Moteris tvirtina pragyvenusi 18 gyvenimų – būtent tiek, kiek mokanti kalbų. Ji įsitikinusi, jog kiekviena kalba buvo jos gimtoji. Kaip sako pati M.Johnsen, visos jos skambėjo taip pažįstamai, kad kitokio paaiškinimo net negalėtų būti.
Šią jos prielaidą parėmė keletas ekstrasensų. Pati moteris, kuri yra ir Trondheime, Norvegijoje registruotos daugiakalbio skaitmeninio marketingo kompanijos vadovė, laisvai kalba ir rašo angliškai, norvegiškai, prancūziškai, rusiškai, kinų kalba, daniškai, švediškai ir vokiškai. Taip pat ji supranta bulgarų, serbų, persų, Afganistano dari, arabų, hindi, lenkų, turkų, italų ir japonų kalbas.
Kaip teigia M.Johnsen, besimokydama šių kalbų ji jautė, kokios jos savos ir jau jai girdėtos iš praeities. Pasikonsultavusi su keliais amerikiečių ekstrasensais, šie bei vienas britas jai patvirtino šias prielaidas apie praėjusius gyvenimus. Kalbų mokymasis, kaip ir kelionės, naujų žmonių pažinimas padeda moteriai pasijausti kaip grįžusiai ten, kur ji jau buvo. Pati ji mano, kad po mirties jos laukia dar vienas gyvenimas.
Praeities istorijos
Savo nuojautas moteris realizavo parašiusi istorinę grožinę knygą „Rožės ir šokoladiniai saldainiai“, kurios veiksmas vyksta II-ojo pasaulinio karo metais. Rašydama apie koncentracijos stovyklas Berlyne ji jautė, kad jau yra ten gyvenusi. Dar daugiau, skaitydama istorijas iš XVIII ir XIXa. ji jaučia, kokie šie laikai jai pažįstami.
M.Johnsen įsitikinusi, kad viename iš gyvenimų ji buvo Rusijos caro šeimos narė, todėl jai Rusija ypač artima. Kaip ji pati pasakoja, amerikietis ekstrasensas jai papasakojo, kad praeituose gyvenimuose jai teko pabūti tiek vyru, tiek moterimi, abiem atvejais priklausyti turtingųjų klasei. Dar daugiau, jos gyvenimas baigėsi ne natūraliai, o peilio dūriu, todėl dabar ji itin baiminasi peilių.
Analizuodamas jos gyvenimus ekstrasensas pateikė ir daugiau faktų. M.Johnsen gyveno Vokietijoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje. Taip pat buvo barzdotu vyru su žmona ir penkiais vaikais, o vieną gyvenimą nugyveno kaip Amerikos indėnė.
Žmonių skeptiškumas jos nestebina. Šios istorijos gali nuskambėti absurdiškai tiems, kurie netiki antgamtiniais dalykais. Tačiau pati moteris įsitikinusi viskuo, ką jai pasakė ekstrasensai. Iš kito tokio specialisto ji išgirdo, jog gyveno moters kūne Kinijoje, Činų dinastijos laikais, dar 221 – 206 prieš Kristų, ir buvo nudurta. Galbūt todėl kinų kalbą jai pavyko išmokti greičiausiai – vos per mėnesį.
Kalbų mokymasis jai visiškai natūralus procesas. Kinų kalbos pagrindus būdama devyniolikos ji išmoko per mėnesį, laisvai šnekėjo jau po trijų, nors sakoma, kad tai viena sunkiausių pasaulio kalbų. Kalbėjimas moteriai grąžina jausmą, kad ji vėl gali būti kažkuo kitu. Dar daugiau, žmonės su ja elgiasi visai kitaip, kai ji moka jų kalbą – kaip su sava.
Įvairialypis gyvenimas
M.Johnsen užaugo mokėdama tris – norvegų, rusų ir anglų – kalbas. Būdama vaikas turėjo indiškos ir persiškos kilmės draugų, išmokiusių savo kalbas. Jau suprasdama persų kalbą, labai lengvai perprato afganų ir arabų kalbas. Penkiolikos ji išvažiavo mokytis internatinėje mokykloje Paryžiuje, kur be prancūzų kalbos ji susirado draugų iš Kinijos, tai ją paskatino svarstymams apie kinų kalbos pamokas.
Literatūrinės paieškos M.Johnsen priartino prie Rusijos ir Ukrainos. Dėl savo meilės šių šalių rašytojų kūrybai ji pasirinko studijuoti universitete Ukrainoje. Taip pat moteris gyveno Rusijoje, Vokietijoje, Kinijoje, Švedijoje, Danijoje ir Japonijoje. Jos darbas neatsiejamas nuo kelionių, kuriose kalbinius įgūdžius ji gali panaudoti realiame gyvenime.
Sapnuoja moteris skirtingomis kalbomis. Tačiau jos galvoje kalbos nesimaišo ir nei viena neatrodo keista, sudėtinga ar neįprasta. Dabar ji nori išmokti graikiškai, tačiau apsiriboti tuo neketina. M.Johnsen tiki lemtimi ir ketina priimti visas jos laukiančias galimybes.
Parengė Kornelija Dūdaitė
