Stresas, nemiga, depresija. Savižudybių skaičius Lietuvoje dvigubai didesnis už Europos vidurkį. Kodėl vargingoje Indijoje žmonės atrodo laimingesni nei klestinčioje Lietuvoje?

Baltijos šalyse reziduojantis ajurvedos gydytojas indas Syamprasadas Chappangakandi (35 m.), nustatantis negalavimus tik iš pulso, patarė, kaip įveikti stresą.

– Kai kuriose Indijos provincijose žmonės gyvena, miega, valgį gaminasi gatvėje. Bet mažai kalbama apie stresą ar depresiją. Kaip indai to išvengia? – pasiteiravau gydytojo S.Chappangakandi, šešerius metus konsultuojančio ir Lietuvoje.

– Indijoje labiau nei Lietuvoje chaotiškas gyvenimas, žmonių labai daug, bet randame būdų atsipalaiduoti. Jau tūkstančius metų Indijoje vyksta senieji ritualai, ypač – mantrų giedojimas sanskrito kalba.

[[ge:lrytas:lrytas:161318]]

Ir tos mantrų vibracijos Indijoje tvyro ore. Mantros labai senovinės, dar iš vedų laikų tarp 1500 ir 1200 metų pr. Kr. Tos vibracijos ir suteikia protui atsipalaidavimą.

– Visoje Indijoje tvyro tokia atmosfera?

[[ge:lrytas:lrytas:35698359]][[ge:lrytas:lrytas:39559668]][[ge:lrytas:lrytas:33805996]][[ge:lrytas:lrytas:32131703]][[ge:lrytas:lrytas:27946576]]

– Taip. Aišku, gyvenimo būdas, kultūra įvairiose Indijos vietose skirtinga net kas šimtą kilometrų. Bet senoji kultūra, tradicijos sujungia visus.

– Panašu, kai Lietuvoje žmonės ieško nusiraminimo giedodami giesmes, ieško ramybės bažnyčioje?

– Taip, tikrai.

– Kodėl tos indų mantros, kurių klausytis jūs rekomenduojate ir stresų kamuojamiems lietuviams, mus veikia?

– Tai veikia visus. Budizmas nėra religija, tai gyvenimo būdas, filosofija. Vakariečiams tai nelengva priimti. Net Jėzus Kristus buvo medituojantis žmogus, tik vėliau jo mokymai tapo religija. Dėl daugybės dvasinių mokytojų Indija yra meditacijos šalis, o meditacija yra streso mažinimo, atsipalaidavimo pagrindas.

– Ar indų vaikai nuo mažens to mokosi?

– Asmeniškai aš išmokau medituoti iš savo tėvų. Matydavau juos medituojančius, jie ragindavo ir mus, vaikus, ramiai sėdėti ir drauge pamedituoti.

– Mes, lietuviai, patiriame stresą dėl to, kad norime kuo greičiau turėti kuo daugiau. Ar matote didelį skirtumą tarp lietuvių ir indų, kuriems, atrodytų, visko užtenka kaip yra?

– Aš irgi gyvendamas Lietuvoje stebiuosi, kodėl jūs dėl to stresuojate? Indijoje, aišku, taip pat egzistuoja stresas. Vidurinės klasės šeimose jis patiriamas dėl išsilavinimo, karjeros. Bet apskritai indai labiau patenkinti gyvenimu.

Vargingi žmonės turi dvasinių žinių, pagal kurias gyvenimo tikslas nėra užsidirbti daug pinigų.

– O koks?

– Rasti, kas tu esi. Nes to moko ir daugumos žymių dvasininkų istorijos. Pavyzdžiui, Buda buvo princas, turėjo viską. Būtų tapęs karaliumi. Bet kai jis gimė, astrologai tėvams pasakė, kad jų sūnus taps šventuoju. Tėvai jį saugojo, neišleisdavo iš rūmų. Bet vieną dieną Buda pamatė einančią laidotuvių procesiją. „O kas yra mirtis? – paklausė jis tarnų. – Nes jei turiu viską, bet mirsiu, tai koks gyvenimo tikslas?“

Jis paliko rūmus ir ėmė ieškoti savo gyvenimo prasmės. Kol suprato, kad galutinis gyvenimo tikslas – suvokti, kas tu esi.

[[ge:lrytas:lrytas:42430435]]

– Čia ne pasaka?

– Ne. Indijoje yra daug mokyklų, mokančių, kaip suteikti gyvenimui kryptį. Buda pats išbandė daugybę meditacijos būdų, bet niekas jo neveikė. Galiausiai jis nuėjo prie medžio Gajos vietovėje Gangos upės slėnyje. Atsisėdo po juo ir ėmė medituoti. Tik po to tapo dvasiniu guru. Ta vieta lankoma turistų.

– Įdomu, kad medis, prisimenant ir nukritusį obuolį, vis suvaidina lemiamą vaidmenį žmonijos istorijoje. Lietuvoje panteizmo filosofija, kai tikime vienove su gamta, visais laikais buvo gaji. Ar tai taip pat yra vienas būdų įveikti stresą?

– Taip. Man patinka, kad Lietuvoje žmonės labai jaučia ryšį su gamta. Vaikšto po miškus, augina sodus, apkabina medžius. Tai puikus būdas įveikti stresą, kurį kelia triukšmingi miestai, poreikis visur skubėti. Ir dar labai svarbu suvokti, kokie dalykai yra svarbiausi. Tai atneša ramybę.

– Kokie?

– Pagal ajurvedą – keturi: dharma, artha, kama, mokša.

Dharma reiškia gyventi teisingai, tai elgesio normos. Nemeluoti, neskleisti agresijos, laikytis etikos normų, nevogti.

Artha – susikurti gerovę žmogui tinkamu būdu. Sunkiu darbu, neapgaudinėjant.

Kama yra mūsų troškimai. Kad mes juos išpildytume pirmuose gyvenimo tarpsniuose.

Mokša – gyvenimo pabaigoje labiau atsiduoti dvasiniam keliui, susitelkti į save.

– Kokius mus, lietuvius, jūs, žmogus iš kitos kultūros, matote iš šalies? Esame sparčiausiai Europoje besivystanti šalis, turinti greičiausią internetą, laimingiausius jaunuolius. Bet turime daugybę streso kamuojamų žmonių, ieškančių medikų, psichoanalitikų.

– Kai čia atvykau 2019 metais, to nepastebėjau. Bet prasidėjo pandemija, vėliau karas Ukrainoje, ir streso lygis padvigubėjo. Jo tarp lietuvių yra per daug. Daugybė žmonių ateina pas mane jausdami nemigą, nerimą, depresiją. Bet matau ir gerą žinią – jaunimas iki 35-erių pasaulyje laimingiausias.

Psichologinė sveikata susideda iš įvairių komponentų. Jei kamuoja lėtinis stresas, vaistai kartais padeda. Bet tai nėra ilgalaikė pagalba. Šiuo atveju gali padėti alternatyvi medicina – ajurveda, joga, meditacija, kvėpavimo pratimai.

Ajurvedos medicinoje naudojamos natūralios vaistinės žolelės, jų mišiniai, mažinantys stresą, pagerinantys miego kokybę. Yra ir ajurvedinės terapijos. Įvairūs masažai, kaip „marma“ – 107 energetinių taškų ant mūsų kūno aktyvavimas, masažavimas. Tai skatina gilų atsipalaidavimą ir streso mažinimą. Taip pat aliejaus pylimas ant kaktos.

Kitas aspektas – meditacija, kvėpavimo pratimai, taip pat fizinis krūvis, aktyvumas. Svarbu laikytis tinkamo kasdienio režimo. Svarbu ir mityba: vengti balto cukraus, perdirbto, greitojo maisto, valgyti daugiau šviežio, namie gaminto maisto. Juk mityba taip pat labai veikia mūsų psichologinę būseną. Ir, aišku, kuo daugiau laiko praleisti gamtoje.

Vasarą, jei įmanoma, kuo dažniau vaikščioti basomis. Žemės elementas padeda mums jaustis labiau įsižeminusiems. Žiemą basomis vaikščioti sveikatai nėra gerai.

[[ge:lrytas:lrytas:42430431]]

– Sveika maudytis eketėse?

– Tai labai individualu. „Vata“ – oro ir erdvės tipo žmonėms – tai nėra gerai. Tai kūrybingi, energingi žmonės, bet linkę nerimauti, prastai miegoti ir jų pusiausvyrai svarbi šiluma, raminanti veikla.

– Žmogus 5 valandą ryto prabunda neišsimiegojęs ir apninka mintys – darbe bosas bars, vaikus reikia nepavėluoti nuvežti į mokyklą, paskui bėgti iš darbo ir per automobilių spūstis juos vežti į baseiną, dar banko paskola smaugia, namo stogas varva... Aš privalau, privalau, privalau... Vakare žmogus krinta į lovą ir... neužmiega. Kaip tokiais rytais gintis nuo stresą keliančių minčių?

– Indijoje mes laikomės tokios praktikos – prabudę prieš save laikome sudėtus delnus ir labai lėtai pramerkiame akis. Reikia duoti savo smegenims laiko. Atsikėlus pusvalandį skirti sau. Jokių telefonų, 5–10 minučių tiesiog stebėti savo vidų užmerkus akis. Po to išgerti vandens.

Jei turite vaikų, skubėjimo neišvengsite. Bet per visą dieną galite rasti 10–20 minučių užsimerkti ir pabūti tik su savimi. Tai padės psichologinei jūsų sveikatai.

– O kaip atsipalaiduoti vakare?

– Pusvalandį paskaitykite. Kai lauke šalta, 10–15 minučių pamirkykite pėdas šiltame vandenyje įbėrę druskos.

– Yra žmonių, kurie negali užmigti be televizijos.

– Jei jie taip įpratę, gerai.

– Ką daryti tiems, kurie naktį prabunda kas valandą ir jaučia stresą, kad neužmiega?

– Tai gali būti dėl neramios šlapimo pūslės, tad nereikėtų vakare gerti vandens. Prieš einant į lovą patartina pamirkyti pėdas šiltame vandenyje, nusausinti, ištepti sezamų aliejumi, užsimauti kojines. Ilgainiui tai jus nuramins naktį.

– Žinote lietuviškų žolelių, kurios padėtų atsipalaiduoti?

– Ramunėlių, melisų, kanapių žiedų, sėklų nestipri arbata.

– Kaip manote, kodėl mes, lietuviai, visada norime būti pirmi, turtingiausi, gražiausi, lydimi sėkmės ir dėl to jaučiame nuolatinį stresą?

– Visame pasaulyje žmonės nori dar ir dar. Bet svarbu prisiminti, kad dvasinė sveikata yra svarbiausia. Jei matote ką nors nuliūdusį arba žinote, kad kažkas kenčia nuo depresijos, leiskite jam žinoti, kad esate šalia jo ir dėl jo. Vienas žodis gali lemti didelius pokyčius.

Žinomas ajurvedos gydytojas iš Indijos: „Lietuviams trūksta ne pinigų, o ramybės“