Etnologai sako, kad šiais laikais Kūčių papročių dažnoje šeimoje beveik nelikę.
Senovėje žmonės Kūčias švęsdavo su dainomis, sukdami ratelius ir burdami ateitį. Burtais žmonės tikėjo tik kūčių naktį.
Kad po sočios Kūčių vakarienės neapsunktų, žmonės sukdavo ratelius, žaisdavo žaidimus ir dainuodavo.
Senovėje Kūčios buvo ypatinga šventė. Būtent tada žmonės sužinodavo, koks bus kitų metų derlius, oras ir kuri kaimo mergelė ištekės.
Įdomu, tai, kad Kūčių vakarą žmonės lankydavo vieni kitus.
„Senoliai vakarodavo su dainomis. Ir tos dainos, kalėdinėmis giesmėmis iš tiesų jos vadinamos, nėra linksmos. Jos yra ramios.
Jas vadindavo šventomis giesmėmis ir jos tiesiog būdavo ramiai dainuojamos, kai dirbdavo darbus, tokius kaip, pavyzdžiui, plunksnas plėšydavo, ausdavo.
Jaunimas, be abejonės, neapsieidavo ir be ratelių, be burtų“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo etnomuzikologė, ansamblio „Laukis“ vadovė Lijana Šarkaitė-Viluma.
Burtai itin rūpėjo netekėjusioms merginoms.
Jų būdavo visokių. Pavyzdžiui, po vienu dubenėliu pavoždavo rožančių, po kitu – žiedelį, po trečiu – lėlytę.
Sumaišius netekėjusios merginos turėdavo kurį nors vieną dubenėlį išsirinkti.
Jeigu išsitraukdavo žiedelį – ištekės, lėlę – liks pana su vaiku. Bet blogiausia būdavo išsitraukti rožančių – reikšdavo, kad visą gyvenimą mergina liks netekėjusi davatka.
Po staltiese būdavo privalomai padedama ir šiaudų. Po staltiese pakištas šienas žmonėms pranašaudavo, koks jų laukia gyvenimas ir koks bus derlius.
Jeigu kas išsitraukdavo šiaudą su varpa , vadinasi, metai bus vaisingi. Jeigu ilgas šiaudelis – kelionės laukia, jeigu sulūžęs, tai gali būti kažkokių staigmenų.
Anksčiau žmonės naktį stebėdavo ir dangų. Sakoma, kad žvaigždėtas dangus pranašauja derlingus ir sėkmingus metus.
