Pienių pūkai, neužmirštuolės, rugiagėlės ar net miške rastas papartis – 41-erių vilnietės Agnės Ramonaitės-Bočkienės rankose trapūs lietuviški augalai nugula į papuošalus ir juose išlieka metų metus.

Tačiau beveik du dešimtmečius trunkanti „Agnera“ įkūrėjos kūrybos istorija prasidėjo gerokai paprasčiau – nuo namuose pagamintų vyšnias primenančių auskarų, kuriuos moteris saugo iki šiol. Per 18 metų būta visko: papuošalų liejimo naktimis užmigdžius vaikus, netikėtų eksperimentų, didžiulių kolekcijų ir tokių klientų prašymų, kuriems teko pasakyti griežtą „ne“.

Į epoksidinę dervą Agnė yra įliejusi ne tik gėles ar Baltijos pajūryje klientų surinktus gintarėlius – kartą jos rankose atsidūrė net išdžiovintas drugelis. Tačiau sulaukusi prašymų papuošale įamžinti motinos pieną ar mirusio augintinio plaukus, kūrėja nubrėžė aiškią ribą.

„Ne visus dalykus pasaulyje reikia ir verta lieti į juvelyrikos dirbinius“, – kalbėjo Agnė, kurios kūryboje šiandien susitinka, regis, visiškos priešingybės – trapūs augalai ir tvirtas betonas, gamta ir modernus dizainas, o už kiekvieno kūrinio slypi sava istorija.

[[ge:lrytas:lrytas:35697955]]

Be kita ko, beveik visus kūryboje naudojamus augalus Agnė renka pati, o šiame procese jai jau daugelį metų padeda mama. Vasarą surinktos ir kruopščiai išdžiovintos gėlės vėliau naudojamos ištisus metus.

„Jau žinome tam tikras vietas Vilniuje ir Dzūkijos miškuose, kur kasmet galime rasti reikiamų augalų ir papildyti savo kolekciją“, – pasakojo Agnė.

[[ge:lrytas:lrytas:43937869]][[ge:lrytas:lrytas:43490562]][[ge:lrytas:lrytas:43717511]][[ge:lrytas:lrytas:43823708]][[ge:lrytas:lrytas:43985014]]

Smalsumas virto verslu

Agnės kūrybinė istorija prasidėjo prieš maždaug 18 metų – nuo visiškai atsitiktinio apsilankymo karoliukų parduotuvėje Vilniuje. Ten kartu su tuomet dar būsimu vyru užsukusi moteris išsirinko raudonų ir juodų karoliukų, lapelių, o grįžusi namo pasigamino pirmuosius auskarus – vyšnias. Juos Agnė saugo iki šiol.

„Po to susivėriau vėrinį, parodžiau draugėms, jos paprašė sukurti ir joms. Taip po truputį gimė mintis, kad iš rankdarbių galima ir užsidirbti“, – prisiminė kūrėja.

Tuomet Agnė nusprendė savo darbus pristatyti Kaziuko mugėje. Įregistravusi veiklą, iš savo vardo ir pavardės inicialų sukūrė pavadinimą „Agnera“, įregistravo prekės ženklą ir pradėjo nuosavą verslą.

Per beveik du dešimtmečius kūrėja išbandė daugybę technikų – vėrė papuošalus, siuvo žaislus, gamino eglutės dekoracijas ir ekstravagantiškas sages, dirbo su modelinu, „Swarovski“ kristalais bei sidabro moliu. Pastarąja technika ji yra sukūrusi ir ne vieną sužadėtuvių žiedą.

Vis dėlto vienas svarbiausių lūžių įvyko maždaug prieš dešimtmetį, Agnei atradus tuo metu Lietuvoje dar gana naują epoksidinės dervos techniką.

„Mane sužavėjo mintis, kad galiu pati pasigaminti karoliuką, įlieti į jį tikrus augalus, o pats papuošalas atrodo skaidrus lyg stiklas, tačiau yra lengvas ir nedūžtantis“, – dalijosi auksarankė.

Šis atradimas paskatino gilintis į technologiją, kurti kolekcijas, rengti fotosesijas ir bendradarbiauti su kitais kūrėjais. Tarp svarbiausių projektų Agnė išskiria parodą „Gamtos stichijos“, po kurios įstojo į Lietuvos tautodailininkų sąjungą, kolekcijas „Kava“, „Miškas atėjo į miestą“ bei „Kartos“. Pastarojoje per papuošalus ir specialiai surengtą fotosesiją ji siekė perteikti šeimos ryšį ir skirtingų kartų artumą.

Ilgainiui kūryba iš papuošalų persikėlė ir į namų interjerą. 2021-aisiais Agnė pradėjo daugiau eksperimentuoti su epoksidinės dervos padėklais, spalviniais pigmentais ir unikaliais raštais, o nuo 2022 metų jos darbuose atsirado modernaus betono – „Jesmonite“ – gaminiai.

Naujoji medžiaga kūrėją patraukė ne tik estetinėmis, bet ir praktinėmis savybėmis. Vandens pagrindu gaminama „Jesmonite“ leido atsisakyti dalies darbo su epoksidine derva keliamų nepatogumų, o iš jos išlieti gaminiai yra masyvūs, stabilūs ir atsparūs karščiui.

„Dirbant su epoksidu sukauptos žinios apie liejimą ir spalvų maišymą labai pravertė pradėjus kurti iš betono. Kai rezultatas pradėjo džiuginti, norėjosi kurti vis daugiau“, – dėstė kūrybininkė.

[[ge:lrytas:lrytas:44042069]]

Kūriniuose pasakoja istorijas

Per aštuoniolika kūrybos metų Agnė atsirinko gaminius, kurie labiausiai pamėgti pirkėjų ir jau tapo neatsiejama jos kūrybos dalimi. Pasak kūrėjos, žmones dažnai patraukia ne tik pats papuošalas, bet ir jame slypinti istorija ar simbolinė reikšmė.

Vienas tokių pavyzdžių – kolekcija „Sugalvok norą“, kurioje naudojami pienių pūkai. Agnė pastebi, kad šie papuošalai žmones retai palieka abejingus.

„Žmonės mėgsta pirkti istoriją. Kolekcija „Sugalvok norą“ su pienės pūkais beveik niekada nepalieka abejingų. Tokį papuošalą žmonės mielai dovanoja artimiesiems, linkėdami, kad išsipildytų visi jų norai“, – įvardijo dizainerė.

Ne mažiau prasmingą vietą jos kūryboje užima neužmirštuolės. Šios gėlės nuo seno siejamos su ištikimybe, nuoširdžiais jausmais ir prisiminimais apie išėjusius žmones, o Lietuvoje įgijo ir dar vieną reikšmę – tapo Sausio 13-osios bei Laisvės gynėjų atminimo simboliu. „Man tai labai gražu ir prasminga“, – svarstė Agnė.

Vis dėlto vien papuošalais moters kūryba neapsiriboja. Greta jų gimsta ir minimalistiniai betoniniai interjero gaminiai. Idėja juos kurti atsirado visai praktiškai – prireikus vietos kasdien nešiojamiems papuošalams pasidėti, Agnė pati išliejo nedidelį indelį.

„Man patinka galimybė klientams pasiūlyti naujų dizainų, minimalistinių žemės spalvų gaminių, kurie lengvai prisitaiko prie modernaus miesto interjero“, – patikino aksesuarų dizainerė.

Įamžina gamtą

Meilė lietuviškai gamtai kūrėją lydi dar nuo vaikystės. Vasaras ji leisdavo pas močiutę Dzūkijoje, apsupta ežerų ir miškų, todėl šiandien nė neabejoja – būtent ten galėjo užsimegzti ypatingas ryšys su augalais.

„Vaikystėje vasaras leisdavau pas močiutę Dzūkijoje, tarp ežerų ir miškų. Gal iš ten ir gimė mano meilė gamtai bei augalams“, – prisiminė pokalbininkė.

Kūrėja neslepia esanti Lietuvos patriotė, o šalies gamta iki šiol išlieka vienu svarbiausių jos įkvėpimo šaltinių. Nors dalis kitų kūrėjų papuošalams naudoja iš užsienio atsisiųstas dažytas gėles, jai toks kelias pasirodė svetimas. Savo darbuose ji siekia ne tik estetinio rezultato – kiekviena kolekcija turi pasakoti savą istoriją.

„Viskas prasidėjo nuo projekto „Gamtos stichijos“, kuriame kūriau papuošalus ir norėjau moteris atvaizduoti gamtos fone, kalbėdama apie keturias stichijas – orą, vandenį, žemę ir ugnį. Man net nekilo abejonių, kad tokiam projektui naudosiu būtent mūsų gamtoje augančius augalus“, – pripažino vilnietė.

Šio principo kūrėja laikosi iki šiol. Labiausiai ją žavi galimybė papuošale tarsi sustabdyti laiką – trapų augalą išsaugoti taip, kad mažą vasaros dalelę būtų galima nešiotis ištisus metus. Vis dėlto gamtos trapumas tampa ir vienu didžiausių iššūkių.

„Išduosiu mažą paslaptį – džiovinant augalus sunkiausia išsaugoti raudoną, rožinę ir mėlyną spalvas. Yra daugybė niuansų, kad gėlė ne tik tinkamai išdžiūtų, bet ir neprarastų savo spalvos. Be to, ne visi augalai tinkami lieti epoksidinėje dervoje – kartais įvyksta reakcija su medžiaga ir augalas išblunka“, – darbo subtilybėmis dalijosi kūrėja.

Per daugelį metų sukauptos žinios atsirado ne iš vadovėlių, o iš nuolatinių bandymų ir eksperimentų. Šiandien ši patirtis leidžia jai iš pirmo žvilgsnio trumpalaikį gamtos grožį paversti ilgaamžiu papuošalu.

[[ge:lrytas:lrytas:44042065]]

„Turiu ypatingą dovaną“

Moteris prisimena visada mėgusi piešti, o jos polinkį į meną iki šiol pamena ir mokyklos suolo draugė – sąsiuvinių paraštės neretai būdavo primargintos įvairiausių piešinėlių.

„Turiu ypatingą dovaną – iki šiol draugauju su savo mokyklos suolo drauge, kuri vis dar prisimena, kad mano sąsiuvinių paraštės dažnai būdavo primargintos piešinukų“, – šypsodamasi pasakojo Agnė.

Mokyklos metais pašnekovė išbandė daugybę skirtingų veiklų. Antroje klasėje mokėsi sustiprintoje dailės klasėje, tačiau pakeitus gyvenamąją vietą teko keisti ir mokyklą. Vėliau jos kasdienybėje atsirado pramoginiai šokiai, lengvoji atletika, kompiuterinis raštingumas, dailės užsiėmimai, o kelerius metus Agnė dainavo ir mokyklos džiazo būrelyje.

„Esu dėkinga tėvams, kad jie leido man rinktis ir eksperimentuoti. Manau, kūryba šalia manęs buvo visada. Galbūt kiek blaškiausi ir kryptingai šios savo stiprybės nevysčiau, tačiau tai mane domino nuo vaikystės“, – sakė kūrėja.

Vienu metu Agnė net svarstė stoti į dailės mokyklą, tačiau galiausiai tam nesiryžo. Vis dėlto šiandien moteris mano, kad nė viena išbandyta veikla nebuvo beprasmė – priešingai, skirtingos patirtys ilgainiui tapo pagrindu tam, ką ji kuria dabar.

„Esu įsitikinusi, kad tiek skirtingi būreliai mokykloje, tiek įvairios mano darbo patirtys suteikė pagrindą ir drąsos galiausiai pabandyti kurti savo prekės ženklą“, – apibendrino Agnė.

Buvo labai sunkus laikotarpis

Kelias iki nuosavo prekės ženklo Agnei nebuvo tiesus. Baigusi viešojo administravimo studijas, moteris išbandė ne vieną profesinę sritį – dirbo valstybiniame sektoriuje, vėliau laikrodžius ir kosmetiką importuojančioje įmonių grupėje, o galiausiai atsidūrė teisinėje įmonėje. Pasak pašnekovės, kiekviena iš šių patirčių suteikė žinių, kurios vėliau pravertė kuriant nuosavą verslą.

Dirbdama Agnė baigė ir elektroninio verslo vadybos magistrantūros studijas. 2008-aisiais ši studijų kryptis dar atrodė itin nauja ir inovatyvi, o būtent tuomet moteris pradėjo rimčiau domėtis internetine prekyba.

„Studijos suteikė daug žinių ir padėjo pamatyti kryptis, kurios vėliau buvo svarbios priimant sprendimus. Po truputį pradėjo gimti ir mintis įkurti „Agnera“ prekės ženklą“, – pažymėjo Agnė.

Šiandien jau daugiau nei dešimtmetį kūryba yra pagrindinė moters veikla, nors lygiagrečiai ji prisideda ir prie kitų šeimos verslų. Tačiau papuošalų kūrimas Agnei niekada nebuvo vien darbas – tai tapo ir saviraiškos forma bei savotiška meditacija, leidžiančia bent trumpam atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių.

Didžiausiu išbandymu tapo laikotarpis, kai verslą teko derinti su mažų vaikų auginimu. Kūrybai laiko likdavo tik tuomet, kai vaikai miegodavo.

„Buvo labai sunkus laikotarpis – papuošalus tekdavo lieti per vaikų pietų miegą arba naktimis, kai juos užmigdydavau. Tačiau kartu labai didžiuojuosi savimi, kad būdama motinystėje sugebėjau ne tik išlaikyti, bet ir pamažu auginti savo mažą verslą bei prekės ženklą“, – atviravo kūrėja.

[[ge:lrytas:lrytas:44042062]]

Vertybes perduoda vaikams

Dabar didelę Agnės gyvenimo dalį užima šeima – kartu su vyru ji augina du, 8-erių ir 11-os metų, sūnus. Kūrėja juokauja, kad namuose yra apsupta trijų vyrų, tačiau augindama berniukus stengiasi jiems perduoti tai, kas svarbu ir pačiai – pagarbą žmonėms, gamtai bei gebėjimą pastebėti mažus dalykus.

„Šeimoje vaikams stengiuosi įskiepyti gilias vertybes, pagarbą gamtai ir žmonėms. Mėgstame laisvalaikį leisti gamtoje, prie ežerų ir jūros, eiti į žygius ir kuo daugiau keliauti“, – tikino vilnietė.

Kelionės šeimai tapo ne tik poilsiu, bet ir galimybe pažinti kitokį gyvenimo būdą, kultūras bei tradicijas. Pastaruosius kelerius metus dalį vasaros jie praleidžia Ispanijoje, o kartu jau yra aplankę Šri Lanką, Maroką, Mauricijų, Laplandiją, kur vyko susitikti su Kalėdų Seneliu, bei nemažą dalį Europos.

Vis dėlto, anot pašnekovės, įsimintinoms vaikystės patirtims nebūtinos tolimos kelionės ar gausybė pramogų. Sūnums ji stengiasi parodyti, kad ne mažiau įdomių dalykų galima atrasti tiesiog būnant gamtoje.

„Mokome vaikus, kad laisvalaikis nebūtinai turi būti pilnas vandens parkų ir prekybos centrų. Kartais puiki diena paplūdimyje, tyrinėjant kriaukles ir jūros dugną, vaizduotei ir patirtims gali duoti kur kas daugiau“, – kalbėjo moteris.

Šią savybę Agnė vis dar ugdo ir pati. Pasak jos, skubančiame pasaulyje gebėjimas sustoti ir pastebėti, atrodytų, visai nedidelius kasdienybės dalykus padeda atrasti vidinę pusiausvyrą.

„Pati to mokausi ir stengiuosi perduoti savo vaikams – gebėjimas pastebėti mažus dalykus kasdienybėje šiame skubančiame pasaulyje labai gerai subalansuoja protą ir mintis“, – sakė kūrėja.

Tiesa, kadangi Agnės darbo studija įrengta namuose, prie kūrybos kartais prisijungia ir sūnūs. „Jiems ypač patinka iš silikoninių formų išimti jau pagamintus kūrinius – tas netikėtumo momentas, kai pamatai galutinį rezultatą, džiugina net vaikus“, – pasakojo Agnė.

[[ge:lrytas:lrytas:44042088]]

Daug apima vienu metu

Agnė neslepia – jos gyvenime aiškią ribą tarp darbo ir laisvalaikio nubrėžti sudėtinga. Būtent ilsintis ar keliaujant neretai gimsta naujų projektų idėjos, o pastebėtas įdomesnis augalas kartais atsiduria tarp knygos puslapių ir vėliau tampa naujo papuošalo dalimi.

Vis dėlto laisvas darbo grafikas, pasak kūrėjos, reikalauja itin daug savidisciplinos. Individualius užsakymus tenka vykdyti sistemingai, o pats kūrybos procesas – tik nedidelė kasdienio darbo dalis.

„Aš ne tik kuriu papuošalus ir aksesuarus. Rūpinuosi jų fotosesijomis, pakuotėmis, lankstinukų dizainu, internetine parduotuve, klientų aptarnavimu ir dar daugybe nematomų darbų, be kurių ši veikla negalėtų egzistuoti“, – vardijo Agnė.

Kadangi didžioji dalis pardavimų vyksta internetu, moteriai tenka vienu metu būti ir kūrėja, ir savo verslo administratore. Todėl, jos teigimu, gebėjimas planuoti laiką ir neatidėlioti darbų tampa būtinybe.

„Laisvas grafikas suteikia galimybę darbus susidėlioti patogiau, tačiau visa atsakomybė gula ant tavo pečių. Jei vidury dienos leidžiu sau nueiti į kirpyklą, darbus internetu galiu atlikti vakare prieš miegą. Be to, prieš ir po atostogų tenka dirbti gerokai daugiau – juk tavęs niekas nepavaduoja“, – pasakojo kūrėja.

Reikia abipusio pasitikėjimo

Didžiąją Agnės kūrybos dalį sudaro jos pačios sugalvoti darbai. Per daugelį metų kūrėja jau spėjo pažinti savo klientus ir suprasti, kokie augalai bei dizainai juos labiausiai traukia. Tarp populiariausių – žemuogės, rugiagėlės, neužmirštuolės, pienių pūkai ir paparčiai.

„Emociškai žmogui tikrai netikėta ir smagu, pavyzdžiui, per Jonines Jonui gauti sąsagas su paparčiais, o bites auginančiai moteriai – sagę su lietuviškų pievų gėlėmis“, – pavyzdžiais dalijosi Agnė.

Nors dažniausiai klientai renkasi iš jau sukurtų darbų, kūrėja priima ir individualius užsakymus. Kartais jie turi itin asmenišką istoriją – pavyzdžiui, Agnė kuria papuošalus iš pačių klientų Baltijos pajūryje surinktų gintarėlių. Dar viena išskirtinė kryptis – personalizuotos sąsagos.

„Esu kūrusi sąsagas vestuvėms su jaunųjų inicialais ir data, su įmonės logotipu, stomatologui – su danties skersiniu pjūviu, pilotui – su jo pilotuojamo lėktuvo modeliu, motociklų gerbėjui – su jo pomėgį atspindinčia tematika“, – vardijo pašnekovė.

Agnė pastebi, kad jos klientai – anaiptol ne vien moterys. Vyrai renkasi sąsagas, apyrankes, raktų pakabukus ar knygų skirtukus, o atsiradus interjero gaminiams vis dažniau perka ir padėklus bei muilines.

Dirbant su individualiais užsakymais, kūrėjai ypač svarbus abipusis pasitikėjimas. Anot jos, geriausi rezultatai gimsta tuomet, kai klientas išsako savo norus, tačiau kartu palieka erdvės kūrybinei interpretacijai.

„Jeigu jums patinka mano stilius, subtilumo suvokimas ir estetikos pojūtis, atsiųskite savo interjero nuotrauką – priderinsiu padėklus ar vonios aksesuarus. Tačiau nekontroliuokite kiekvienos spalvos gijos – pasitikėkite manimi ir procesu. Tuomet galime pasiekti geriausią rezultatą“, – teigė Agnė.

Moterų pasirinkimai, pasak kūrėjos, kur kas įvairesni – jos užsisako auskarus, vėrinius, sages ir apyrankes, o namams renkasi padėklus, smilkalines, muilines bei indelius dantų ar makiažo šepetėliams.

Visą savo kūrybą Agnė apibūdina kaip gamtos estetikos ir modernaus dizaino jungtį. Epoksidinėje dervoje ji siekia išsaugoti trumpą augalo žydėjimo akimirką, o iš modernaus betono kuria marmurą primenančias interjero detales.

„Mano kūrybą geriausiai apibūdina kontrastai – tarp organikos ir industrinių formų, tarp švelnumo ir tvirtumo“, – apibendrino kūrėja.

[[ge:lrytas:lrytas:44042082]]

Kai kurių prašymų nepriėmė

Per daugelį kūrybos metų Agnei teko įgyvendinti ne vieną išskirtinį sumanymą. Ypač ją žavi projektai, turintys asmeninę istoriją – pavyzdžiui, papuošalai nuotakai, kuriami atsižvelgiant į vestuvių tematiką ir būsimos puokštės gėles.

Tarp įsimintiniausių darbų – papuošalai su lietuviškais augalais muzikantei, vykusiai koncertuoti Lietuvos ambasadoje JAV, bei „Kavos“ kolekcijai sukurtas masyvus vėrinys iš daugybės detalių su įlietomis kavos pupelėmis. Dar vienu nemenku iššūkiu tapo biologijos studentės išdžiovinto drugelio įliejimas į apyrankę.

„Tai buvo vienkartinis atvejis. Dėl etinių priežasčių gyvūnų ar jų dalių savo darbuose daugiau nenaudoju“, – pabrėžė Agnė.

Kūrėja prisimena ir 2010 metais kartu su fotografu Robertu Daskevičiumi įgyvendintą projektą Hanso Christiano Anderseno pasakos „Sniego karalienė“ motyvais. Fotosesijoje kartu su vyru pozavusi Agnė įvaizdžiui pati kūrė tūrinius auskarus su „Swarovski“ kristalais bei kitus aksesuarus.

Vis dėlto per tiek metų pasitaikė ir tokių prašymų, kurių kūrėja nusprendė neįgyvendinti. Tarp neįprasčiausių – papuošalai su motinos pienu bei užsienietės prašymas įlieti jos mirusio šuns išsaugotus plaukus.

„Šių užsakymų atsisakiau, nes man pasirodė, kad ne visus dalykus pasaulyje reikia ir verta lieti į juvelyrikos dirbinius. Savo kūryba niekada nesiekiau šokiruoti“, – sakė Agnė.

Lietuviškas grožybes į papuošalus liejanti Agnė sulaukė ir šokiruojančių prašymų: ko niekada nesiimtų