Prieš mirtį Gene Longas nebuvo uolus tikintysis ir abejojo Dievo egzistavimu, tačiau šis neeilinis įvykis ženkliai sustiprino jo tikėjimą.
33 metų vyras kovojo su sunkios formos diabetu, negana to, buvo priklausomas nuo narkotikų ir gyveno gatvėje.
Toks gyvenimo būdas greitai privedė jį prie dviejų mėnesių komos, o medikai prognozavo vos vieno procento tikimybę išgyventi.
Klinikinę mirtį patyrusi A. Staševičienė papasakojo apie pomirtinį gyvenimą
Kai nebeliko jokios vilties, vyro tėvai atjungė gyvybės palaikymo aparatą, sutiko paaukoti jo organus donorystei ir pradėjo planuoti sūnaus laidotuves.
Tačiau vos po kiek daugiau nei valandos jis staiga pabudo ir buvo visiškai sveikas.
Susiję straipsniai
„Mano kambaryje buvo apie 30 žmonių, pasiruošusių atsisveikinti, – prisimena statybininkas iš Floridos, JAV. – Ten buvo visi mano draugai, mama, tėtis ir artimiausi giminės.
Kadangi iš pradžių negalėjau kalbėti, tiesiog sėdėjau ir šypsojausi. Jie buvo šokiruoti. Juk mano tėvai ką tik pasirašė dokumentus, leidžiančius mane atjungti nuo aparatų.“
Gene tragedija prasidėjo 2020 metais, kai jis įklimpo į priklausomybę nuo metamfetamino ir fentanilio, dėl to tapo benamiu.
Tėvai bandė jam padėti, tačiau nesėkmingai – Gene buvo „įstrigęs“ užburtame priklausomybės rate.
Taip gyvenęs daugiau nei metus, jis jautė, lyg jo gyvenimas jau būtų pasibaigęs.
Vyras sakė: „Gyvenimas buvo labai sunkus. Norėjau mirti.
Abejodavau Dievu ir tuo, ar jis iš tikrųjų yra geras. Visą laiką tiesiog verkdavau ir skambindavau mamai, ieškodamas paguodos.“
Gene toliau nesirūpino savo sveikata, tad galiausiai susirgo diabetu, jo cukraus kiekis kraujyje dvigubai viršijo mirtiną kiekį.
Nelaimės dieną jis prisimena labai miglotai. Pamena, kad lipdamas laiptais patyrė priepuolį, nukrito, galva atsitrenkė į laiptų pakopą, smegenyse prasidėjo kraujavimas ir viskas tiesiog aptemo.
Gene daugiau galėjo papasakoti apie potyrius būnant „kitoje pasaulio pusėje“: „Atmerkiau akis ir pamačiau, kad einu per energijos jūrą.
Iš pradžių maniau, kad pagaliau esu namuose. Jaučiausi lyg ką tik pabudęs iš snaudulio.
Aplink mane bangavo visų įmanomų spalvų jūra, spalvos judėjo tarsi gyvos, švietė. Toje jūroje buvo ne vanduo, o vien nežemiška energija.
Pamiršau, kad kada nors būčiau buvęs žemėje, man atrodė, kad visą gyvenimą praleidau toje nežemiškoje vietoje“, – pridūrė jis.
Jis prisimena aplink jį besisukančius rūkus ir vijoklius, o galiausiai visa jo esybė susiliejo su ta erdve: „Jaučiausi lyg balione, plūduriuojančiame virš vandenyno. Tada jis sprogo ir aš susiliejau su juo. Jaučiausi lyg Dievas.“
Gene prisimena matęs figūrą, panašią į jo mirusį senelį, tačiau tai buvo ne jis: „Tas žmogus atrodė toks pažįstamas, kad norėjosi prie jo pribėgti.
Vos tik apie tai pagalvojau, užmerkiau akis ir staiga mes jau stovėjome vienas priešais kitą.
Jis nėjo ir neplaukė – jis tiesiog stovėjo ten. Bet tai nebuvo mano senelis. Tai buvo Šventoji Dvasia.“
Ta būtybė neturėjo veido, buvo paskendusi šviesoje ir skleidė stiprią meilės jėgą.
Gene sakė, kad kai jį pamatė, pajuto tokią stiprią meilę, kokios dar nebuvo pažinęs: „Ji buvo už žmogaus kalbos ribų. Nėra žodžių tam apibūdinti.
Atrodė, tarsi būčiau vienintelis Dievo kūrinys.“
Nors jie nesikalbėjo, Gene jautė, kad žino atsakymus į visus klausimus.
Staiga jis atsiklaupė ir pajutęs vibracijas atsidūrė ant kristalinės pakylos.
Jo gyvenimas Žemėje tarsi išnyko – visi blogi dalykai dingo, liko tik geri prisiminimai.
Tada vienu akies mirksniu jis „sugrįžo“ atgal į realybę – ligoninės lovą.
Gene sakė: „Gydytojai buvo pasakę, kad jeigu ir pabusiu, niekada nebegalėsiu nei vaikščioti, nei kalbėti.
Kai sušlubavo kepenų ir inkstų veikla, taip pat ir smegenys, nebebuvo jokios vilties. Kentėjau nuo įvairių infekcijų, buvau arti mirties.“
Kai jis pabudo, gydytojai nepatikėjo savo akimis ir skubiai ėmėsi tolimesnio gydymo, kurio neplanavo.
Nors kelias į sveikimą buvo ilgas, Gene nori dalintis savo istorija, kad įkvėptų žmones, kurie jaučiasi pasiekę „dugną“.
Patyrus neeilinę akistatą su mirtimi, vyras staiga visiškai atsikratė priklausomybės nuo narkotikų: „Nuo tada, kai sugrįžau, nebejaučiau jokio poreikio vartoti narkotikus.
Žinojau, kad Dievas man suteikė antrą šansą, ir aš jo neiššvaistysiu.
Kadangi buvau komoje labai ilgai, man net nereikėjo patirti įprastų abstinencijos simptomų.“
Sugrįžęs į gyvenimą jis buvo labai silpnas, nė nepajėgė rankose laikyti puodelio.
„Netekau dalies ausies dėl pragulos – vadinu tai savo „bilietu į dangų, – šmaikštavo jis.– Iš gerklės traukiant gyvybės palaikymo vamzdelius pažeidė mano balso stygas, bet pasveikus suskubau pasakoti savo istoriją.“
Jo organai stebuklingai atsistatė be dializės, o diabetas, dėl kurio anksčiau reikėjo insuliną leistis penkis kartus per dieną, perėjo į remisiją.
„Labai retai taip nutinka“, – paaiškino Gene.
Dabar jis jaučiasi geriau nei bet kada anksčiau ir siekia padėti kitiems, dalindamasis savo istorija.
Jis net pasakoja ją nepažįstamiems žmonėms, nes tikisi, kad gali pakeisti požiūrį į mirtį bent vienam žmogui.
Gene atkūrė ryšius su šeima, o priklausomybės gadintą gyvenimą, pasak jo, dabar užpildo meilė.
Jis sakė: „Ši patirtis visiškai pakeitė mano požiūrį į gyvenimą – ir į tai, kas mūsų laukia po mirties.
Mirtis nėra pabaiga. O meilė yra kur kas arčiau, negu mes manome.“
Parengta pagal „The Sun“