Būdamas jaunas N.Balasevičius gamino ikonas. Užsakymų netrūko.
„Visi buvo pionieriai, komjaunuoliai, vėliau visi pasidarė labai tikintys, todėl užsakymų turėjau daug“, – sakė vyras.
N.Balasevičiui ukrainiečiai pasiūlė išbandyti vienuolio gyvenimą. Jam tai atrodė įdomu, todėl jis sutiko pagyventi netoli Charkovo esančiame Boriso ir Glebo stačiatikių vienuolyne. Pirmadieniais bei trečiadieniais šiame vienuolyne vyko egzorcizmai.
„Iš žmogaus demonus gali išvaryti tik Jėzus Kristus, kunigai juos gali tik apmaldyti. Tie, kurie žino, jog yra apsėsti, eina į šias procedūras. Juos pradeda kratyti jau prie bažnyčios kiemo artėjant“, – pasakojo buvęs vienuolis.
Narvydas prisimena, kad tą dieną, kai vyko egzorcizmas, palikęs jam didžiausią įspūdį, žmonių buvo trisdešimt. Kunigas sukvietė visus vienuolius, nes jam reikėjo padėti maldomis – tai buvo iš tiesų sunki procedūra. Vienuoliai susirinko dešiniajame cerkvės kampe, o visi apsėstieji – kairiajame kampe. Kunigui pradėjus skaityti maldas, apsėstieji ėmė nežmoniškai staugti, klykti, vartojo daug keiksmažodžių, kratėsi. Narvydas bandė racionaliai sau paaiškinti, kas ten vyko, svarstė, kad tai gali būti psichikos sutrikimų turintys žmonės.
„Su visais vienuoliais meldėmės iš širdies – buvo baisu. Iš pradžių žiūrėjau į tas procedūras skeptiškai, bet tik iki tam tikro momento. Įsibėgėjus ceremonijai apsėstasis turi prisiliesti prie ikonos, kuri stovi cerkvės vidury, bučiuoti kunigui ranką. Tada ir prasidėjo linksmybės. Vienuoliai turėjo padėti sunkiai paeinantiems, nes kai kurie netenka sąmonės, juos tenka vilkti“, – egzorcimo patirtimi dalinosi vyras.
N.Balasevičiui ypatingai atmintin įstrigo devyniasdešimtmetė močiutė, kuri egzorcizmo metu klykė, staugė, keikėsi labiausiai.
„Reikėjo ją privesti prie ikonos. Tą darėme dviese, ir ji mus, du fiziškai stiprius vienuolius, nustūmė nuo savęs keturis ar penkis metrus. Ji buvo labai smulkaus sudėjimo. Mes jos negalėjom pajudinti iš vietos. Supratom, kad tikrai turim reikalų su nežemiškomis jėgomis – ji buvo apsėsta.
Antrą kartą bandėm ją vesti, o ji čiupo už plaukų mano porininką. Tėvas Sebastijanas aptaškė močiutę švęstu vandeniu. O ji sakė: „aš stipresnis nei tau atrodo“. Kunigas dar kartą ją apšlakstė švęstu vandeniu, ir ji krito ant žemės.
Iš egzorcizmo močiutė išėjo kaip normalus žmogus. Anksčiau maniau, kad tai šizofrenijos požymiai, bet dabar mano nuomonė pasikeitė“, – tikino pašnekovas.
