Danielio Buysse iš JAV Pitsburgo universiteto Medicinos mokyklos vadovaujama tyrinėtojų komanda nustatė, jog vyresnio amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo chroniškos nemigos, šis metodas buvo ypač veiksmingas. Pakako trumpo elgesio terapijos kurso - keleto apsilankymų ar netgi telefono skambučių slaugytojai, ir nemiga buvo įveikta.
Nuo nemigos kenčia kas penktas amerikietis, o tarp vyresnio amžiaus asmenų ji pasireiškia dar dažniau – kas trečiam. Ši bėda gali sukelti įvairių fizinių padarinių, pradedant traumomis, baigiant padidėjusiu kraujospūdžiu. Ne paslaptis, kad miego kokybė turi įtakos ir žmogaus psichinei sveikatai.
Pagerinti miego kokybę amerikiečių mokslininkai siūlo ypač paprastai. „Jeigu prastai miegate – svarbiausia, ką turite padaryti, tai praleisti lovoje mažiau laiko“, - sako D.Buysse.
Tris dešimtmečius atliekami moksliniai tyrimai parodė, kad kognityvinė elgesio terapija yra ne mažiau efektyvi, nei migdomųjų tabletės, ir nesukelia tiek pašalinių poveikių. Tačiau ši terapija reikalauja nemažai laiko ir finansinių sąnaudų – susitikimai su klinikiniu psichologu trunka 6-8 valandas – todėl ne kiekvienam yra prieinama. Gydymo kursas norintiems atsikratyti nemigos be vaistų atsieina šimtus dolerių.
Norėdami patikrinti, ar nemigos gydymas be vaistų negalėtų būti sutrumpintas ir supaprastintas, D.Buysse su savo kolegomis ištyrė 79 suaugusiuosius, kenčiančius nuo chroniškos nemigos, kurių amžiaus vidurkis buvo 72 metai. Vieniems atsitiktine tvarka pasirinktiems tyrimo dalyviams buvo išdalinta spausdinta mokomoji medžiaga apie miegą, o kitiems atliktas trumpas elgesio terapijos kursas, susidedantis iš vieno 45-60 minučių trunkančio susitikimo, dviejų, trunkančių po 30 minučių ir dviejų 20 minučių trunkančių telefono pokalbių.
Psichinės sveikatos srityje besispecializuojanti slaugytoja koncentruodavosi į patarimus, kaip apriboti laiką, praleidžiamą lovoje, ir nusistatyti reguliarų gulimosi ir kėlimosi grafiką. Taip pat buvo diskutuojama apie biologines priežastis, kuriomis paremta ši strategija – nuo organizmo paros ciklų priklausančius protinius, fizinius ir elgesio pokyčius.
„Ši terapija jūsų miegą sukoncentruoja į vientisesnį bloką, - aiškino D.Buysse. - Koncentruotesnis miegas teikia daugiau žvalumo.“
Remdamasi anketomis ir miego dienoraščiais, tyrinėtojų komanda atrado, kad du iš trijų dalyvių, gavę sutrumpintą elgesio terapijos kursą, po keturių savaičių pajuto pagerėjimą. Tuo tarpu iš tų, kurie gavo spausdintą medžiagą, ryškų miego kokybės pagerėjimą pastebėjo tik vienas iš keturių. Skaičiuojant vidutiniškai, vienam iš 2,4 dalyvių nemigą pavyko įveikti.
Pastebėtas pagerėjimas išsilaikė mažiausiai pusmetį ir buvo užfiksuotas prietaisų – miego monitorių, pritvirtintų dalyviams prie riešo ar kulkšnies. Bet kai mokslininkai apžvelgė informaciją, gautą iš kitokių, miego gilumą fiksuojančių sistemų, elgesio terapiją gavusių dalyvių rezultatai nebuvo daug pranašesni už jų „kolegų“, skaičiusių spausdintą medžiagą. Naujieji rezultatai buvo panašūs į tuos, kurie gaunami taikant kur kas intensyvesnę kognityvinę elgesio terapiją.
„Nuo nemigos kenčiantys žmonės daug laiko praleidžia gulėdami lovoje ir, šalia visų kitų dalykų, graužiami rūpesčio dėl savo miego. Jie tikisi nemigos“, - sakė Thomasas Neylanas iš San Francisko Kalifornijos universiteto. T.Neylanas parašė komentarą kolegų iš Pitsburgo atliktai studijai.
„Jeigu dar nesate pasirengę užmigti, negulėkite lovoje, bandydami priversti save miegoti. Jeigu prabudę vidury nakties jaučiate, kad vėl užmigti lengvai nepavyks, kelkitės iš lovos, - rašė T.Neylanas. - Jums visiškai nereikalinga susieiti gulėjimo lovoje patirtį su būdravimu“.