„Netikėtai, per greitai, ryškiai per greitai, skausmingai priėmėme žinią apie istorijos mokytojos Daivos netektį. Žinia, kad sirgo, kad turėjo vilčių pasveikti, įveikti tą nenugalimą mūsų amžiaus ligą, ramiai bendravo su mumis, kolegomis, mokiniais, tikėjo pozityvumo jėga ir pagava, dažnai, labai dažnai šypsojosi...“, – rašoma gimnazijos atsisveikinimo žodžiuose.
Pažymima, kad Daiva buvo ne tik savo dalyko profesionalė, bet ir ypatingai šviesus, atkaklus bei pozityvus žmogus.
„Mokytoja yra dirbusi archyvuose, prisilietusi prie senųjų rankraščių ir tokių dokumentų, kuriuos mes matome filmuose, parodose, knygose. „Trakų žemė“ ir „Voruta“ – Trakų krašto laikraščių darbuotojai, ilgiau dirbę žurnalistai, redaktoriai, žinome, tikime apie jos laikraštinę bei tiriamąją veiklą ar istorines savo krašto studijas pasakytų dar daugiau.
Susiję straipsniai
O jai, Daivai, ta veikla tiko, ja buvo galima pasitikėti, jos straipsnius apie senąsias parapijos mokyklas, senąsias lietuviškas pavardes, jų skambėjimą, vienuolynų buvimą, jų griūtį, kasinėjimus, saugomas paslaptis, laiko kaitą skaitė ne tik jos mokiniai– esami ir buvę– bet ir Trakų miesto, jo apylinkių, savivaldybės gyventojai.
Ji su meile ir atkaklumu mokė jaunąją kartą pažinti istoriją, suprasti praeities svarbą ir vertinti savo krašto kultūrinį paveldą. Ypač daug dėmesio ji skyrė Trakų istorijai – domėjosi ja, tyrinėjo, rašė istorinius straipsnius, dalijosi sukauptomis žiniomis su mokiniais ir bendruomene.“
Kaip skelbia laikraštis „Trakų žemė“, Daiva Kerdokaitė-Kazlauskė gimė ir augo Trakuose. Mokėsi tuometinėje Trakų vidurinėje mokykloje Nr. 2 (dabar – Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija), kurią baigė 1991 metais. Baigusi mokyklą studijavo Vilniaus universitete, kur 1998 metais įgijo istorijos magistro ir psichologijos bakalauro laipsnius.
Po studijų Daiva dirbo Vilniaus regioniniame valstybės archyve, o 2000 metais sugrįžo į gimtuosius Trakus ir pradėjo dirbti Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Šiai mokyklai ji liko ištikima iki paskutinės savo gyvenimo dienos, tapdama neatsiejama jos bendruomenės dalimi.
Trakuose Daiva sukūrė šeimą, užaugino sūnų Augustiną ir puoselėjo svajonę apie ilgą, laimingą gyvenimą.
Gimnazija taip pat skelbia, kad mokytoja bus laidojama Semeliškių miestelio kapinaitėse.