Kaip poilsiavo žmonės Lietuvos pajūryje prieš porą šimtų metų, kiek nuogo kūno buvo galima atidengti, kad nesulauktum baudos, – apie tai pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus parengta paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“.

Be to, Danės skvere galima apžiūrėti pikantiškų detalių kupiną kilnojamąją parodą „Klaipėdos kurortai iki 1939 metų“.

Istorikas Dainius Elertas patikino, kad pajūrio kurortų idėja į Lietuvą atkeliavo iš Vakarų Europos.

„1793 metais Baltijos pakrantėje, Vokietijoje, įkurtas Heligendamno kurortas, 1813-aisiais Kuršių nerijoje, Rytprūsiuose, – Krantas (vok. Kranz, dabartinis Zelenogradskas).

[[ge:lrytas:lrytas:43030076]]

Palangoje maudyklės veikė jau nuo 1824 metų. Miestą kurortu pavertė grafai Tiškevičiai: 1877 metais iškilo kurhauzas, 1888-aisiais miestui suteiktos kurorto teisės. Tarpukariu Palanga tapo prestižine vasarviete“, – pasakojo D.Elertas.

1831 metais įsteigtos maudyklos Nemirsetoje, 1835-aisiais – Smiltynėje, Kopgalyje ir Melnragėje, bet kurortais jos tapo gerokai vėliau.

[[ge:lrytas:lrytas:43138806]][[ge:lrytas:lrytas:43059777]][[ge:lrytas:lrytas:43040869]][[ge:lrytas:lrytas:43044479]][[ge:lrytas:lrytas:42929843]]

1843 metais pradėta poilsiauti Juodkrantėje, 1905-aisiais čia atsirado gydykla su purvo ir smėlio voniomis.

Prieš porą šimtmečių vandens stichija ir slenkančios kopos žmonėms kėlė baimę. Tik XIX amžiaus viduryje sutvirtinus smėlynus pynutėmis ir želdiniais pajūris tapo patrauklus poilsiautojams. Atsirado pavėsinių, suoliukų, lauko estradų. Nakvynę siūlė ir daugybė vilų.

D.Elerto manymu, besisteigiantys kurortai turėjo įtakos ir susisiekimo plėtrai.

Iki XX amžiaus pradžios į pajūrį žmonės vykdavo puskarietėmis, vėliau – tramvajais ir autobusais. 1904 metais Klaipėdoje pradėjo važinėti elektrinis tramvajus maršrutu Birža–Švyturys.

Po Pirmojo pasaulinio karo tramvajų veikla ėmė strigti, o 1934-aisiais visai nutraukta. Tuomet jų vietoje atsirado Klaipėdos miesto vėliavos ir herbo spalvomis – geltona ir raudona – dažyti autobusai.

Geležinkeliu pajūryje keliaudavo vidutines pajamas gaunantys žmonės. Pasiekti Kuršių neriją buvo galima keltais ir garlaiviais, o 1935-aisiais Smiltynėje įsikūręs jachtklubas priviliojo buriuotojų. XX amžiaus pradžioje Juodkrantės, Smiltynės, Melnragės ir Girulių apylinkėse buvo nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai.

Iki XX amžiaus pradžios negalėjai maudytis, kaip sumanęs, – maudynės jūroje buvo griežtai reglamentuotos. Palangoje vyrų ir moterų maudymosi laiką skelbdavo būgno dūžiai.

Paplūdimiuose stovėjo maudynių vežimai – medinės kabinos ant ratų: moterys jose galėdavo persirengti ir įbristi į jūrą nematomos kitų.

Tik po Pirmojo pasaulinio karo atsirado vasaros būdelių – persirengimo kabinų – nuoma.

[[ge:lrytas:lrytas:43319972]]

Iš pradžių buvo atskiri moterų ir vyrų pliažai. Tik XX amžiaus pradžioje paplūdimiuose jau galėjo leisti laiką ir vyrai, ir moterys kartu. Silpnosios lyties atstovėms leista dėvėti ir atviresnius maudymosi kostiumėlius.

Drąsesnėms tekdavo susidurti su pareigūnais, kurie kartais net liniuote pamatuodavo sijonėlio ilgį. Vyrai privalėdavo vilkėti triko, kad jų plaukuotos krūtinės netrikdytų droviųjų.

Iki XX amžiaus pradžios įdegis buvo laikomas prastuomenės ženklu – damos nuo saulės slėpėsi po skėčiais ir plačiakraštėmis skrybėlėmis. Moterys po pajūrį vaikštinėdavo vilkėdamos ilgomis suknelėmis, o vyrai – kostiumais. Kartais šiuos drabužius pakeisdavo medvilninis, vilnonis ar frotinis chalatas.

1911 metais Vokietijoje pradėjo bruzdėti nudistai, netrukus jų pavyzdžiu pasekė nedidelė Klaipėdos sveikuolių grupė.

Poilsiautojai laiką leido ne tik pajūryje. Palangos kurhauze veikė skaitykla, vyko koncertai, parodos, šokių vakarai, šalia esančiame parke pasirodydavo operos ir teatro artistai. Pajūryje veikė vasaros kavinės su vaizdu į Baltiją. Palangos kopose rengti gimnastikos pasirodymai, mėgėjai žaidė badmintoną, tenisą.

1920–1939 metais Nemirseta garsėjo azartiniais lošimais. Buvo renkamasi senoje karietų pašto stotyje, virtusioje kurhauzu. Sakoma, kad buvo lošiama iš didelių sumų, o aplink sukiojosi laisvo elgesio merginos iš Klaipėdos krašto ir Žemaitijos.

Kazino veikė ir Smiltynės kurhauze, tačiau aktyvios klaipėdietės pasiekė, kad jis būtų uždarytas.

[[ge:lrytas:lrytas:43319967]]

Moterų iniciatyva šalia kurhauzo buvo įrengti teniso aikštynai, lauko estrada, o žiemą veikė čiuožykla, rogučių ir slidžių trasos.

Senos nuotraukos pasakoja, kad XX amžiaus pradžioje už atlygį buvo galima paplaukioti žvejų valtimis, o jose – papozuoti fotografams.

„Tikimės, kad pasirinkta parodos stilistika padeda persikelti į tą laiką, kai Lietuvos pajūris su atšiauriomis pakrantėmis virto geidžiama atostogų vieta“, – sakė parodos dizaineris dailininkas Anatolijus Klemencovas.

Poilsio prie jūros istorija – ne tik gamtos dovanoti malonumai, bet ir ilgo kultūrinio proceso rezultatas. „Tai mūsų paveldas, kurį turime saugoti ateities kartoms“, – sakė istorikas D.Elertas.

Šiandien sunku patikėti: Lietuvos pajūryje moterų sijonus matuodavo liniuote