Sutariame gerai, buitinius darbus padeda nudirbti. Kartais man būna labai skaudu, kad aš viena už viską turiu mokėti. Ką man daryti? Ar toliau taip gyventi ir širdyje kaupti nuoskaudą, ar išsiskirti su draugu? Puikiai žinau, kad tada mano metų moteriai (37) teks gyventi vienai. Man gana įdomu, kaip ši situacija atrodo iš šalies.
Eglė
***
Į klausimą atsako Olga Meščeriakova:
Iš šalies jūsų situacija atrodo normaliai, kaip ir bet kokia kita gyvenimo situacija. Paprastai žmogus turi pasirinkimo laisvę ir gali pakeisti tai, kas jam nepatinka. Jeigu negali pakeisti situacijos fiziškai, visada gali keisti savo požiūrį.
Mūsų visuomenėje iki šiol vyrauja stiprus stereotipas dėl vyro-žmonos vaidmenų šeimoje ir ypač dėl to, kas turi išlaikyti šeimą. Net jeigu pinigų jūsų šeimai pakanka (aš suprantu, kad niekada nepakanka), jūs jausite kartais tą nuoskaudą ir nepasitenkinimą būtent dėl vyraujančio stereotipo poveikio.
Jeigu žmogui svarbi aplinkinių nuomonė, toks stereotipas gali sugriauti jo šeimą dėl to, kad vyras neatitinka stereotipo. Jeigu jums svarbi ne visuomenės nuomonė, bet jūsų šeima, siūlau atsisėsti ir surašyti visus pliusus ir minusus, kuriuos gaunate gyvendama būtent su savo draugu.
Jeigu minusai vis dėlto nusveria, bandykite gauti daugiau pliusų kalbėdama su vyru ir prašydama jo daugiau padėti su namų ruoša ar kitais darbais.
Įnašas į šeimos gerovę nebūtinai turi būti materialus, kaip mes esame pripratę.
Švelnūs žodžiai, dėmesys, išklausymas, masažas vakare prideda daug pliusų ir didina žmogaus pasitenkinimą partneriu.