Nors pagal amžių jam galbūt būtų laikas šiek tiek atsitraukti nuo šio sporto, Toshisuke vis dar treniruojasi po dvi valandas per dieną, šešias dienas per savaitę - ir tvirtina, kad tęs tai kuo ilgiau.
Japonijos čempionas savo ilgaamžiškumą priskiria sveikam gyvenimo būdui ir sako, kad niekada rimtai nesirgo.
Kaip dalį savo kasdieninės rutinos jis užtikrina, kad miegotų septynias valandas, vengia rūkymo ir alkoholio, o vietoj to teikia pirmenybę kelioms treniruočių valandoms per savaitę.
Susiję straipsniai
Jo mityba yra ne mažiau disciplinuota. Jis jau prieš dešimtmečius atsisakė mėsos bei žuvies ir reguliariai laikosi tik penkių maisto produktų raciono, įskaitant ruduosius ryžius, pabarstytus furikake, fermentuotas sojos pupeles ir miso sriubą, į kurią įsimuša du žalius kiaušinius.
„Anksčiau per dieną išgerdavau šešis baltymų kokteilius, bet dabar – tik tris. Senstant vis sunkiau virškinti tiek skysčių“, – pasakojo jis „The Guardian“.
Nors vyras jau nebegali atlikti intensyvių pratimų - pavyzdžiui, štangos spaudimo ar pritūpimų, jis toliau treniruojasi sporto salėje naudodamas treniruoklius.
Toshisuke taip pat sako, kad niekada rimtai nesirgo, o dauguma jo sveikatos patikrinimų rezultatų prilygsta daug jaunesnių vyrų rezultatams. „Esu 100 procentų natūralus, – sako jis. - Ir dar nesu praradęs proto, tiesa?“
Toshisuke mitybos nauda sveikatai
Rudieji ryžiai
Rudieji ryžiai gali būti sveikas pasirinkimas, nes tai yra neskaldyti grūdai. Tai reiškia, kad sėlenos ir maistinių medžiagų turtingas gemalas išlieka nepaliesti - skirtingai nei baltieji ryžiai, kurių perdirbimo metu šie sluoksniai gali būti pašalinti.
Paprastai juose yra daugiau ląstelienos, vitaminų ir mineralų nei baltuosiuose ryžiuose, įskaitant magnį, manganą ir fosforą. Papildoma ląsteliena taip pat gali palengvinti virškinimą ir padėti žmonėms ilgiau jaustis sotiems.
Tyrimai rodo, kad didesnis rudųjų ryžių vartojimas yra susijęs su mažesne antrojo tipo diabeto rizika. Tačiau klinikiniai tyrimai, kuriuose rudieji ryžiai buvo tiesiogiai lyginami su baltaisiais ryžiais, davė nevienareikšmiškus rezultatus.
Apskritai, mityba, kurioje gausu neskaldytų grūdų, siejama su geresne širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos sveikata.
Furikake
Furikake – tai japoniškas sausas prieskonis, paprastai barstomas ant ryžių. Priklausomai nuo rūšies, jo sudėtyje gali būti tokių ingredientų kaip sezamo sėklų, jūros dumblių, druskos, cukraus ir džiovintos žuvies.
Jis gali suteikti skonį, bet turi palyginti nedaug kalorijų – nors jo maistinė vertė labai skiriasi priklausomai nuo prekės ženklo ir rūšies. Kai kurios rūšys taip pat gali turėti daug natrio, todėl geriausia jį apibūdinti kaip prieskonį, kurį reikia vartoti saikingai, o ne automatiškai priskirti prie sveikų maisto produktų.
Fermentuotos sojos pupelės
Toshisuke valgo natto – japonišką fermentuotų sojos pupelių patiekalą, o tai yra ypač maistingas maistas. Sojos pupelės suteikia augalinių baltymų, ląstelienos, vitaminų ir mineralų, o fermentacijos metu susidaro papildomų biologiškai aktyvių junginių.
Natto taip pat ypač gausu vitamino K2, nors jo kiekis gali skirtis. Fermentuotų sojos produktų tyrimai leido nustatyti junginius - tokius kaip peptidai, izoflavonai ir kitos fermentacijos metu susidarančios medžiagos - kurios gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos sveikatą. Tačiau daugelis įrodymų apie konkrečius poveikius sveikatai vis dar tik kaupiasi.
Miso sriuba
Miso – tai fermentuotas maisto produktas, kuriame yra augalinių baltymų, vitaminų, mineralų ir biologiškai aktyvių junginių. Tyrimai rodo, kad jis gali turėti potencialios naudos širdies ir kraujagyslių sistemai, medžiagų apykaitai bei veikti kaip antioksidantas, nors norint nustatyti paties miso poveikį, reikia atlikti daugiau tyrimų su žmonėmis.
Kiaušiniai
JK Nacionalinė sveikatos tarnyba teigia, kad kiaušiniai yra geras baltymų šaltinis ir juose yra įvairių vitaminų bei mineralų. Todėl pora kiaušinių maistui suteikia nemažą baltymų kiekį ir keletą svarbių mikroelementų.
Tačiau tai, kad Toshisuke juos valgo žalius, nereiškia, kad jie yra maistingesni už virtus kiaušinius. Žali arba šiek tiek apvirti kiaušiniai gali kelti salmoneliozės pavojų. Virti kiaušiniai yra dar viena galimybė sumažinti šį pavojų, rašo „Daily Express“.