Sekmadienio rytą kapus tvarkanti panevėžietė Liucija Baltienė (36 m.) ten skubėjo su nerimu – po Lietuvą talžiusios audros moteris norėjo kuo greičiau patikrinti savo klientų artimųjų kapavietes.

Tačiau vos įžengusi pro Šilaičių kapinių vartus ji suprato, kad audros padariniai čia kur kas skaudesni, nei galėjo tikėtis. „Atrodė kaip iš siaubo filmo“, – tai, ką išvydo prieš akis, apibūdino moteris.

Šalį talžiusi audra didžiausią žalą padarė šeštadienio naktį, tad moteris nedelsiant situacijos patikrinti išskubėjo kitą rytą.

„Į kapines nuvykau sekmadienį, jau po tos baisiosios nakties. Kadangi pati užsiimu kapaviečių priežiūra ir būtent toje vietoje turiu prižiūrimų kapaviečių, nuvykau apžiūrėti klientų kapų“, – pasakojo ji.

[[ge:lrytas:lrytas:43689911]]

Tai sunku emociškai

Moteris neslėpė, kad klientai dėl savo artimųjų kapų itin jaudinosi. Dirbdama šį darbą ji sako iš arti matanti, kiek daug žmonėms reiškia artimųjų amžinojo poilsio vieta, todėl audros padaryta žala jiems nėra vien finansinis nuostolis.

[[ge:lrytas:lrytas:43690582]][[ge:lrytas:lrytas:43689179]][[ge:lrytas:lrytas:43689077]][[ge:lrytas:lrytas:43688283]][[ge:lrytas:lrytas:43687696]]

„Dirbu šį darbą ir kitų žmonių jausmus bei emocijas matau labai iš arti. Nuvykus į Panevėžio miesto Šilaičių kapines vaizdas buvo siaubingas.

Įeini pro vartus, o prieš akis – išversti didžiuliai medžiai, aukštos senos pušys, sutraiškytos kapavietės, sulaužyti paminklai, perskeltas kryžius. Atrodė kaip iš siaubo filmo“, – kalbėjo Liucija.

Panevėžietė svarstė, kad dar kraupiau kapinėse turėjo atrodyti pačią audros naktį.

„Įsivaizduoju, kad naktį, kai viskas vyko, vaizdas turėjo būti tiesiog... Iš tikrųjų čia tik materialinė dalis, tačiau žmonėms labai sunku ir emociškai.

Tiems, kurių artimųjų kapavietės nukentėjo, turėjo būti didžiulis šokas, nes žala yra ne tik finansinė. Kapavietė pirmiausia yra emocija. Būtent ši audra sukėlė didžiulį emocijų pliūpsnį“, – sakė ji.

Po audros kainų nekėlė

Liucija pridūrė, kad jos, kaip kapaviečių prižiūrėtojos, atsakomybė nėra aiškintis, į kokias institucijas turėtų kreiptis nukentėjusių kapaviečių artimieji ir kaip būtų atlyginama padaryta žala.

„Pati nesigilinu į šį klausimą, atlieku tik savo darbą“, – sakė ji.

Nors po audros darbo kapinėse gali būti daugiau, Liucija tikino paslaugų kainų dėl to nekėlusi.

„Nematau prasmės būtent dėl to prašyti daugiau“, – teigė moteris.

Kapaviečių tvarkymu panevėžietė užsiima jau trečius metus. Iš pradžių moteris prižiūrėjo tik savo artimųjų kapus, tačiau ilgainiui suprato, kad tokios pagalbos reikia ir kitiems.

Pasak jos, ši paslauga ypač svarbi užsienyje gyvenantiems žmonėms bei tiems, kurie dėl amžiaus, sveikatos ar kitų priežasčių patys negali nuvykti į kapines ir pasirūpinti artimųjų kapavietėmis.

Į kapines po audros nuvykusi panevėžietė pamatė sukrečiantį vaizdą: „Atrodė kaip iš siaubo filmo“ (1)