Urano ir Plutono konfliktas
Kad įsivaizduotume, kas su Rusija vyksta, iš pradžių reikia įsivaizduoti bendrą foną ir tendencijas, kurios daro įtaką mums visiems. Astrologiniais terminais kalbant, 2012 m. vasarą prasidėjo įtampa – savotiškas konfliktas tarp dviejų tolimųjų planetų – Urano ir Plutono. Kiekviena jų valdo tam tikras gyvenimo sritis bei aplinkybes, taip pat ir tam tikros sanklodos visuomenes.
Uranas – tai naujausios technologijos, anglosaksiškoji Vakarų kultūra ir atitinkamos šalys, pirmiausia JAV. Plutonas – požemių valdovas, valdo išgaunamąją pramonę ir šalis, kurios gyvena daugiausia iš išteklių pardavimo. Dažniausiai tai šalys, kuriose daug neturtingų žmonių, kuriuos centrinė valdžia valdo antikos Plutono arba Hado metodais, tai yra despotiškai.
XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje atsirado išsivysčiusių šalių tam tikra priklausomybė nuo išteklių eksportuotojų. Šie savo ruožtu dažnai imdavo elgtis arogantiškai ir iššaukiančiai – užtenka prisiminti, kad ir anapilin jau išėjusį Venesuelos vadovą Hugo Chavezą. Tačiau vienas paskui kitą nutiko du dalykai.
Suskystintosios dujos ir skalūnai
2010 metais keliaudamas Zodiako ratu Uranas atėjo į Avino ženklą. Šis ženklas nėra labai subtilus, bet jam svarbu, kad tai, ką jis daro, būtų efektyvu. Iš dalies dėl to Avino žmonės pasižymi inžineriniu mąstymu bei sprendimais, o pats ženklas globoja (astrologai mėgsta sakyti – valdo) ir energetiką.
Dėl to, žvelgiant astrologijos požiūriu, atrodo savaime suprantama, kad kai Uranas įžengė į Avino ženklą, Europa ir JAV ėmėsi energetinės nepriklausomybės klausimo. Visame jūriniame Europos perimetre kaip grybai po lietaus pradėjo masiškai dygti suskystintųjų dujų terminalai.
Be jokios abejonės, terminalų būta ir anksčiau, tačiau dabar jų tapo daug daugiau ir šis procesas dar nepasibaigė, o Lietuva tapo mažyte jo dalimi. Po to atėjo ir skalūnų dujų eilė. Maždaug tuo metu, kai išaugo įtampa tarp Urano bei Plutono (2012 m.), JAV prasidėjo skalūnų dujų, o dabar jau ir skalūnų naftos bumas. Šios technologijos pradėtos plėtoti šuoliais, o apie šio proceso pasekmes pasaulio ekonomikai dabar žino visi, kurie tik turi televizorių ar skaito laikraštį. Beje, ar kas nors dar prisimena, kad Žygaičių gyventojai kovą su skalūnų dujomis laimėjo būtent 2012-aisiais?
Vakarai laimės
Iš tiesų ta Urano ir Plutono įtampa yra nepaprastai svarbi. Jos metu keičiasi pasaulio jėgų pusiausvyra. Jeigu ją galima būtų apibūdinti trumpai drūtai – tai laikas, kai vyksta konfliktas tarp Vakarų (pirmiausia anglosaksiškų) šalių, ir šalių, kurios tiekia joms energijos išteklius.
Kol kas tenka vartoti esamąjį laiką, nes ta įtampa, o kartu ir jėgų persiskirstymas, dar nesibaigė. Iš tiesų, prasidėjusi 2012 m., ji tęsis iki 2015 m. pavasario ir baigsis tuo, kad Urano globojamos šalys vėl laimės – šį kartą nepriklausomybę nuo energijos išteklius tiekiančių šalių.
Galima manyti, jog 2015 m. birželį numatytame OPEC šalių susirinkime bus tiesiog konstatuota, kad nauja tvarka nusistovėjo. O tai, kad dėl šios priežasties katastrofiškai jau krito ir dar kris Rusijos rublio vertė – tiesiog šalutinis pasaulinio proceso efektas. Daugumai rusų labai nemalonus.
Kitaip tariant, globalūs įvykiai Rusijai itin nepalankūs. O kas gi dedasi jos viduje?
Rugpjūtį – Rusijos nuosmukis
„Lietuvos ryte“ jau esu gana smulkiai rašęs apie tam tikrus maždaug 40 metų trukmės Rusijai būdingus gyvavimo ciklus. Smalsesni skaitytojai nesunkiai ras reikiamą nuorodą internete, o nerandantiems galima trumpai priminti: visos šalys, taip pat ir Rusija, gyvuoja, vystosi ne bet kaip, o pagal tam tikrus trukmės ciklus; dabartinis ciklas prasidėjo 1989 metais, baigsis 2026; dabartinė esamo ciklo fazė atitinka tą, kuri buvo prieš tai buvusio ciklo metu apie 1980 metus, dėl to šį laikmetį verta įsižiūrėti atidžiau.
Paskutinėmis 1979 m. gruodžio dienomis prasidėjo SSRS invazija į Afganistaną; dėl to daug šalių atsisakė dalyvauti 1980 m. Maskvoje vykusioje olimpiadoje; dar vėliau prasidėjo ginklavimosi varžybos, planinė stagnuojanti gremėzdiška SSRS ekonomika varžybų neatlaikė ir galų gale viskas baigėsi santvarkos žlugimu. Geležinis kumštis sutrupėjo, ir į laisvę ištrūko gražus pulkelis valstybių-satelitų palei visą vakarinį SSRS pakraštį nuo Baltijos iki Vidurinės Azijos, o laisvos, bet vis tiek priklausomos socialistinio bloko šalys atsikratė savo diktatorių ir pradėjo gyventi savo gyvenimą.
Dabar Rusija yra lygiai tokioje pat savo gyvenimo ciklo fazėje, netgi kartojasi kai kurie vyresniajai kartai iki graudulio pažįstami to gyvenimo elementai – už beprotiškus (ir vėl, kaip ir 1980-aisiais) pinigus surengta olimpiada, karas (tik mažesnis) svetimoje valstybėje, izoliacija, nuosmukis. Kitaip tariant, ir vidinis Rusijos gyvenimo ciklas dabar toks, kad galima tikėtis ne šalies kilimo ir vystymosi, o nuvytimo ir degeneracijos.
Tiktai reikia pažymėti, kad dabartinio ciklo lūžio metai yra 2015-ieji, o ne 2014-ieji. Dėl šios priežasties kitais metais dar galime tikėtis įvykių, kurie, viena vertus, bus svarbūs Rusijos, kaip šalies gyvenime, kita vertus, jie bus kaip kelio ženklas, sakantis, kad Rusijos padėtis vis labiau prastės. Didelė tikimybė, kad tokių įvykių ar įvykio sulauksime antrojoje vasaros pusėje, greičiausiai rugpjūčio mėnesį.
V.Putinas jau turėjo aprimti
Šalims, kurios vis dar vienaip ar kitaip yra įtrauktos į šiuolaikinės Rusijos orbitą, tai gera žinia – metropolijos orbitoje laikantys ryšiai po truputį silpnės, o galimybių ištrūkti ar tiesiog gyventi savo gyvenimą daugės. Tokie keisti dariniai kaip Abchazijos, Pietų Osetijos, Krymo ar Padniestrės metropolijai netrukus taps gražiomis girnapusėmis po kaklu, o pačioms kvazivalstybėms teks spręsti, kam pasiduoti ir kaip atsiduoti. Reikia tik menko nieko – kantrybės, ir apie 2026 metus Rytų Europa bus pasikeitusi neatpažįstamai.
Kita vertus, tai reiškia, kad joks šventas Jurgis 2015 metais neatjos ir rudosios meškos nenudės – ji liks gyventi su savo bėdomis, vargais ir ambicijomis, todėl ir elgtis su ja reikės atitinkamai.
Ką gi, vidinis Rusijos gyvavimo ciklas irgi toks, kad jėgos šaliai nepridės. Bet gal šalis turi savo didvyrį, gelbėtoją, kuris kaip stebukladaris perneš šalį virš visų negandų ir saugiai padės sėkmės ir klestėjimo krante? Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – koks jis, ir ar laukia jo sėkmė? Tad mums reikia nusikelti į praėjusių metų pradžią, Sočio olimpiadą, taip pat reikia prisiminti, kad Rusijos prezidentas V.Putinas yra gimęs po Svarstyklių ženklu. Tikslus gimimo laikas, taigi ir horoskopas nėra žinomas, bet kartu yra aišku, kad jis – stiprus savo ženklo atstovas.
Nuo 2013 m. gruodžio pradžios iki 2014 m liepos pabaigos Svarstyklių ženkle buvo Marso planeta – tai pakankama priežastis ne tiktai sportuoti, tegu ir olimpinio stadiono tribūnoje, bet ir ieškoti konflikto, bauginti kitus galimybe panaudoti jėgą ir siekti pergalės karo lauke. Bet vėliau, liepos pabaigoje, Marsas iš Svarstyklių ženklo pasitraukė, o 2014–2015 m. sandūroje atsidūrė Vandenio ženkle. Svarstyklės seniai turėjo aprimti, tačiau karas, tegu ir vangus, tebevyksta. Kodėl?
Karas – nebe V.Putino
Vienas galimų atsakymų yra – šis karas tapo nebe V.Putino. Tuomet, kai keliaudamas Zodiako ratu į mūsų ženklą atkeliauja Marsas, mes tampame karingi, dėl to, žvelgiant astrologiškai, įtikinamai skamba teorija, kad ir Krymo okupacija, ir vėliau sekęs „Novorosijos“ projektas buvo impulsyvus veiksmas. Atseit, užsinorėjote, ukrainiečiai, ko negalima, – tai ir šekit.
Tačiau Svarstyklės – greičiau interesų ir jėgų derintojai, o ne kariai (beje, sugebėjimas derinti skirtingų klanų interesus ir padėjo V.Putinui iškilti), tad ilgalaikis konfliktas – tikrai ne Rusijos vadovo naudai, be to, turėjo jau pasibaigti. Dėl to astrologiškai įtikinama teorija, kad plačiame diktato..., atsiprašau, prezidento V.Putino šešėlyje jau seniai išaugo ir sustiprėjo jėgos, kurių jis suvaldyti negali, kurios dabar Ukrainoje ir kariauja, ir kurias jis priverstas dangstyti prieš likusį pasaulį.
Atmetus verslo klanus, kurie suinteresuoti pinigais, pelnu, lieka karinis-pramoninis kompleksas ir kariškiai. Jiems karas tik į naudą. Dėl šios priežasties galima manyti, jog Maskvoje vyksta kova dėl to, kas bus ar liks Kremliaus šeimininku, – kaitindami situaciją Ukrainoje ir tuo pat metu provokuodami sankcijas kariškiai laukia, kol susimaus V.Putinas, o jis to paties laukia iš kariškių. Ukraina ir ypač Donbaso kraštas jiems galėtų būti panašus į smėlio dėžę, kurioje vaikigaliai aiškinasi savo santykius.
Būtų galima palikti juos aiškintis, tačiau dar yra ir ukrainiečiai, ir jų prezidentas Petro Porošenka. Apie jo Horoskopą galima pasakyti maždaug tiek pat, kiek ir apie V.Putino, tai yra, jog patikimų žinių nėra; kita vertus, yra aiškus jo Zodiako ženklas – Svarstyklės, taip, kaip ir Rusijos prezidento. Dėl to jie vienas kitą turėtų puikiai jausti ir suprasti, ir dėl to jų kova – tai lygiaverčių varžovų kova. Vadinasi, ji gali būti tiktai ilga, atkakli ir sekinanti.
Apibendrinant galima pasakyti, jog Rusija atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Ir dėl išorinių, globalių, ir dėl vidinių priežasčių šios šalies ekonominė būklė bei politinė įtaka tapo prasta, o ateityje gali tapti tiesiog apgailėtina. Tačiau tai laipsniškas procesas, greiti pokyčiai tikėtini mažai. Kaip visuomet šioje šalyje būna, skaudžiausiai nuosmukį pajus paprasti žmonės. Šalies vadovo pakeitimas proceso nepakeis – ši aplinkybė gali tapti vienintele priežastimi, kodėl dabartinis Rusijos vadovas išliks. Bent jau dar kurį laiką.
