63 metų švedės Agnetos Westlund mirtis iš pradžių atrodė kaip brutali žmogžudystė – policija manė, kad moters vyras ją nužudė žoliapjove. Tyrėjai laikėsi šios versijos net ir tada, kai pradėjo rastis įrodymai, jog tai gali būti netiesa, nes tiesa buvo tiesiog pernelyg neįtikėtina.
2008 m. rugsėjo 5 d. vakarą A. Westlund išėjo pasivaikščioti su savo šunimi netoli Loftahammaro kaimo Smolandijoje, Švedijoje.
Jos vyras Ingemaras Westlundas liko namuose nupjauti vejos. Abu planavo vėliau kartu pavakarieniauti ir žiūrėti televizorių. Tačiau po trijų valandų Agneta dar nebuvo grįžusi.
Kraupūs lietuvio poelgiai svetur: moters nužudymu ir lavono išžaginimu kaltinamas 20-metis pasirodė teisme
I. Westlundas susirūpino dėl žmonos, todėl susisiekė su kaimynais ir pradėjo jos ieškoti. Agnetos telefonas buvo įjungtas, tačiau į skambučius niekas neatsakė. Tada Ingemaras savo keturračiu nuvažiavo prie Frykšeno ežero. Apie dešimt metrų nuo kranto jis pamatė raudoną striukę.
Agneta gulėjo veidu į žemę. Jos drabužiai buvo suplėšyti, o ant kūno matėsi sunkūs sužalojimai. I. Westlundas bandė pažadinti žmoną ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Klausydamas medikų nurodymų, jis pradėjo daryti širdies masažą, kurį po to perėmė kaimynai ir gelbėtojai.
Susiję straipsniai
Tačiau Agnetos traumos buvo tokios didelės, kad greitosios pagalbos darbuotojai galėjo tik patvirtinti jos mirtį.
Teismo medicinos ekspertizė nustatė, kad sužalojimai ant Agnetos kūno atsirado dėl mechaninio pjovimo. Būta prielaidos, kad vieną sužalojimą krūtinės srityje sukėlė maždaug 12 centimetrų pločio ratas.
Policijai abejonių kėlė faktas, kad įvykio vietoje nebuvo tiek kraujo, kiek būtų galima tikėtis esant tokiems sunkiems sužalojimams. Todėl buvo iškelta versija, kad Agneta nužudyta kitur, o jos kūnas vėliau atgabentas prie ežero.
Didesnių įtarimų sukėlė tai, kas buvo pamatyta Ingemaro ir Agnetos namų kieme – ant mirties valandą naudoto žoliapjovės peilio rasta kraujo dėmių. Gelbėtojai I. Westlundo elgesį įvertino kaip keistą: vyras atrodė keistai ramus ir be emocijų, o jo pasakojimas apie įvykį buvo su pertrūkiais. Pats Ingemaras vėliau sakė, kad tuo metu buvo šoko būsenos.
Remdamasi pradiniais stebėjimais, policija sudarė galimą įvykių eigą: Ingemaras nužudė savo žmoną netoli namų, galbūt panaudodamas žoliapjovę, ir nuvežė kūną prie ežero keturračiu arba priekaba. Jau kitą dieną vyras buvo suimtas ir suėmime praleido dešimt dienų.
„Buvau artimiausias šeimos narys, tik todėl policija mane laikė žudiku“, – davęs interviu praėjus keleriems metams po įvykio sakė I. Westlundas.
Žoliapjovė kaip nužudymo įrankis policijai atrodė įtikėtinas paaiškinimas, tačiau netrukus paaiškėjo, kad ant jos peilio rasta ne žmogaus, o gyvūno kraujo. Taip pat nuo Agnetos striukės paimti DNR mėginiai neatitiko Ingemaro.
Šie atradimai leido vyrą paleisti iš suėmimo, tačiau įtarimų nepanaikino. Policija laikėsi galimo nužudymo versijos ir net klausėsi I. Westlundo telefoninių pokalbių, įtardami, kad jis gali išsiduoti. Tačiau pasiklausymas nedavė jokių rezultatų.
Tyrimo metu atlikti 326 pokalbiai su Agnetos ir Ingemaro giminaičiais, pažįstamais bei kitais galimais liudytojais. Tačiau policija nerado nei motyvo, nei tiesioginių įrodymų, kad Ingemaras būtų nužudęs savo žmoną.
Norėdami patikrinti, ar žoliapjovė galėjo būti Agnetos sužalojimų priežastis, policija atliko keistą eksperimentą – jie pusę kiaulės lavono įvyniojo į džinsinį audinį ir pervažiavo ją žoliapjove. Eksperimento rezultatai nepatvirtino tyrėjų teorijos, nes mašina nukentėjo labiau nei kiauliena, o žaizdos neprilygo Agnetos sužalojimams.
Bet net ir po to ši įvykių versija nebuvo atmesta. Gruodį atlikta įvykių rekonstrukcija, kurioje Ingemaras turėjo smulkiai parodyti, ką veikė tą naktį ir kaip rado savo žmoną.
„Policija buvo visiškai susikoncentravusi į tai, kad vyras buvo žudikas, ir netyrė jokių kitų versijų“, – vėliau bylos tyrimą kritikavo laikraštis „Aftonbladet“. Leidinys teigė, kad policija tęsė I. Westlundo telefoninių pokalbių pasiklausymą net po jo paleidimo.
Tačiau tuomet iškilo kita įvykių versija. Ant Agnetos kūno ir drabužių jau anksčiau pastebėta gyvūnų plaukų. Iš pradžių manyta, kad jie galėtų būti šuns. Vėliau laboratorija nustatė, kad tai kanopinio gyvūno plaukai, tačiau galimas gyvūno prisidėjimas prie moters mirties išsamiau ištirtas tik daug vėliau.
Pakartotinai išanalizavus nuo Agnetos striukės paimtus mėginius, ant jos rasta didelis kiekis briedžio seilių. Taip pat plaukas priklausė briedžiui.
Ekspertų teigimu, labiausiai tikėtina įvykių eiga buvo tokia: Agnetos šuniuko Jokės lojimas suerzino pasivaikščiojimo metu sutiktą briedį. Kai gyvūnas užpuolė, šuo ieškojo apsaugos pas šeimininkę, atvesdamas briedį tiesiai prie Agnetos. Moteris, tikėtina, nukrito, ir tuomet briedis ją užpuolė.
Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto profesoriaus Görano Ericsono teigimu, briedžiai gali kelti grėsmę žmogui ir pulti, tačiau kad užpuolimas baigtųsi mirtimi, turi sutapti daugybė nesėkmingų aplinkybių.
„Nesame susidūrę nei su vienu panašiu atveju“, – paskelbus tyrimo rezultatus sakė G. Ericsonas. Ekspertas Agnetos mirtį laikė itin retu įvykiu.
2009 m. lapkritį Švedijos policija pranešė, kad Agnetos mirtis nebelaikoma nusikaltimu. Iki to laiko Ingemaras Westlundas jau daugiau nei metus praleido įtariamojo statusu, nors vienu metu buvo oficialiai pašalintas iš tyrimo.
Vėliau policija pripažino, kad tikėtiniausia Agnetos mirties priežastis – briedis. Remiantis tuometiniu „Sveriges Radio“ pranešimu, būtent ant drabužių rasti briedžio plaukai ir seilės nuvedė tyrėjus teisingu keliu.
Agneta ir Ingemaras buvo susituokę 44 metus. Tačiau Ingemaras negalėjo palaidoti savo žmonos kaip gedintis vyras: jis ėjo į laidotuves kaip vyras, kurį policija ir daugelis aplinkinių laikė galimu žudiku.
„Palaidojau Agnetą kaip įtariamasis“, – sakė jis duodamas interviu radijui. Vėliau jis šią patirtį apibūdino kaip košmarą: „Visas Loftahammaras laikė mane žudiku.“
Parengta pagal apollo.lv