmona Lauren Sanchez Bezos.

Greta įsikūrė amerikietiškojo futbolo legenda Tomas Brady, amerikiečių verslininkas ir investuotojas Carlas Icahnas, Brazilijos supermodelis Adriana Lima, Ispanijos dainininkas Enrique Iglesiasas.

Amerikiečių informatikas, vienas iš paieškos sistemos „Google“ įkūrėjų L.Page’as Majamyje už 173 mln. JAV dolerių įsigijo dvibutę vilą.

[[ge:lrytas:lrytas:43094653]]

„Inter Miami“ žaidžiantis garsus futbolininkas Lionelis Messi čia nusipirko keletą nekilnojamojo turto objektų.

Netoli gyvena buvusi žaliosios vejos žvaigždė anglas Davidas Beckhamas su žmona dizainere Victoria Beckham, taip pat tokios įžymybės kaip Shakira, Ricky Martinas, Jennifer Lopez, Mattas Damonas.

Pinigai naujakuriams nevaidina jokio vaidmens. Atvykėliai iš Kalifornijos moka bet kokią kainą. Jie įsigyja ir kaimyninius žemės sklypus, kad turėtų dar daugiau privačios erdvės ir saugumo.

Ligšioliniai savininkai, kurie nenori parduoti, gauna vis labiau nepadorių pasiūlymų.

„Žinau savininkų, kurie reikalauja milijoninių kainos priedų tiesiog todėl, kad tai gali. Kiti atmeta pasiūlymus, net jei galimas pirkėjas siūlo dar dešimčia milijonų daugiau. Tiesiog nebėra jokių žemės sklypų. Viskas išparduota!“ – teigė J.Johnstonas.

Pirmieji technologijų milijardieriai perkelia į Majamį net visas savo bendroves. Vokiečių kilmės investuotojas Peteris Thielas, kurio turtas vertinamas 29 mlrd. JAV dolerių, su savo įmonėmis iš Kalifornijos persikėlė į miesto Vinvudo rajoną.

Nekilnojamojo turto magnatas Stephenas Rossas, kurio turto vertė 17 mlrd. JAV dolerių, atvyko iš Niujorko.

Tarptautinio rizikos draudimo fondo „Citadel LLC“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Kenas Griffinas (turto vertė 50 mlrd. JAV dolerių) – iš Čikagos.

„K.Griffinas atsivežė 500 darbuotojų, kuriems taip pat reikia vilų. Jis net investuoja dar dešimt milijonų dolerių, kad priviliotų į Pietų Floridą ir kitus administracijos vadovus“, – sakė J.Johnstonas.

Taip 6,5 milijono gyventojų turintis Majamis, esantis 120 kilometrų piečiau nuo privačios D.Trumpo rezidencijos „Mar-a-Lago“, tapo naująja Amerikos multimilijardierių sostine.

Kiekvienas jų turi turtą, kurio vertė viršija bendrą pasaulio didmiesčių, pavyzdžiui, Niujorko, biudžetą.

Majamis turi didžiulį pranašumą: čia galima rodyti savo prabangų gyvenimą be sąžinės graužaties. Net puikuotis vilomis, jachtomis, vakarėliais.

Čia respublikonai yra tarp savųjų ir šūkis „Padaryk Ameriką vėl didžią“ („Make America Great Again“) tapo realybe.

Nekilnojamojo turto plėtotojas Toddas Glaseras, kuris Majamyje kaip tik siūlo žemės sklypą už 300 mln. JAV dolerių, tai lygina su „Gilded Age“ („Aukso amžius“), verslininkų Rockefellerių, laivybos ir geležinkelių imperijos kūrėjų Vanderbiltų, bankininkų Rothschildų gyvavimo laikotarpiu. Jie prieš 150 metų įsigydavo rūmus, kokius turėjo Europos monarchai.

Bet nė vienas nekilnojamojo turto makleris nė žodžiu neužsimena apie tai, kad šio sektoriaus pakilimas neapima įprastos būsto rinkos, o tik prabangos kategoriją.

Šiai pirmiausia priklauso Majami Bičas, baltų paplūdimių pakrantės sala ir prie jos esanti dirbtinė privati Indian Kriko sala, kuri vadinama Milijardierių sala arba ir Milijardierių bunkeriu.

Visa sala yra privati, kaip ir kai kurios salos JAV, ežerai, paplūdimio ruožai, prieigos prie jūros. Amerika gali girtis esanti laisvės šalis, bet kas turi daug milijonų ar milijardų, gali lengvai apriboti laisvę.

Eilinis pilietis negali net įžengti į Indian Kriko salą. Ji išsidėsčiusi Majami Bičo šiaurėje, iki jos nutiestas sniego baltumo tiltas, kuris atrodo kaip kopija iš Venecijos.

Bet ir tiltas privatus. Kiekvienas, kuris priartėja prie jo, išvaromas saugumo pajėgų. Priešais esanti privati policijos nuovada yra didesnė už kai kurių mažų miestelių. Patruliniai laivai atrodo taip pat grėsmingai kaip ir JAV karinio jūrų laivyno.

84 gyventojus turintis Indian Krikas iš oro žiūrint – gana nedidelė ovali sala, suformuota dėl grunto kasimo Biskeino įlankoje. Jos viduryje – golfo aikštynas ir laisvalaikio klubas.

Pakrantėje išsidėstęs 41 žemės sklypas su vilomis, baseinais ir jachtų prieplaukomis. Šios mažytės salos bendras vidaus turtas yra didesnis už Austrijos bendrąjį vidaus produktą.

Indian Kriko saloje nematyti jokių gyvybės ženklų. Aukštos gyvatvorės juosia sklypus. Į salą leidžiama atvykti tik sodininkams, privatiems virėjams, auklėms, valytojoms – aptarnavimo sektoriaus darbuotojams, be kurių Amerika neišsiverstų.

Jei dėl D.Trumpo vykdomų masinių deportacijų dabar respublikonų gretose kyla pasipriešinimas, tai tik dėl to, kad jie netenka kambarių tvarkytojų, vaisių skynėjų, tarnų, virtuvės pagalbininkų.

Šiaip ar taip, žinios apie salos gyvenimą retai pasiekia platesnį pasaulį. Amerikiečių dienraščio „The New York Times“ teigimu, sutuoktinių Bezosų rytas viloje prasideda nuo ypatingo ritualo.

Prieš pradėdami treniruotę su asmeniniu treneriu jie vienas kitam išvardija po dešimt gyvenimo akimirkų, už kurias jaučiasi dėkingi.

Kai kurie gyventojai nori savo vaikus jachta plukdyti į privačias mokyklas, turinčias tiesioginę prieigą prie vandens. Bet su tuo mokyklos iki šiol nesutinka.

Milijardierių būstų nuotekos daugelį metų tekėjo į Biskeino įlanką. Floridos valstijos gubernatorius respublikonas Ronas DeSantisas, nepaisydamas protestų, privačiai salai suteikė nemokamą prieigą prie kaimyninės bendruomenės nuotekų sistemos.

Indian Kriko sala – didžiausias istorijoje mokesčių rojus. Milijardierių persiviliojimas iš liberaliosios Kalifornijos valstijos nesuteikia Floridai jokio finansinio pakilimo.

[[ge:lrytas:lrytas:43094791]]

Naujieji elitiniai migrantai saulėtoje valstijoje nemoka jokių pajamų mokesčių. Dar ir dėl to Floridos valstija yra tokia populiari tarp magnatų.

Kalifornijos valstijoje jie moka ne tik įprastinius mokesčius. Po lapkričio mėnesio referendumo jiems gresia vienkartinis turtuolių mokestis. Jis siekia penkis procentus – pakankamai, kad paskatintų mokesčių vengėjus, pavyzdžiui, M.Zuckerbergą ir kitus, masiškai išvykti.

Tokie dešiniųjų pažiūrų milijardieriai kaip Elonas Muskas ir P.Thielas neslepia savo motyvų. Pastarasis mokesčius laiko konfiskacija, o pirmasis – vagyste.

Floridos ir Teksaso valstijose jie taip pat nemoka nė cento paveldimo turto mokesčio.

Be to, bendrovių vadovai Floridoje susiduria tik su nedideliu valstybės reguliavimu ir reikalavimais – tai dar vienas valstijos privalumas.

Įmonės iš esmės gali daryti, ką nori, neturėdamos didelių aplinkosaugos ir darbo saugos reikalavimų. Buvo panaikinta aplinkosaugos komisija, taip pat griežtos taisyklės dėl jaunimo darbo ir reikalavimai dėl darbuotojų apsaugos esant ekstremaliam karščiui.

„Akivaizdžios savo persikėlimo į Majamį priežasties daugelis neįvardija. Prezidentas D.Trumpas pasisako už verslui palankią aplinką ir galios sutelkimą. Artimas ryšys su juo labai prasmingas. Net jei ateityje nebus D.Trumpo, jo įtaka Floridoje išliks“, – įsitikinęs J.Johnstonas.

Prezidentas D.Trumpas mielai kviečia finansinio elito atstovus į audienciją jo privačioje rezidencijoje „Mar-a-Lago“. Pataikavimas dabar tapo technologijų milijardierių „specialybe“ – kadaise ir liberalių pažiūrų M.Zuckerbergo, ir J.Bezoso.

[[ge:lrytas:lrytas:43094652]]

„Amazon“ sumokėjo 40 mln. JAV dolerių už išskirtines teises transliuoti dokumentinį filmą „Melania“ apie D.Trumpo sutuoktinę. 90 minučių juosta panaši į reklaminį filmą. Be to, J.Bezosas savo laikraštį „The Washington Post“ nukreipė D.Trumpui draugiškesne kryptimi.

M.Zuckerbergas ir jo bendrovė D.Trumpui dovanojo 22 mln. JAV dolerių jo būsimai prezidentinei bibliotekai.

Be to, į „Meta“ valdybą paskyrė JAV prezidentui artimus, lojalius asmenis ir bendrovėje vėl reikalauja daugiau vyriškos energijos.

Tad už „Meta“ vadovo persikėlimo į Floridą taip pat slepiasi viltis tapti naujojo pasaulio elito dalimi ir nusipirkti politinę įtaką. Technologijų verslo atstovai siekia, kad socialiniai tinklai būtų dar mažiau reguliuojami ir prižiūrimi, o nekenčiama Europos Sąjunga patirtų dar didesnį spaudimą. Visų pirma – dar mažiau kliūčių lenktynėse dėl dirbtinio intelekto.

Kad prezidentas yra paperkamas, žinoma ne tik dėl dosnių Persijos įlankos valstybių dovanų. Kas laimės lenktynes dėl dirbtinio intelekto, bus sprendžiama „Mar-a-Lago“.

„Majamis pasikeitė“, – sakė turizmo rinkodaros ir viešųjų ryšių profesionalė Jennifer Haz, kuri stebėjo pastarųjų metų pokyčius.

„Viskas pasikeitė dėl koronaviruso pandemijos. Anuomet Floridos valstija liko atvira. Majamio meras sakė: atvykite pas mus, čia galite dirbti, jis įrengė reklaminius stendus bendrovėms pritraukti. Ir šios plūdo“, – sakė J.Haz.

Visų pirma į miesto dalį, vadinamą mažuoju Manhatanu. Šis dabar – finansų industrijos, daugelio startuolių ir technologijų bendrovių centras. Čia savo biurus turi „Google“ ir „Facebook“.

[[ge:lrytas:lrytas:43094786]]

„Waldorf Astoria“ ir kiti prabangūs tinklai atidarė savo viešbučius. Be to, Majamyje rengiamos „Formulės 1“ lenktynės, golfo, polo ir teniso turnyrai.

Čia vyksta Majamio atvirasis teniso čempionatas, svarbiausia ir didžiausia šiuolaikinio meno mugė „Art Basel Miami Beach“, pasaulio futbolo čempionatas, įrengta daug lauko kavinių. Pastaruoju metu Majamis keletą kartų buvo išrinktas „Foodie City of the Year“ (Metų gurmanų miestu).

Pinigų elitą traukia miestas, kuris siūlo viską: vietą, kur jie demonstruoja savo stiliaus įvaizdžius ir suteikia foną jų „Instagram“ paskyroms.

J.Haz įžvelgia Majamio pakilimo galimybes. Viešbučiams reikia daugiau darbuotojų, šventėms – daugiau maitinimo paslaugų, SPA centrams – daugiau masažuotojų.

Bet yra ir trūkumas: daugeliui paprastų mirtingųjų gyvenimas Majamyje tapo per brangus. Būsto paskolų palūkanos lieka aukštos, kainos kyla, o atlyginimai atsilieka.

JAV centrinio banko duomenimis, daugumos žmonių turto vertė neauga, o turtingų amerikiečių – didėja. Per praėjusius ketverius metus turtingiausių 0,1 proc. gyventojų grynoji turto vertė padvigubėjo – iki 21,3 mlrd. JAV dolerių.

Atotrūkis didėja. Kuo daugiau darbuotojų atleidžia technologijų industrija, tuo turtingesnis tampa jos elitas, tuo daugiau mokesčių sutaupo jos vadovai po persikėlimo į Majamį. Neseniai „Amazon“ atleido 30 tūkst. darbuotojų. Šiais metais „Meta“ per didžiausią savo istorijoje atleidimų bangą nori atsisakyti daugiau nei 10 tūkst. darbuotojų.

Majamyje kuriasi dviejų klasių visuomenė: superturtingieji, kurie nori būti aptarnaujami, ir aptarnaujantieji, kurie kovoja dėl to, kad galėtų juos aptarnauti.

Majamyje planuojama pastatyti naują „Trump Tower“ dangoraižį, kuris iškils virš miesto kaip kadaise komercinių pastatų kompleksas „Rockefeller Center“ Niujorke.

Nuo savo antrosios kadencijos pradžios D.Trumpas prašo paramos savo prezidentinei bibliotekai, privačiam muziejui, kuris bus pastatytas geriausioje Majamio vietoje, – su auksiniu liftu ir auksine D.Trumpo statula. Tai būtų naujojo „aukso amžiaus“ vyriškosios galios simbolis.

100 mln. JAV dolerių vertės žemės sklypą D.Trumpui padovanojo Floridos valstija. „Trump Tower“ būtų galima pamatyti iš visur – ir iš Indian Kriko salos.

„Ar tai tikrai derama vieta? Pačioje mūsų miesto simbolio – Laisvės bokšto kaimynystėje? Kas žino, ar tai išvis įvyks“, – dvejojo J.Haz.

Milijardierių invazija į Majamį: paaiškėjo, kodėl visi keliai dabar veda čia