Pensilvanijos universiteto mokslininkai nustatė, kad malda bet kokia kalba bet kokiam dievui priverčia dirbti tas smegenų dalis, kurios suteikia neįtikėtinus pojūčius.
Ypatinga būsena maldos metu – labai realus reiškinys, teigia ekspertai.
„Labiausiai jaudinantis dalykas šiame tyrime buvo tai, kad, kai matai magnetinio rezonanso tyrimo rodmenis ir sulygini juos su žmonių pojūčiais, kuriuos jie apibūdina savais žodžiais, tu supranti, kad jie sako tiesą“, – sakė tyrimui vadovavęs Andrew Newbury.
Žmonės, kurie reguliariai meldžiasi (visai nesvarbu, kokiems dievams), rečiau kenčia nuo psichikos problemų.
Jų geresnė „įprasta“ nuotaika, jiems atrodo, kad gyvena pilnavertį gyvenimą. Vienas tyrimas, apėmęs 1000 evangelikų iš Jungtinės Karalystės, nustatė, kad šie žmonės emociškai stabilesni.
Įdomu tai, kad visi besimeldžiantys ir medituojantys savo būseną po maldos ar praktikos apibūdina vienodai. Visi teigia jaučiantys „harmoniją ir susitaikymą“. Jiems ateina suvokimas, kad „pasaulio neįmanoma kontroliuoti, todėl reikia tiesiog plaukti pasroviui ir priimti tai, kas vyksta“. O dar tai „fantastiškas ramybės ir komforto pojūtis“.
Mokslininkai pastebėjo, kad penkioms moterims, apibūdinusioms šią būseną penkiomis skirtingomis kalbomis, per maldą suaktyvėjo tos pačios galvos smegenų dalys. Jos atsakingos už mąstymą ir bandymą kontroliuoti aplinkinį pasaulį.
Anksčiau atliktuose tyrimuose mokslininkai skenavo budistų vienuolių smegenis. Išaiškėjo, kad jų galvose cheminiai procesai vyksta visai ne taip, kaip likusiems žmonėms. O maždaug taip, kaip likusiems žmonėms meldžiantis. Tuo tarpu budistų vienuoliams tai vyko beveik nuolat.
