Iš pradžių ji spėdavo atlikti kasdienius darbus ir eiti į darbą, tačiau vartojimas darėsi vis labiau nekontroliuojamas. Tai peraugo į 10 metų trukusią priklausomybę – jai pasiekus piką moteris užsakydavo gėrimus per programėles ir vien per šešis mėnesius alkoholiui iššvaistė 1 tūkst. svarų sterlingų (apie 1170 eurų).
Būdama 15-os ji pradėjo vartoti ir narkotikus – eksperimentavo su ekstazi, ketaminu bei rūgštimi (LSD). Abbi iš pradžių narkotikus vartodavo tik gerdama savaitgaliais, tačiau pamažu tai persikėlė ir į darbo dienas.
Kai po narkotikų sukeltų panikos atakų į jos namus kelis kartus buvo iškviesta greitoji pagalba, Abbi-Sapphire tai privertė atsipeikėti ir ji staiga visko atsisakė. Tačiau palaipsniui nemažindama narkotikų ir alkoholio dozių, ji patyrė sunkių abstinencijos simptomų: savaitę trunkančias haliucinacijas, kai atrodė, kad namų apyvokos daiktai juda, drebulį, apetito praradimą ir visišką silpnumą.
Panevėžyje užfiksavo girto vilkiko vairuotojo pasivažinėjimą: apgadino dešimtis automobilių
Ji pradėjo lankyti „SMART Recovery“ paramos grupes ir dabar jau keturis mėnesius yra blaivi. Abbi-Sapphire sakė: „Priklausomybės pabaigoje vartodavau itin daug kokaino ir alkoholio.
Gerdavau gryną degtinę, kad prisigerčiau, tuomet vartodavau kokainą, kad užmaskuočiau girtumą, ir kartodavau šį ciklą. Visas tas nuosmukis įvyko akimirksniu – keista, kaip greitai viskas progresavo. Alkoholis lengvai prieinamas, o amžiaus dokumentų beveik netikrina.
Susiję straipsniai
Gali jo gauti kada tik nori – net 3 val. nakties ar 8 val. ryto tau pristatys tiesiai į namus. Pabaigoje taip atsiribojau nuo pasaulio, kad net neišeidavau iš namų.
Kai viską staiga nutraukiau, mane kamavo haliucinacijos, drebulys, dingo apetitas, buvau visiškai be jėgų. Žiūrėdavau į puodelį ir man atrodydavo, kad jis juda, vaizdas labai liejosi.
Tiesą sakant, tai buvo labai žiauru ir pavojinga, gydytojai buvo šokiruoti, kad taip pasielgiau. Tiesiog maniau, jog šeima nesupras, kad man reikia palaipsniui mažinti dozes, ir manys, jog toliau vartoju savo malonumui.
Niekam nepatarčiau taip daryti.“
Abbi-Sapphire pradėjo gerti būdama 13-os, o vėlesnėje paauglystėje perėjo prie narkotikų ir prisipažįsta tuo metu nuolat pakliūdavusi į pavojingas situacijas.
Su narkotikais ji susidurdavo vakarėliuose ir naktiniuose pasilinksminimuose. Ji prisimena: „Jų buvo tiesiog visur, buvo sunku atsispirti.
Eidavau su visiškai nepažįstamais žmonėmis į nepažįstamus namus, naktimis važinėdavau su jais automobiliais – tai buvo išties pavojinga. Augdama eksperimentavau su įvairiais narkotikais – ekstazi, ketaminu, kokainu.
Per visą priklausomybės laikotarpį sunkūs periodai keisdavosi su ramesniais.“ Po traumos atlikus operaciją, kol gulėjo ligoninėje, Abbi prireikė dihidrokodeino. Po kelių mėnesių ji tapo priklausoma nuo vaistų nuo skausmo bei migdomųjų – sunkiausiu periodu vartodavo jų per daug kaskart pabudusi.
2025 m. gruodį ji pradėjo lankyti sveikstančiųjų grupę, tačiau prisipažįsta naudojusi tai kaip pasiteisinimą išgerti po susitikimų. Ji prisimena akimirką, kai 2026 m. balandžio 3 d. tvirtai apsisprendė siekti blaivybės.
„Vieną naktį man buvo iškviesta daug greitosios pagalbos automobilių, – sako ji. – Negalėjau sustoti, patyriau narkotikų sukeltas panikos atakas, todėl teko kviesti medikus.
Po tos nakties pabudusi supratau: „Daugiau taip negaliu“ – ir tiesiog viską nutraukiau. Atsisakiau narkotikų ir alkoholio staiga, o tai buvo itin pavojinga – tiesiog sustojau nemažindama dozių.
Kai susisiekiau su gydytojais, jie sakė, kad tai buvo beprotiškai pavojinga.“
Nors jautė haliucinacijas, apetito stoką ir silpnumą, Abbi-Sapphire išlaikė blaivybę. Iš pradžių ji lankė Anoniminių Alkoholikų (AA) grupes, tačiau jos netiko, todėl perėjo į „SMART Recovery“ grupes – moksliškai pagrįstą sveikimo programą, paremtą kognityvine elgesio terapija (KET).
„Čia viskas paremta pačių dalyvių įsitraukimu, gali vesti grupę, tiesiog pasikalbėti, – teigia ji. – Pradžioje buvo nepaprastai sunku.
Pažvelgiau į save, į aplinkinius – visi buvo labai išsigandę. Buvau mirtinai išsigandusi, buvau patekusi į uždarą ratą ir negalėjau sustoti.
Negalėdavau išbūti blaivi ilgiau nei 24 valandas. Supratau: „Laikas sustoti dabar“.
Tai tarsi smegenų perprogramavimas – turi judėti į priekį diena po dienos, valanda po valandos. Blaivybės pradžioje išskalbiau viską, ką įmanoma, net kilimus, nes tiesiog negalėjau miegoti.“
Ji prisipažįsta, kad buvo sunku atkurti pasitikėjimą su šeima ir draugais, nors jie palaikė ją visos blaivybės kelionės metu.
„Būdamas priklausomas, išbandai žmonių kantrybės ribas,“ – sako Abbi-Sapphire. – Reikia išgyventi visas emocijas ir per jas pasveikti. Dabar kovoju su psichikos sveikatos iššūkiais.
Iš pradžių viskas pablogėja, po to pradeda gerėti, tačiau būtina kreiptis į tinkamus žmones. Pagalba yra, jei jos reikia, bet gausi tik tiek, kiek pats įdėsi pastangų.
Tai dvipusis kelias – turi pats prašyti tarnybų pagalbos.“
Abbi-Sapphire savo blaivybės kelią fiksuoja socialiniuose tinkluose ir vadina tai geriausiu sprendimu.
„Dalintis socialiniuose tinkluose buvo nuostabu, nes ten yra visa bendruomenė žmonių, esančių tokioje pat situacijoje, – sako ji. – Bendravau su keliais žmonėmis, bet nesu ekspertė. Jie prašo patarimų, o aš rekomenduoju kreiptis į sveikimo grupes ir gydytojus.
Galiu tiesiog pasikalbėti, bet jiems reikia profesionalios pagalbos.“
Dabar, būdama blaivi jau beveik keturis mėnesius, Abbi-Sapphire pasinėrė į mokslus – mokosi vaikų psichikos sveikatos kurse ir džiaugiasi „mažomis pergalėmis“.
Kovojantiems su priklausomybe ji pataria tiesiog būti atviriems. „Būkite atviri su savimi ir aplinkiniais, – ragina ji. – Tamsiausiu periodu, kai tapau blaivi, parašiau visiems pažįstamiems žmonėms, papasakodama, kokia sunki buvo mano priklausomybė. Negalima palikti sau kampo slapstytis. Judėkite pirmyn diena po dienos.“
Parengta pagal mirror.co.uk