Romei už išpranašautą ateitį – dosni emigranto padėka

Pasvalio rajone, Pumpėnų miestelyje, su dukra gyvenančios romų tautybės moters šventinis stalas gausesnis buvo tik dėl geradario. Iš užsienyje gyvenančio pasvaliečio atkeliavusių tegul ir kuklių pinigų užteko ne tik skanesniems valgiams, bet ir paauglės mergaitės svajonei – naujiems žieminiams batams.

M.Janovičienės ir jos dukros Kamilės šventinis stalas buvo gausesnis.<br>A.Švelnos (panskliautas.lt) nuotr.
M.Janovičienės ir jos dukros Kamilės šventinis stalas buvo gausesnis.<br>A.Švelnos (panskliautas.lt) nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vita Savickienė (panskliautas.lt)

2015-12-30 14:47, atnaujinta 2017-09-26 15:17

Padėka – ateitį spėjančiai romei

Prieš pat šventes „Panevėžio ryto“ redakciją pasiekė buvusio vieno straipsnio herojaus, šiuo metu užsienyje gyvenančio Ruslano Puskepanio laiškas.

Skurdžią ir skaudžią vaikystę patyręs vaikinas pareiškė norintis atsidėkoti ateitį spėjančiai romų tautybės moteriai, nes maždaug prieš penkerius metus būtent šioji būrėja jam išpranašavusi, kad visi vargai liks praeityje, o ateitis nušvis šviesiomis spalvomis. R.Puskepanis laiške rašė: „Prieš šventes jau parėmiau gyvūnų globos namus, paramos ir labdaros fondą „Mamų unija“.

Noriu „skolą“ atiduoti ir vargingai gyvenančiai Pasvalio krašto šeimai. Kai man buvo labai sunku, geradariai taip pat ištiesė man pagalbos ranką. Tik gerų žmonių padedamas galėjau susikurti turtingesnį savo gyvenimą.“

„Panevėžio rytas“ piniginę perlaidą perdavė pumpėnietei 48 metų Malvinai Janovičienei. Tik iš pašalpų gyvenanti moteris džiaugėsi netikėta dovana. Moteris su 14-mete dukra Kamile mėnesį išgyvena su 100 eurų. Tiek jos ir gavo iš geradario.

Šiltas pienas nebekvepia vaikyste

Prie tarptautinės magistralės „Via Baltica“ stovinčiame nedideliame mediniame M.Janovičienės namelyje – šilta. Nors moteris su dukra gyvena kukliai, tačiau namai tviska švara. Vos įėjus į vidų, Kamilė kviečia prie stalo ir skuba kaisti arbatą.

Šeimininkė iš spintelės traukia dubenėlį mandarinų. Tarsi pasiteisindama ji sako, jog keletą vaisių nupirko sužinojusi, kad į namus atvyks „Panevėžio ryto“ korespondentė.

Motina ir dukra neslepia džiaugsmo gavusios kad ir nedidelę, bet joms labai reikšmingą piniginę paramą. Dukrai išsipildys svajonė gauti naujus žieminius aulinukus.

Prie stalo prisėdusios ir maišydamos arbatą, abi leidosi į prisiminimus, kaip jos prieš 7 metus atvyko gyventi į Pumpėnus ir kaip jas priėmė vietiniai gyventojai.

M.Janovičienė neslėpė, kad žmonės labai įtariai žiūrėjo į atvykusią naują čigonų šeimą: moterį su dviem dukromis.

„Vaikystėje man skaniausias valgis buvo šiltas karvės pienas su šviežiu batonu. Kai pamačiau, kad kaimynystėje gyvenanti šeima laiko karvę, nudžiugau. Labai norėjau vėl paragauti šilto pieno. Nueiti jo nusipirkti pas kaimynę išdrįsau tik po pusantrų metų. Kai parsinešiau namo šį gardėsį ir paragavau, supratau, kad jis jau nebe toks skanus ir kvapnus kaip vaikystėje“, – apgailestavo romė.

Stengiasi sugriauti blogus mitus

Moteris neslepia, kad prieš 5 metus ją buvo pakirtusi liga. Vyresnėlė dukra jau gyveno atskirai, reikėjo rūpintis tik mažąja. Ji jau buvo praradusi viltį pasveikti.

Vis dėlto jėgų motinai suteikė mintys apie mažąją dukrą.

„Mergaitės tėvas miręs, jai esu vienintelis ramstis“, – sakė pašnekovė.

M.Janovičienei buvo padaryta skydliaukės operacija, prieš tai jai buvo sušlubavusi širdis ir nervai.

Romė dabar jau su šypsena prisimena, kaip prieš dvejus metus teko seniūnijoje dirbti viešuosius darbus.

„Žmonės netikėjo, kad čigonė gali dirbti. Tačiau aš įrodžiau, kad ir romės yra darbščios ir tvarkingos, o žmonių sukurtas mitas apie tinginius bei vagis čigonus yra tik pramanai. Juk kiekvienoje tautoje yra visokio plauko žmonių. Nors tuo metu sirgau, neėmiau nedarbingumo pažymėjimo. Labai stengiausi dirbti atsakingai“, – pasakojo moteris.

M.Janovičienė prisipažino tuo metu ne kartą girdėjusi, ką jai už nugaros šnabždasi kiti darbuotojai. Jie perspėjo vienas kitą nepalikti kibiro ar šluotos, nes šie iškart dings.

Romė džiaugiasi, kad po mėnesio darbo pumpėniečiai jau kitaip į ją ėmė žiūrėti. Net darbuotojus prižiūrėjęs seniūnijos inžinierius kartą atėjęs paklausė: „Ponia Malvina, gal jums reikia važiuoti pas gydytojus?“

Svajoja apie medicinos studijas

Į pokalbį įsiterpusi Kamilė taip pat neslėpė, kad ir jai pradžia naujoje mokykloje buvo labai sunki. Paauglė pasakojo, kad mokiniai net nežinojo, jog ji su seserimi yra kitatautės. Tik kai mergaitės tarpusavyje pradėjo čiauškėti romų kalba, bendraamžiai puolė smalsauti, kokia kalba šneka seserys.

Kadangi M.Janovičienės šeimoje tautiečiai yra vadinami tiesiog čigonais, tai ir mergaitė smalsiems vaikams paaiškino, kad su seserimi bendrauja čigoniškai.

„Aš tai prie vaikų sugebėjau prisitaikyti, tik kai kuriems bendramoksliams sunku mane priimti tokią, kokia esu. Kai buvau vaikas, labai sunku buvo suprasti, kodėl apie romus yra kalbama su pašaipa. O dabar aš drąsiai sakau, kad esu čigonė ir tuo didžiuojuosi“, – išdidžiai aiškino Kamilė.

Mergaitė džiaugėsi, kad jai puikiai sekasi mokslai, tik šiek tiek koją kiša matematika ir lietuvių kalbos gramatika. Ji jau dabar svajoja apie medicinos ar psichologijos studijas.

Puikų balsą turinti romė dainavo mokyklos chore, giedojo bažnyčioje, vėliau ji dainavimą iškeitė į sportą. Kukli mergaitė prisipažino, kad suprato neįveiksianti scenos baimės, todėl ir negaišo laiko.

Čigonų taboras dardėdavo po Pasvalio apylinkes

M.Janovičienę keliai į Pumpėnus atvedė neatsitiktinai. Šiose apylinkėse gyvena moters sesuo, o ir ji pati vaikystėje čia ne kartą yra buvusi.

Romė yra kilusi iš gausios šeimos. Pas Panevėžyje gyvenančius tėvus augo 5 sūnūs ir tiek pat dukterų. Kiekvieną vasarą Malvinos tėvai, pasikinkę į vežimus du arklius ir susikrovę mantą bei vaikus, patraukdavo po Pasvalio rajono apylinkes.

„Ir dabar prisimenu smilkstančio laužo kvapą ir padus kutenantį miškų takelių smėlį. Iš atminties niekada neišdils mamos paklotų patalų purumas ir smalsūs kaimo žmonių žvilgsniai“, – sakė moteris.

Po kaimus važinėjantis čigonų taboras supirkinėdavo skudurus, pardavinėdavo lėkštes, spalvingas lovatieses ir kitokias smulkmenas. Pamačiusios atvažiuojantį arklių kinkinį, kaimo moterys skubėdavo paprašyti, kad romės joms „išvaražytų“ ateitį.

Pradėjus temti, romų taboras patraukdavo į mišką. Ten M.Janovičienės tėvas pastatydavo didelę palapinę, mama joje suklodavo patalus ir suguldydavo vaikus. Vos pradėjus švisti, arklių kinkinys vėl patraukdavo į kelionę.

Kiekvieną vasarą Malvinos tėvai apkeliaudavo visą Pasvalio kraštą, nusidangindavo ir iki Pakruojo.

M.Janovičienė pasakojo, kad ne visos romės moka spėti ateitį. Iš jos šeimos „varažyti“ mokėjo tik mama ir trys dukros. Būrimo paslapčių moteris savo dukrai Kamilei taip pat dar neperdavė.

„Ateitį gali spėti tik tos moterys, kurių galva neprikimšta mokslo žinių. Jos pačios turi išgyventi skaudžius gyvenimo smūgius“, – tikino būrėja.

Liga užklupo vyresnėlę

Moterys yra religingos katalikės. Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną jos praleido dviese, o antrąją – keliavo aplankyti giminaičių.

Romai iki šių dienų laikosi savų tradicijų. Vos 14 metų sulaukusios mergaitės gali jau tekėti ar būti pagrobtos savo tautiečių. Nusižiūrėję būsimą nuotaką, pagrobėjai laiko ją nelaisvėje ir prašo jos rankos. Mergaitės gali ir nesutikti tekėti.

Moteris sakė, kad ji irgi buvo pagrobta, tada jai buvo tik penkiolika. Savaitę miške laikyta mergina nesusigundė rodytu auksu ir pinigais. Galiausiai pagrobėjai merginą grąžino jos tėvams.

Kamilė aiškino, kad romų tautybės merginai pati didžiausia vertybė yra jos skaistybė.

M.Janovičienė pasakojo, kad jos vyresnėlė dukra Andželika gyvena Škotijoje. Ištekėjusi moteris siųsdavo mamai pinigų, tačiau šią vasarą po gimdymo ją pakirto sunki liga. Dabar svečioje šalyje gyvenanti Andželika pati vos galą su galu sudurianti.

Vietos gyventojai apie M.Janovičienę atsiliepė tik gerai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.