Žinoma, paskaitę ne savo, o kito ženklo horoskopą, kaskart aptiksite detalių, kurios būdingos ir jums. Kartais pastebėsite sutapimų tarp astralinių pranašysčių ir tos savaitės įvykių.
Prancūzų kardiologas, mitybos ekspertas, visame pasaulyje pripažintas prevencinės medicinos specialistas daktaras Fredericas Saldmannas knygoje „Geriausias vaistas – jūs pats“ atkreipė dėmesį, kad
pirmoji taisyklė norint tapti puikiu tyrėju – stebėti ir mąstyti be išankstinio nusistatymo. Tirdamas, ar seni metodai (kai kuriems iš jų – ne vienas tūkstantis metų) bent iš dalies yra pagrįsti, mokslininkas padarė daug netikėtų išvadų.
Vienuolikos milžiniško populiarumo sulaukusių knygų autorius, siūlo lengvai prieinamus būdus, kaip panaudoti savo sveikatos kapitalą. Jis klausia: ar ne per dažnai ir be ypatingos priežasties aliname save vaistais, nepaisydami šalutinio poveikio? Juk mūsų organizmas, nors dažnai to nežinome arba nepaisome, turi neįtikėtinų galių.
F. Saldmannas nesileidžia į teorinius išvedžiojimus, o paprastai ir sąmojingai, pasitelkęs išsamias žinias (jo literatūros saraše – daugiau kaip 200 rekomenduojamų knygų ir straipsnių), dešimtyje teminių skyrių išdėsto pagrindines sveikatos taisykles, dalijasi savo atradimais, pastebėjimais ir pateikia gausybę konkrečių pavyzdžių.
Autorius anaiptol nenusiteikęs prieš savo kolegas medikus ar vaistininkus, nors kai kuriems iš jų vien knygos pavadinimas turėtų nepatikti.
Tačiau F. Saldmannas nelinkęs ginčytis. Jo vieninteliai priešai – keletas plačiai paplitusių klaidingų įsitikinimų, o daugiausia – žalingi įpročiai. Jo ginklai – savistaba ir prevencija. Tikslas – sureguliuoti visas sveikatai įtaką darančias sritis – mitybą, svorį, alergijas, miegą, seksualumą, senėjimą.
Pateikiame knygos ištrauką
Norėdamos išsiaiškinti, mokslininkų komandos ieškojo sąsajų, galbūt egzistuojančių tarp gimimo mėnesio ir žmogaus gyvenimo ypatumų. Šiuolaikinės visuomenės sveikatos duomenų bazės tokios efektyvios, kad įmanoma nustatyti žmogaus gimimo dienos ir jo sveikatos ryšį. Be abejonės, čia turimi galvoje retrospektyvūs žmogaus gyvenimo tyrimai.
Pirmąjį tyrimą Vietname atliko austrų komanda. Ji paliudijo, kad moterys, gimusios liepą arba rugpjūtį, susilaukia mažiau vaikų. Atmosferos sąlygos, kaip ir mitybos tipas, nėštumo metu gali paveikti embriono dauginimosi organus.
Galimas daiktas, įtakos turi ir kai kurių medžiagų stygius.
Pavyzdžiui, įrodyta, kad folio rūgšties trūkumas nėštumo metu gali sukelti embriono apsigimimą, spina-bifida1. Tie patys mokslininkai atliko tyrimą su Rumunijos gyventojais ir atkreipė dėmesį į tai, kad birželį gimusių moterų vaisingumas gerokai didesnis nei gimusiųjų gruodį.
Kitos srities tyrimą atliko prof. Nilssono iš Švedijos (Nilsson et al., 2007) komanda, ieškojusi ryšio tarp vaiko gimimo mėnesio ir rizikos susirgti alergija. Akivaizdu, kad pasaulyje alergijų vis daugėja.
Per penkiolika metų jų padvigubėjo. Šiandien nuo alergijos kenčia vienas iš trijų asmenų. Simptomai – nuo paprasto alerginio rinito iki astmos. Tai nesusiję su amžiumi.
Švedų tyrimas buvo atliktas du šimtai devyniems 13–15 metų vaikams. Tyrėjai konstatavo, kad vaikams, gimusiems rugsėjo–vasario mėnesiais, kyla daugiau problemų dėl alergijų – jie alergiški žiedadulkėms arba maistui. Priešingai, nustatyta, kad jautrumas žiedadulkėms, rinitai ir alerginiai konjunktyvitai ne tokie dažni vaikams, gimusiems pavasarį.
Galimas daiktas, kad vaikai, gimę per žydėjimą, geriau apsaugoti nuo vėlesnio kontakto su šiais alergenais. Belgų mokslininkai domėjosi ryšiu tarp Krono ligos ir asmens gimimo mėnesio. Tyrime dalyvavo 1 025 pacientai. Buvo nustatyta, kad esama reikšmingo sąryšio tarp gimimo mėnesio ir ligos dažnumo.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad susirgti šia liga labai mažai rizikuoja gimusieji birželį. Gal iš tikrųjų saulės spinduliai apsaugo nuo kai kurių ligų? Akivaizdu, kad buvimas saulėje verčia galvoti apie vitaminą D, kuris gaminamas odoje veikiant saulės spinduliams, ir apie jo įtaką užkertant kelią daugybei ligų.
Prof. Bayesas iš Didžiosios Britanijos (Bayes et al., 2009) nagrinėjo ryšius, galbūt egzistuojančius tarp išsėtinės sklerozės ir gimimo mėnesio. Jis tyrė Škotijos gyventojus, kurių sergamumas išsėtine skleroze yra vienas didžiausių pasaulyje.
Mokslininkai, ištyrę labai didelę grupę gyventojų, pastebėjo, kad egzistuoja ryšys tarp jų gimimo mėnesio ir ligos. Abiejų lyčių vaikai, gimę balandį, išsėtine skleroze serga 22 proc. dažniau nei gimusieji rudenį – šių sergamumas 16 proc. Didžiojoje Britanijoje kita medikų komanda ieškojo atitikmenų tarp gimimo mėnesio ir nervinės anoreksijos
. Jie pastebėjo, kad gerokai dažniau ši liga pasireiškia vaikams, gimusiems kovą ir birželį, ir rečiau gimusiems rugsėjį ir spalį.
Ar Mėnulis daro mums įtaką?
Mėnulis visais laikais buvo svarbus mitologijos objektas. Su Mėnuliu buvo siejamos ligos, esą išryškėjančios dėl jo įtakos. Gimimo dažnumas, temperamentas, kintantis dangaus kūnui keičiant padėtį, nerimą keliantys reiškiniai, vykstantys per pilnatį, – tai atviras kelias visokiausioms spekuliacijoms.
Pirmųjų žmonių išsilaipinimas Mėnulyje 1969 metais neišsklaidė šį Žemės palydovą supančių fantazijų, tačiau iš pastarojo tūkstantmečio istorijos veikiausiai išliks tik pirmoji kosminė pergalė. Ir čia vėl įdomu sužinoti, ką apie tai mano mokslas.
Prof. Ahmado komanda iš Glazgo (Ahmad et al., 2008), ištyrusi 7 000 pacientų, ligoninėje atsidūrusių dėl širdies ir kraujagyslių sutrikimų, pastebėjo, kad dažniausiai jie čia patenka per pilnatį. Šio reiškinio niekas negalėjo paaiškinti.
Ispanas prof. Romanas (Roman et al., 2004) tyrė pilnaties įtaką pacientų antplūdžiams į ligonines dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto. Jis atkreipė dėmesį, kad per pilnatį kasdien priimama po vieną pacientą, o kitais kartais – po vieną kas antrą dieną.
Irano mokslininkai akcentavo ryšį tarp inkstų dieglių ir Mėnulio ciklų. Ar ciklų kaita turi įtakos orų sąlygoms, veikiančioms sveikatą? O gal pilnatis didina stresą tik prietaringiems žmonėms?
Mirtis dažniausiai ištinka tam tikromis valandomis
Kitų sričių moksliniai aiškinimai pagaliau leidžia suprasti kai kuriuos teiginius, kurie iki tol atrodė atsitiktiniai. Įsidėmėtina, kad visose šalyse mirtys – kad ir kokios būtų jų priežastys, išskyrus eismo nelaimes, – gerokai dažnesnės pirmomis ryto valandomis. Kai kas šį reiškinį aiškina mirštančiojo noru prieš išeinant sulaukti pirmųjų saulės spindulių.
Toks aiškinimas atsirado dėl baltymo, kuris išsiskiria priklausomai nuo mūsų biologinio laikrodžio. Iš tikrųjų kalbama apie geną, kuris veikia mūsų vidinį laikrodį ir širdies susitraukimus. Širdies ląstelės paryčiais tampa pažeidžiamesnės ir gali sutrikdyti nesveikuojančių širdžių ritmą.
Kai kurie biologiniai rodmenys, priklausomai nuo valandos, išties įvairuoja. Pavyzdžiui, kortizolio kiekis kraujo plazmoje didžiausias 8 valandą ryto. Kortizolis didina cukraus kiekį kraujyje, teikia energijos ir stiprina raumenis. Ritmai, susiję su tam tikra valanda, gali vėlintis, pasireikšti 10 ar 11 valandą ryto arba anksčiau – 5 ar 6 valandą ryto. Šie atotrūkiai leidžia suprasti, kodėl vieniems iš mūsų lengva ryte, kitiems vakare...
Gimimo datos įtaka mirties datai
Kalifornijoje prof. Philipsas atliko tyrimą, kokią įtaką gimimo data daro mirties datai. Jis ištyrė net 2,7 mln. asmenų. Analizė parodė, kad moterų mirtingumas gerokai padidėja savaitę po gimimo dienos.
Mokslininkai mano, kad moterys, norėdamos ištempti iki simboliškai reikšmingos datos, iš paskutiniųjų stengiasi pailginti savo gyvenimą, o paskui atsipalaiduoja. Vyrams viskas vyksta priešingai – jų mirtingumas didėja savaitę prieš gimtadienį, jam artinantis jie patiria didžiulį stresą.
Šiuo metu trūksta racionalių paaiškinimų, kad galėtume įvertinti visų šių reiškinių mastą, mes tegalime juos stebėti. Akivaizdu, kad šiuolaikinės duomenų bazės, apimdamos įvairius asmens „sveikatos reiškinius“, lengvai gretinamos su meteorologiniais duomenimis, gimimo data ar mėnulio ciklais.
Ko gero, netrukus išgirsime apie naują horoskopo formą... Kai kurių tyrėjų nestabdo niekas. Taip atsitiko amerikiečių komandai, nusprendusiai ištirti antkapius. Jie ypač domėjosi porų gimimo ir mirties datomis ir nustatė įdomų dalyką.
Mokslininkai pastebėjo, kad vyrai, vedę daug jaunesnes žmonas, gyveno gerokai ilgiau nei susituokusieji su savo amžiaus moterimis. Galbūt todėl, kad prireikus jaunos žmonos tapdavo budriomis ir atsidavusiomis slaugėmis...
ODOS SPALVOS REIKŠMĖ
Kalbame ne apie skaisčią ir sveiką odos spalvą, juk tai būtų pernelyg paprasta. Sakyčiau, kalbame apie odos atspindžius. Atidžiai apžiūrėti veido spalvą dienos šviesoje itin naudinga. Pakanka turėti veidrodį ir artimųjų, kurie prireikus patvirtintų, kad mes neklystame.
Geltona spalva
Gelsva spalva, matoma odoje, kartais ir junginėse (apibendrintai – dalyje, kuri atitinka akių baltymus), dažniausiai reiškia pagalbos šauksmą, kurį siunčia kepenys, veikiančios ne taip, kaip derėtų.
Priežasčių gausybė: virusinis hepatitas, kepenų arba tulžies pūslės latakų vėžys, alkoholinė intoksikacija, akmenys tulžies pūslėje arba švelnesnė liga – Žilbero sindromas (paveldima patologija, pasireiškianti per dideliu bilirubino kiekiu kraujyje, be ryškių simptomų). Visais atvejais po apžiūros neatidėliojant reikia atlikti biologinius ir radiologinius tyrimus – nustatyti priežastį ir skubiai imtis gydymo.
Pilka spalva
Be abejo, dažniausiai tai rūkalių spalva. Kai kraujas mažiau aprūpinamas deguonimi, veido spalva ima panėšėti į cigaretės dūmų spalvą. Išryškėja gilesnės per ankstyvos raukšlės, smulkūs kapiliarai, tiekiantys odai deguonį – jie yra mažesnio skersmens, o tai paaiškina, kodėl audiniai prasčiau prisotinami deguonies.
Tabakas – neganda, greitai sendinanti ir kelianti didžiausią pavojų susirgti vėžiu ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Be to, oda gali papilkėti sergant, pavyzdžiui, Addisono liga – antinksčių tuberkuliozės atmaina.
Raudona, balta arba oranžinė spalva
Be saulės nudegimo, raudona spalva gali būti siejama su daugybe ligų. Eritremija pasireiškia nevaldomu raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus didėjimu.
Šis perteklius pavojingas, nes kyla insulto grėsmė. Anemijos atveju veidas gali įgauti blyškiai baltą spalvą, kartais ši spalva reiškia ir nedidelį vidinį kraujavimą, kurį sukelia, pavyzdžiui, auglys arba mažakraujystė dėl geležies arba vitamino B12 trūkumo.
Oranžinę spalvą – dėl vitamino A pertekliaus... Jeigu jūsų artimieji pastebi, kad jūsų veido spalva neįprasta – čia nekalbame apie tuos, kurie grįžta po atostogų, – nedelsdami kreipkitės į gydytoją.