Lietuviai dažniausiai jaučia diskriminaciją dėl savo lyties

BNS ir lrytas.lt inf.

Pernai Lygių galimybių

Vyrai bei moterys beveik vienodai aktyviai gynė savo teises: vyrai pateikė 48 proc., o moterys 52 proc. skundų.
Daugiau nuotraukų (1)
Tarnyba teigia 2010 metais nagrinėjusi 158 diskriminacijos atvejus: buvo pateikti 148 skundai, dar 10 tyrimų atlikta pačios tarnybos iniciatyva. 2009 metais nagrinėti 168 diskriminacijos atvejai.
Pernai daugiausia - 40 - kartų skųstasi lygių galimybių pažeidimais diskriminuojant dėl lyties, tuo metu diskriminacija dėl socialinės padėties skųstasi 30 kartų, amžiaus - 25, negalios - 22, tautybės - 21, seksualinės orientacijos - trys, etninės priklausomybės - du, religijos ir įsitikinimų - taip pat du kartus.
Palyginti su 2009 metais, padaugėjo skundų diskriminacija dėl socialinės padėties (buvo 25), tautybės (buvo 10), amžiaus (buvo 22), negalios (buvo 15), sumažėjo besiskundžiančių diskriminacija dėl lyties (buvo 44), seksualinės orientacijos (buvo keturi), etninės priklausomybės (buvo šeši), religijos, įsitikinimų ir pažiūrų (buvo keturi).
Dėl diskriminacijos kalbos atžvilgiu skundų negauta, 2009-aisiais dėl to skundėsi trys žmonės.
Daugiausia skundų 2010 metais dėl galimų pažeidimų buvo pateikta darbo santykių srityje (55). Dėl valdžios ir valdymo institucijų veiklos skųstasi 37, dėl prekių ir paslaugų - 29 kartus. Mažiausiai skųstasi dėl švietimo įstaigų veiklos - 10 kartų.
Tarnybos teigimu, pastebėta, jog sunkmečiu padaugėjo diskriminuojančių darbo skelbimų internete, priešpensinio amžiaus žmonių skundų dėl atleidimo iš darbo bei pensininkų skundų dėl gyvenimo sąlygų pablogėjimo.
Taip pat pagausėjo atvejų, kai piliečiai konsultuojasi su tarnyba, tačiau oficialaus skundo nepateikia, motyvuodami baime prarasti darbą.
„Krizės metu žmonės labiau brangina savo darbo vietą ir, ko gero, labiau linkę emigruoti nei pateikti skundą dėl diskriminacijos. Regionuose vis dar labai stipri nuostata, jog skųstis gėdinga“, - sako Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.
Pasak pranešimo, žmonės, be kita ko, skundėsi dėl sociologinių tyrimų metu neapklausiamų vyresnių asmenų, pensijų grąžinimo skirstant pensininkus į amžiaus grupes, nelygių teisių siekiant vairuotojo pažymėjimo, taip pat dėl socialinio būsto ir socialinės paramos skyrimo, nesudaromų sąlygų naudotis internetine bankininkyste vyresniems asmenims, dėl kredito sąlygų diferencijavimo atsižvelgiant į pareiškėjo amžių ir lytį.
Be to, skųstasi dėl telefonų pokalbių mokėjimo plano jaunimui, dėl mažo ūgio asmenų nepriėmimo į darbą, dėl brangiau kainuojančių didesnių dydžių drabužių, dėl reikalavimo įsidarbinant turėti automobilį ir kitų galimų diskriminacijos atvejų.
Vyrai bei moterys beveik vienodai aktyviai gynė savo teises: vyrai pateikė 48 proc., o moterys 52 proc. skundų. Per visus tarnybos gyvavimo metus daugiau skundų iš vyrų buvo sulaukta tik 2000 bei 2009 metais.
2010 metais 47 proc. skundų gauta iš Vilniaus apskrities, 22 proc. - iš Kauno apskrities. Nė vieno skundo negauta iš Tauragės apskrities.
8 proc. atvejų nebuvo galima atlikti išsamaus tyrimo, nes skundai nepriklausė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencijai. Tokiais atvejais besiskundžiančiam asmeniui nurodyta kompetentinga institucija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.