Rekomenduoja braidyti po rasą
Ji patvirtino, kad šių metų Joninės žada būti tikrai ypatingos. Tiesa, kad išsipildytų norai ir svajos, pravers tam tikros žinios.
Joninės – ne tik vardadienis, kuris įrašytas ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties virsme. Pagoniškoje pasaulėžiūroje gyvenantiems tautiečiams tai pati svarbiausia šventė vasaros metu.
Joninės Lietuvoje vadinamos Rasomis. Taip yra dėl to, kad vasarą rasoja rugiai, po nakties randame rasotas pievas, o visi žolynai pasipuošia gyvybės vandeniu – rasa, po kuria reikia braidyti basam, praustis, kad būtumei sveikas ir gražus.
Pati giliausia Rasos šventės filosofinė prasmė – dviejų priešingų elementų – ugnies ir vandens – sujungimas į vieną visumą, vadinamą ratu.
Augalai įgauna magišką reikšmę
V.Lobačiuvienė priminė, kad ratas mūsų lietuviškoje tradicijoje simbolizuoja vainiką, kurį būtina Joninių išvakarėse pinti ir vaikščioti juo pasidabinus visos šventės metu.
Ugnis ir vanduo pagimdė gyvybę, todėl vienas svarbiausių šios šventės akcentų – vainikų leidimas į vandenį su degančia ugnele.
Pagal protėvių pasaulėžiūrą pavasarį iki Joninių gamtoje vyksta didysis atsiskleidimas, didžioji gamtos kūryba, todėl dvi savaites iki ir po Joninių, augalai turi didžiausią gyvasties energiją, gydomąsias galias.
Žolininkės šiuo laiku visada apsirūpina vaistažolėmis. Naudingus augalus renka auštant, kai krinta rasa.
Rasos šventė gamtoje atitinka vestuvių šventę žmogaus gyvenime, nes kaip ir gamtoje, žmoguje egzistuoja du pradai: vyriškasis ir moteriškasis. Ugnis visada vyriškasis pradas, o vanduo – moteriškasis.
Todėl mūsų gimtojoje kalboje vyras veda, nes jis yra vedlys, o moteris teka kaip vanduo, upė, kuri sukaupia ir dalina, gaivina savo švelnumu, rūpestingumu, meile.
Per Jonines negalima būti namuose
Išreikšdami didžiausią pagarbą gamtai ir augalams, šios šventės metu žmonės renka iš devynių laukų žolynus, suriša į kupolę ir iškelia aukštai ant karties. Kupolė – lyg saulės ratas.
Tais pačiais žolynais būdavo apkaišomi kiemo vartai, namo ertmės, kad jokia pikta ar negatyvi energija neprasiskverbtų į namus, sergėtų nuo nelaimių ir gaisrų.
Reikėtų atminti, kad Rasos šventės vakarą ir naktį negalima sėdėti namuose. Reikia būti gamtoje, prie vandens ir laužo ugnies.
Tik tada pavyks pajusti tikrąją šios stebuklingos šventės galią, kuri pripildys žmogaus sielą gėrio ir stiprybės.
Teiraujamės vyriausiosios Lietuvos raganos, ką reiškia paparčio žiedas ir kodėl gyvuoja tradicija Joninių naktį jo ieškoti?
„Paparčio žiedas – tai metafora, kuri reiškia visažinystę, praregėjimą ir išmintį. Jo ieškojimas – viena iš Joninių nakties tradicijų.
Paprastai švenčiantieji saulei leidžiantis kuria Joninių laužą, šoka ratelius, veda žaidimus iki pat saulės patekėjimo. Baigiamoji apeiga – vainikų leidimas į vandenį. Būtent ten vyksta svarbiausi būrimai, susiję su vedybomis ir ilgu gyvenimu“, – pasakojo V.Lobačiuvienė.
Medaus ir braškių pilnaties ritualas vasaros saulėgrįžai
Šiais metais per Jonines ragana rekomenduoja išbandyti burtą, susijusį su mėnulio pilnatimi. Jam prireiks rožinių žvakių, dubenėlio braškių ir dubenėlio medaus.
Šis burtas, pasak V.Lobačiuvienės, pritrauks arba sustiprins meilę, išpildys norus. Jį reikėtų atlikti gamtoje.
Išdėliokite rožinių žvakių ratą, kurį turi sudaryti lyginis žvakių skaičius. Tai darykite aplink save ir savo porą, jei ją turite. Jei burtą atliksite namuose, išdėliokite žvakes ant stalo, o stalą padenkite geltona staltiese, papuoškite geltonomis gėlėmis.
Uždekite žvakes pagal laikrodžio rodyklę. Akimirką pažvelkite į degančias žvakes, pasigrožėkite ugnies stichija, susikaupkite ties savo noru.
Paimkite dubenėlį su braškėmis į kairę ranką, o dubenėlį su medumi – į dešinę. Braškės simbolizuoja moterišką, o medus – vyrišką saulės energiją.
Pilkite medų ant braškių ir tarkite šiuos žodžius: „Tegul susijungia šios stichijos ir išpildo mano norą (ištarkite garsiai savo norą). Tebūnie!“
