Prancūzijos Žydrajame Krante netoli garsiųjų Kanų Ingrida Sordoni (41 m.) įsikūrė prieš trejus metus pajutusi nuovargį po dešimt metų trukusių kelionių po pasaulį.

Mitybos terapijos specialistė savo namais taip pat vadina Vilnių, Milaną, Boloniją ir Romą, kur prieš penkiolika metų per savo gimtadienį susipažino su prancūziško kraujo turinčiu italu Marcu Guy Sordoni (58 m.).

Prieš porą metų ji įgyvendino dar vieną savo svajonę – baigė natūropatinės mitybos studijas privačiame Londono natūropatinės medicinos koledže, o po to Žydrajame Krante įkūrė savo rojų – daržą, kurio gėrybes vertina poros draugai prancūzai.

Sėslesnio gyvenimo ir vidinės pusiausvyros paieškos Ingridą ir jos vyrą prieš 3 metus atvedė į prabanga garsėjančius Prancūzijos pietus. Tai buvo viena iš gyvenimo dovanų po dešimt metų dėl vyro darbo po pasaulį keliavusiai lietuvei.

[[ge:lrytas:lrytas:43030076]]

Laikotarpis, praleistas nuolat kraunantis lagaminus, gyvenant tarp oro uostų, viešbučių ir verslo susitikimų skirtinguose pasaulio žemynuose, buvo neįkainojama gyvenimo mokykla, tačiau kartu ir išbandymas, kuris galiausiai porą privertė sustoti ir iš naujo įvertinti, kas iš tiesų suteikia laimę.

„Maždaug aštuonis mėnesius per metus mes gyvendavome viešbučiuose. Tai labai mus pakeitė. Tu tarsi ir gyveni Italijoje, bet geriau pažįsti Paryžių, Atėnus ar Niujorką nei miestą, kuriame teoriškai gyveni. Tai buvo turtingas gyvenimo etapas, auginęs mane kaip žmogų, tačiau ir labai varginantis.

[[ge:lrytas:lrytas:43089594]][[ge:lrytas:lrytas:43097891]][[ge:lrytas:lrytas:43105102]][[ge:lrytas:lrytas:43108613]][[ge:lrytas:lrytas:43112804]]

Imi klausti savęs – kada mes sustosime?“ – apie sprendimą rinktis sėslesnį gyvenimą pasakojo lietuvė.

Pažintį su Briuselyje gimusiu italu Marcu ji taip pat vadina netikėta dovana, kurią gavo prieš 15 metų, kai su draugėmis atvyko į Italijos sostinę švęsti savo gimtadienio.

Tuo metu Kaune gyvenusi Vytauto Didžiojo universitetą baigusi mergina planavo karjerą personalo vadybos srityje ir nemanė, kad vienas vakaras Italijoje gali pakeisti jos ateitį.

„Visada įsivaizdavau, kad kursiu šeimą Lietuvoje, tačiau 26-ojo gimtadienio proga su draugėmis nusprendėme skristi į Romą, kur gimtadienio vakarą netikėtai susipažinau su dabartiniu savo vyru.

Todėl per gimtadienius, kai jis paklausia, ko aš norėčiau, visada atsakau: tu mano gimtadienio dovana visam gyvenimui“, – romantišką pažintį su vyru prisiminė I.Sordoni.

Po pusmečio Ingrida sulaukė pasiūlymo tekėti, o dar po metų išvyko į Belgijos sostinę, kur tuo metu dirbo Marcas. Briuselis trumpam tapo pirmaisiais poros namais.

Vos tik pradėjusi mokytis prancūzų kalbos Ingrida sužinojo, kad teks kraustytis į Italiją, Boloniją, kur darbo pasiūlymą gavo sparčiai karjeros laiptais kilęs jos sutuoktinis. Netrukus Marco karjera įgavo tarptautinį mastą, tai reiškė ir nesibaigiančias komandiruotes po pasaulį.

„Vyras pradėjo daug keliauti, teko susėsti ir kalbėtis, koks bus mūsų šeimos modelis. Nusprendėme keliauti kartu. Vyras ėjo strateginio direktoriaus pareigas didžiausioje Italijos draudimo kompanijoje, buvo atsakingas už tarptautinę verslo plėtrą“, – prisiminė lietuvė.

Šitoks gyvenimas galėjo atrodyti lyg svajonė – prabangūs viešbučiai, verslo vakarienės, garsiausi pasaulio miestai, nuolatinis judesys. Tačiau ilgainiui net ir gražiausios patirtys pradeda varginti, kai nebeturi laiko pabūti namuose. Buvo laikas, kai valgyti namuose tapo egzotika.

„Kai rinkdavomės butą Bolonijoje ar Milane, norėdavau, kad būtų graži ir patogi virtuvė, bet neturėdavau laiko ja naudotis. Jeigu 8 mėnesius per metus keliauji, grįžęs namo per savaitę tik pasikeiti lagamino turinį, o svajones ir planus vis atidedi“, – tikino I.Sordoni.

Lūžio tašku tapo pandemija. Pasauliui sustojus pora buvo Majamyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Į Italiją, kuri pirmoji Europoje įvedė griežtą karantiną, jie grįžti negalėjo, todėl nusprendė skristi į Dubliną, kur vyras taip pat turėjo darbo reikalų.

„Pirmą kartą per dešimt metų sėsliai gyvenome tris mėnesius, bet viešbutyje – ne namuose. Buvo keistas išbandymas“, – gyvenimą pakeitusį laikotarpį prisiminė Ingrida.

[[ge:lrytas:lrytas:43101415]]

Tuomet ir atėjo sprendimas – Marcas paliko samdomą darbą ir įkūrė savo konsultacinę kompaniją, o Ingrida pagaliau ryžosi įgyvendinti seniai atidėliotas svajones.

„Pasaulis sustojo, ir mes pagaliau turėjome laiko pagalvoti, ko iš tiesų norime. Viena didžiausių svajonių buvo gyventi Pietų Prancūzijoje.

Mintis „kada, jei ne dabar“ mus tiesiog apsėdo. Norėjosi lėtesnio gyvenimo ritmo – nebe kiekybės, o kokybės kasdienybėje“, – sprendimo priežastis aiškino I.Sordoni.

Žydrasis Krantas jiems nebuvo atsitiktinis pasirinkimas. Šį kraštą Ingrida ir Marcas buvo pamilę dar keliaudami darbo reikalais ir atostogaudami. Ingridą čia žavėjo ne tik klimatas ar gamta, bet ir gyvenimo ritmas. Be to, Italija visiškai šalia, vos pusantros valandos kelio.

„Pietų Prancūzijoje ypač daug itališkai kalbančių žmonių. Kultūra, gyvenimo būdas panašūs į Italijos, bet man patinka, kad prancūzai viskuo didžiuojasi, o Italijoje man to trūko. Nors italai turi viską – nuo kultūros paveldo iki puikaus maisto, patys tai priima kaip savaime suprantamą dalyką.

Taip pat man patiko tvarka Pietų Prancūzijoje, kad kiekvienas miestelis labai švarus, prižiūrėtas. Be to, vyrui artimos tiek prancūziška, tiek itališka kultūra. Yra geras posakis, kurį jis mėgsta: kas yra prancūzas? Tiesiog liūdnas italas“, – šypsojosi lietuvė.

Sėslesnis gyvenimo būdas Ingridai leido įgyvendinti ir kitą ilgai brandintą svajonę – šalia naujų namų įkurti savo rojaus kampelį, kuris tapo geriausia gyvenime terapija.

„Daržas tave moko nepaleisti kontrolės, nes pasėjęs sėklas negali išvykti, palikti ir tikėtis, kad gausi gerą rezultatą. Turi tuo daržu rūpintis. Tai man lyg metafora, tinkanti gyvenime visur, kad bet kokią sėklą pasėjęs turi ją prižiūrėti:

eiti tikrinti, laistyti, piktžoles apravėti. Man tai kaip gyvenimo mokykla. Tik dveji metai jį turiu, bet jau matau, kaip jis mane keičia kaip žmogų, moko kantrybės“, – tikino šalia Kanų gyvenanti I.Sordoni.

Nuo pat pradžių skeptiškai šią idėją vertinęs vyras iki šiol kartoja, kad šis daržas niekada neatsipirks, tačiau Ingridai jo vertė – neįkainojama.

„Man svarbiausia psichologinė būsena, kuri neturi kainos, – įsižeminti. Atsikelti ryte, atsigerti vandens su citrina ir basomis nueiti pasižiūrėti, kaip augaliukai auga. Pomidorų tikrai tiek neužauginsiu, kad mes jų pavalgytume, bet tai kita laimės išraiška, negu buvo anksčiau.

Pradžioje visada atrodo, kad laimė – tai kelionės, galimybė aplankyti įvairias šalis, nueiti į teatrą ar muziejų.

Dabar man laimė – matyti prinokusį pomidorą, kuris yra aukso vertės. Manau, kad kuo daugiau „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintų restoranų aplankai, tuo labiau pradedi vertinti kokybišką maistą, pagamintą namuose.

Būna progų išeiti, švęsti, pasipuošti, bet man niekas neatstos naminio mano mamos, sesės, brolio ar mano pačios gaminto maisto. Kad tai pradėtum vertinti, turi daug kartų nueiti į tuos restoranus“, – tikino namuose itin mėgstanti gaminti I.Sordoni.

[[ge:lrytas:lrytas:43101408]]

Mitybos terapijos specialistės išsilavinimą neseniai įgijusi lietuvė sveiką maistą vertino visada, todėl prieš keletą metų nusprendė siekti dar vienos ilgai atidėtos svajonės ir pasirinko trejus metus trukusias intensyvias studijas garsiame Londono natūropatinės medicinos koledže (CNM).

Sunkiausia buvo pasiryžti žengti pirmą žingsnį.

Dabar ji yra Natūropatinės praktikos specialistų asociacijos („Association of Naturopathic Practitioners“) Jungtinėje Karalystėje narė, taip pat rašo straipsnius italų sveikos mitybos leidiniams.

„Kai padarai pirmą žingsnį, viskas paskui natūraliai susiklosto. Užteko pokalbio su koledžo atstovais, kad suprasčiau, jog turiu imti ir daryti dabar, o studijų metai greitai praėjo.

Vėlesniame amžiuje studijuoti yra malonumas, nes esi sąmoningesnis, nebestudijuoji dėl tėvų, pažymio ar dėl to, kad reikia, o tik dėl to, kad kažkam turi aistrą. Studijuoji dėl savęs ir ta studijų kokybė visiškai kitokia. Visiems, kurie vis atideda, siūlyčiau studijuoti, nesvarbu, kiek jums metų“, – pabrėžė į naują veiklą žengusi I.Sordoni.

Lietuvė plačiau domėtis maisto įtaka sveikatai ėmėsi ir dėl asmeninių problemų. Nuo paauglystės ją vargino stiprūs išnykstantys ir vėl atsirandantys pilvo skausmai, kurių priežasties gydytojai ilgai negalėjo nustatyti.

Galiausiai Italijoje jai buvo diagnozuota endometriozė – lėtinė, sunkiai gydoma ginekologinė liga, kurios simptomus galima efektyviai valdyti. Tuomet apie šią kas dešimtą moterį varginančią ligą buvo žinoma nedaug, o vien jos diagnozei nustatyti reikėdavo dešimties metų.

„Moteris kenčia nuo nepaaiškinamų simptomų, kurių spektras labai platus, ir niekas neranda jų priežasties. O kol nežinai tikros diagnozės, nėra gydymo būdo. Kai pagaliau išgirdau diagnozę, pradėjau domėtis, kas tai per liga.

Man norėjo taikyti įvairiausius gydymo metodus, bet aš supratau, kad noriu pabandyti gyvenimo būdo ir mitybos pokyčius. Mokydamasi pradėjau taikyti žinias sau ir pamačiau, kad simptomų mažėja, pradėjau geriau jaustis, kad liga tampa valdoma“, – tikino su liga išmokusi gyventi lietuvė.

[[ge:lrytas:lrytas:43101406]]

Dabar Ingrida įgytomis žiniomis dalinasi ir su kitais, dirba mitybos terapijos srityje ir daug viešai kalba apie pagrindines sveikos mitybos taisykles – balansą lėkštėje ir paprastumą.

Būtent to, jos nuomone, labiausiai ir trūksta populiarėjant įvairioms kraštutinumų dietoms.

Žmonės yra sutrikę. Vieni vengia angliavandenių, kiti – mėsos. Bet sveika mityba neturi būti paremta draudimais ar baime.

„Mes galime valgyti viską. Nekalbu apie perdirbtą maistą, sausainius ar saldainius kiekvieną dieną. Bet kalba apie mitybą turėtų būti ne kalba apie draudimus, o apie malonumą valgyti subalansuotą maistą su daug sezoninių daržovių.

Reikia grįžti prie paprastumo, sezoniškumo, nepirkti braškių ar pomidorų žiemą, daugiau gaminti namie. Tai vienos pagrindinių taisyklių“, – pabrėžė Italijos virtuvę, įtrauktą į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą, pamėgusi mitybos specialistė.

Svarbiausia yra pasiryžti keisti gyvenimo būdą, tada pokyčiai būna ilgalaikiai ir iš tiesų veiksmingi.

„Norint gerai jaustis, reikia įdėti darbo: pačiam gamintis maistą, pagalvoti, ką valgysiu, nepamiršti subalansuotų ir kokybiškų pusryčių, pietų, vakarienės. Eiti laiku miegoti, pasivaikščioti, būti gamtoje, sportuoti. Visa tai reikalauja atsidavimo ir laiko, o šiuolaikinis žmogus nori greito sprendimo.

Bet kai tai tampa tavo gyvenimo būdu, kai pradedi geriau jaustis, valgai skanų maistą, nebenori grįžti atgal. Dietos ilgalaikėje perspektyvoje neveikia“, – tikino Ingrida.

Didžiausią įtaką jos požiūriui padarė italų gyvenimo filosofija – gebėjimas mėgautis maistu be kaltės jausmo ir skirti laiko bendravimui. Italijoje, kuri garsėja dideliu ilgaamžių skaičiumi, maistas yra neatsiejama kultūros dalis.

„Italijoje maistas – tai ne kalorijos. Mes dažnai skaičiuojame, kiek vienas ar kitas patiekalas turi kalorijų, bijome valgyti, nes sustorėsime.

Italijoje maistas – malonumas. Labai svarbus ir bendravimas, tradicijos, kai jie visi susėda prie stalo, dalinasi dienos įspūdžiais, moka mėgautis be kaltės jausmo, vertina kokybę ir paprastumą. Šis požiūris per 15 metų, kai esu su vyru ir itališka šeima, mane labiausiai pakeitė ir paveikė“, – prisipažino Ingrida.

Jaukiuose Sordoni šeimos namuose Pietų Prancūzijoje šiandien dažnai renkasi svečiai. Ingrida prancūzams mielai gamina ir dovanoja savo daržo gėrybes, nes tokios dovanos čia vertinamos labiau nei materialinės.

„Dabar turiu daug prieskoninių žolelių. Jas nuskynusi iš daržo, gražiai supakavusi nusivežu pas prancūzus draugus į svečius ir tai jiems yra didžiausia dovana.

Tokie dalykai labai vertinami, nes reiškia, kad tu skyrei savo laiką, dėmesį, auginai, rūpinaisi, nuskynei ir jiems atvežei. Šiais laikais mes juk galime visko nusipirkti“, – pasakojo I.Sordoni.

[[ge:lrytas:lrytas:43101402]]

Apkeliavusi visą pasaulį pora namais dabar gali vadinti net kelis pasaulio miestus, kur liko daugiausia prisiminimų. Jie dažnai vieši Lietuvoje, kur Vilniuje įsigijo savo būstą, o Ingrida konsultuoja vienoje privačioje Užupio klinikoje.

„Vilniuje turime nuostabią kaimynystę, ir tas jausmas, kad tavęs laukia Lietuvoje, labai smagus. Labai dažnai į Lietuvą grįžtame, sakyčiau, kad net šiek tiek čia gyvename.

Skrydis iš Nicos iki Vilniaus trunka pustrečios valandos, kartais pervažiuoti Milaną užtrukdavo panašiai tiek. Taigi viskas yra ir arti, ir sąlyginai toli.

Todėl, manau, namai yra ten, kur tu esi, kur tavo šeima ir kur mylimi žmonės, kur jautiesi namuose. Aš taip jaučiuosi tiek Pietų Prancūzijoje, tiek Lietuvoje, tiek Milane ar Bolonijoje, kur praėjo didelė gyvenimo dalis. Su vyru grįžtame ir į tą patį restoraną, kur susipažinome“, – vardijo lietuvė.

Ingrida neslepia jau atradusi gyvenimo pusiausvyrą ir didelių pokyčių nebeplanuojanti. Jos kasdienybė atrodo visai kitaip nei prieš dešimtmetį – tapo lėtesnė ir sąmoningesnė, joje daugiau rūpinimosi savimi ir artimaisiais.

„Svarbu išmokti pamatyti ir priimti gyvenimo dovanas. Net ir koronavirusas, kad ir su labai tragiškomis pasekmėmis, mums tapo nauja pradžia. Savo studijas aš taip pat priimu kaip gyvenimo dovaną.

Kartais tos dovanos ateina ir praeina, nes žmogus jų nepastebi“, – gyvenimą pakeitusiomis dovanomis džiaugėsi Pietų Prancūzijoje savo rojų kurianti mitybos terapijos specialistė.

Cukinijų ir rikotos tartas

[[ge:lrytas:lrytas:43128006]]

Reikės:

1 sluoksniuotos tešlos lakšto

1 kiaušinio tešlai aptepti

2 cukinijų

250 g rikotos

2 v. š. šviežių, smulkiai supjaustytų žolelių (pvz., bazilikų, mėtų, petražolių)

jūros druskos pagal skonį

2 v. š. alyvuogių aliejaus

1 v. š. sezamų sėklų apibarstyti

1 citrinos žievelės

Įkaitinkite orkaitę iki 190 laipsnių. Bulvių skustuku plonai supjaustykite cukinijas, pabarstykite žiupsneliu druskos ir palikite 20 min. nusistovėti, vėliau rankomis nuspauskite susidariusį skystį.

Išklokite tešlą į skardą ant kepimo popieriaus. Dubenyje sumaišykite rikotą su žiupsneliu jūros druskos, smulkintomis žolelėmis ir citrinos žievele. Gerai išmaišykite.

Tolygiai paskirstykite rikotos mišinį ant tešlos pagrindo. Ant viršaus išdėliokite cukinijas, prieš tai jas apšlakstę alyvuogių aliejumi, ir apibarstykite sezamų sėklomis.

Kepkite orkaitėje apie 35 min., kol tešla taps auksinės spalvos, o cukinijos suminkštės. Kepdami cukinijų krašteliai šiek tiek užsiries.

Iškepusį tartą išimkite iš orkaitės ir palikite 5–10 min. atvėsti.

Cikorijų salotos

[[ge:lrytas:lrytas:43128031]]

Reikės:

2 cikorijų (paprastųjų trūkažolių)

1 sunokusio avokado

3 v. š. alyvuogių aliejaus

1 a. š. prancūziškų garstyčių

saujos graikinių riešutų

druskos ir pipirų pagal skonį

Cikorijas supjaustykite plonais griežinėliais.

Avokadą sutrinkite šakute ir sumaišykite su supjaustytomis cikorijomis. Įpilkite alyvuogių aliejaus, sudėkite garstyčias, pagardinkite druska ir pipirais. Viską gerai išmaišykite. Paruoštą mišinį dėkite į lėkštę, apdėkite cikorijų lapais ir apibarstykite graikiniais riešutais.

Sardinių užtepėlė

[[ge:lrytas:lrytas:43128032]]

Reikės:

kelių saujų pipirnių

1 sunokusio avokado

1 skardinės sardinių alyvuogių aliejuje

4–5 saulėje džiovintų pomidorų aliejuje

1 cikorijos arba kelių salotų lapų

alyvuogių aliejaus patiekti

druskos ir pipirų pagal skonį

Sardines kartu su aliejumi, kuriame jos buvo, įdėkite į maisto smulkintuvą. Sudėkite saulėje džiovintus pomidorus ir viską sutrinkite iki vientisos masės. Avokadą supjaustykite griežinėliais. Į lėkštę dėkite pipirnes ir cikorijos lapus arba salotas. Ant viršaus sudėkite sardinių masę ir avokadą. Viską apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pagardinkite druska ir pipirais. Patiekite iškart.

Porų salotos

[[ge:lrytas:lrytas:43127857]]

Reikės:

2 porų

2 vištų kiaušinių

2 putpelių kiaušinių

2 v. š. alyvuogių aliejaus

1 a. š. Dižono garstyčių

2 a. š. baltojo vyno acto

1 a. š. medaus

saujos šviežių kalendrų

druskos ir pipirų pagal skonį

Nupjaukite tamsiai žalią porų dalį ir gerai juos nuplaukite.

Porus virkite pasūdytame vandenyje apie 10–15 min., kol suminkštės. Tuo metu išvirkite ir vištų bei putpelių kiaušinius, juos nulupkite.

Išvirtus porus nusausinkite, palikite šiek tiek atvėsti ir lengvai suplėšykite arba perpjaukite išilgai. Dubenėlyje sumaišykite alyvuogių aliejų, Dižono garstyčias, medų, actą, druską ir pipirus. Porus sudėkite į lėkštę, apipilkite „Vinaigrette“ padažu ir apibarstykite smulkintomis kalendromis.

Ant viršaus sudėkite vištų ir putpelių kiaušinius ir patiekite.

Prie Kanų gyvenanti lietuvė atskleidė, kuo sužavėjo savo kaimynus prancūzus