Šuns glostymas gali veikti geriau nei vaistai. Keturkojai augintiniai ne tik kelia nuotaiką, bet ir gerina sveikstančiųjų po infarkto ar insulto motorikos įgūdžius, skatina juos judėti, keisti kūno padėtį.

Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas profesorius Raimondas Kubilius dažnai savo augintinį karališkąjį pudelį, vardu Guru, atsiveda į ligoninę, kad pacientai galėtų juo pasidžiaugti.

Kardiologas įsitikinęs, kad keturkojai augintiniai gali prisidėti prie širdies sveikatos, mažinti kraujospūdį, sureguliuoti pulsą, suvaldyti stresą ir padėti atsikratyti vienišumo jausmo.

Savo šunį jis vadina ištikimiausiu draugu, nes kardiologui grįžus namo niekas kitas taip nesidžiaugia, kaip trejų metų pudelis Guru.

[[ge:lrytas:lrytas:82872]]

„Augau Gargžduose, nuo mažumės šalia visada buvo koks nors augintinis – tai katinas, tai šuo, todėl ilgai neįsivaizdavau savo gyvenimo be šuns.

Bet po studijų pradėjęs dirbti Kaune susimąsčiau, kad prie šuns reikia taikytis, skirti jam daug dėmesio, dažnai vesti pasivaikščioti, o tiek laiko tuo metu neturėjau“, – pasakojo gydytojas.

[[ge:lrytas:lrytas:42830568]][[ge:lrytas:lrytas:42174592]][[ge:lrytas:lrytas:42211511]][[ge:lrytas:lrytas:40941962]][[ge:lrytas:lrytas:40476962]]

Tačiau pažintis su vienu kaniterapeutu pakeitė R.Kubiliaus nuomonę. Kai prieš ketverius metus į Kulautuvos reabilitacijos ligoninę šie specialistai atsivedė savo keturis augintinius, viena kalė Dora išsiskyrė draugiškumu. Tai buvo karališkasis pudelis.

„Kai Dorą paglosčiau, slapčia pagalvojau – jei ji turės palikuonių, norėsiu vieną jų įsigyti. Ne tik aš taip maniau, nes po vieną pudelį iš šios vados vėliau įsigijo dar trys mano kolegos.

Sakyčiau, kaniterapijos programa, kuri buvo pradėta mūsų ligoninėje, padėjo suprasti, kad gyvenimas su šunimi gali būti ne tik įdomus, bet ir malonus“, – prisipažino R.Kubilius.

Pudeliai išsiskiria tuo, kad mėgsta bendrauti, gerai jaučiasi naujoje aplinkoje.

R.Kubiliaus augintinis paveldėjo tam tikrų savybių, kurios tinka kaniterapijai. Tai pagalbinis terapijos metodas, kai specialiai atrinkti ir apmokyti šunys padeda gerinti žmogaus fizinę ir emocinę savijautą.

Toks metodas ypač tinka pacientams, patyrusiems infarktą, insultą, įvairias traumas.

Tyrimai rodo, kad kaniterapija gali mažinti stresą, nerimą, gerina nuotaiką, skatina judėti, lavina dėmesį, kalbą, mažina vienišumo jausmą.

Pudelis Guru yra kilmingas, nes tai palikuonis protingos kalės, kuri buvo ugdoma tapti kaniterapijos šunimi ir nesyk yra dalyvavusi įvairiose programose, kurios skirtos pacientams, sveikstantiems po širdies infarkto ar insulto.

Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje jau ne vienus metus sėkmingai taikoma kaniterapija. Kaune yra įsikūrusi kaniterapeutų grupė, kuri daug dėmesio skiria sunkiai sergantiems pacientams, todėl kaniterapijos šunys yra laukiami gydymo įstaigose.

Tokių šunų savininkai netgi pastebėjo, kad augintiniai turi gerą nuojautą. Prieš vykstant į ligoninę šunims yra uždedamas skiriamasis ženklas skraistė. Kai tik namuose šunys pasipuošia tokia skraiste, jie ima džiaugtis, nes žino, kad laukia malonus nuotykis.

Atvykus į ligoninę kaniterapijos šunims dažnai atsidėkojama įvairiais skanumynais, tokiu būdu jie yra motyvuojami bendrauti su pacientais.

Specialiai apmokyto šuns pasirodymas palatoje gali sužavėti ne visus ligonius. Būdavo ir tokių, kurie šiek tiek prisibijodavo, nes nežinodavo, kaip šuo elgsis, tačiau įsitikinę, kad keturkojis yra draugiškas, jie vėliau pakeisdavo savo nuomonę.

R.Kubilius pasakojo, kad įsigijus šunį nėra liūdnų dienų. Guru mėgsta keliauti automobiliu, lengvai priima svetimus žmones.

Kadangi pudeliai turi medžioklinį geną, jie yra smalsūs, mėgsta žaisti, taip pat bėgioti, gali pakelti didelį fizinį krūvį, o svarbiausia – būna prisirišę prie savo šeimininko.

Kai kardiologas grįžta namo, prie durų jį pasitinka keturkojis rodydamas audringas emocijas, nes šuo visada būna pasiilgęs savo šeimininko.

Pasaulyje yra atliktas ne vienas tyrimas, kokį poveikį šuo gali turėti jį prižiūrinčio žmogaus sveikatai. 2013 metais Amerikos širdies asociacija paskelbė, kad toks augintinis yra susijęs su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir šis poveikis yra priežastinis.

12 metų trukęs Švedijos nacionalinis gyventojų tyrimas atskleidė, kad šuo prisideda prie sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis mažinimo.

Įrodyta, kad šuns buvimas šeimoje susijęs su 33 proc. mažesne mirties ir 11 proc. mažesne šių ligų išsivystymo rizika, o šiame tyrime medžioklinių šunų veislė buvo pripažinta kaip turinti didžiausią apsaugą žmogaus širdžiai.

Yra žinoma, kad šuns buvimas yra susijęs su mažesniu tokių rizikos veiksnių kaip nutukimas, hipertenzija ir cukrinis diabetas paplitimu, o išemine širdies liga sergantiems pacientams šunų laikymas yra susijęs su ilgesne gyvenimo trukme.

Šunų augintojai yra linkę į ilgaamžiškumą. Ne vienas tyrimas įrodė, kad kraujospūdis mažėja, kai žmogus glosto šunį.

Šuo šeimoje – tai apsauga ir nuo nervinės įtampos, sutuoktinių konfliktų, pykčio protrūkių. Ne vienas tyrimas įrodė, kad šunų šeimininkai turi kur kas mažesnį kraujospūdį nei tie žmonės, kurie neturi tokio augintinio, nes patiria kur kas mažesnį stresą. Stebuklingai veikia ir šuns glostymas, nes ši prisilietimo galia ramina nervų sistemą.

Šunų auginimas siejamas ir su mažesne mirštamumo rizika. Buvo nustatyta, kad patyrusiems infarktą ir turintiems namuose šunį žmonėms yra net 18 proc. mažesnė mirštamumo rizika, o patyrusiems insultą šis rodiklis siekia net 21 proc.

Pastebėta, kad keturkojus auginantys žmonės labiau laikosi sveikos gyvensenos principų, daugiau juda, o per dieną nueitas žingsnių skaičius būna kur kas didesnis nei tų asmenų, kurie neturi šuns.

Dėl šios priežasties Amerikos širdies asociacija rekomenduoja vyresnio amžiaus žmonėms auginti namuose šunį, nes tokiu būdu įmanoma atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas, sulaukti sveikos senatvės.

Garsus kardiologas paatviravo, kodėl į ligoninę atsiveda šunį: nustebino net skeptikus