Prieš tris savaites dingusios 22 metų Gabijos Boguševičiūtės, praėjusį savaitgalį namo negrįžusios dvidešimtmetės studentės Skirmantės Skirgailaitės bevaisės paieškos dar kartą patvirtina: dingstančių be žinios žmonių problema tampa vis aktualesnė.
Vieni niekam nepranešę išvažiuoja į užsienį, kiti – pagrobiami ir nužudomi arba prievarta išvežami iš šalies. Pasigirsta kalbų, kad žmonės grobiami organų donorystei.
Būna, kad jaunuoliai protestuodami tyčia sprunka iš namų.Vis dažniau žmonės tiesiog nusprendžia išeiti iš gyvenimo.
Ar gyvenimas tapo nesaugus, ar mūsų kiekviename žingsnyje tyko įvairūs pavojai? Gal atšalo žmonių tarpusavio santykiai, šeimos nariai nesaugo vienas kito, nesidomi artimųjų reikalais?
Apie šias ir kitas problemas kalbamės su Kauno vyriausiojo policijos komisariato vyresniąja specialiste, psichologe Sima Dirvelyte.
– Kokios psichologinės priežastys lemia, kad žmonės kartais niekam nesakę išvažiuoja į užsienį?
– Psichologinės emigracijos priežastys nujaučiamos, tačiau sunkiai įrodomos ir gali būti labai skirtingos. Vienų sprendimą išvykti paskatins siekis realizuoti save, įgyti patirties, mesti sau iššūkį, patirti nuotykį, išsaugoti savo orumą. Kitiems tai gali būti „geografinis“ susikaupusių, gal net nesuvoktų psichologinio pobūdžio problemų sprendimas.
Santykių su tėvais ar sutuoktiniais problemos, šeimoje patiriamas smurtas, bendravimo su bendraamžiais sunkumai, partnerio nesuradimas, žemas savęs vertinimas, socialinis nerimas ar depresija, priklausomybė nuo alkoholio ar azartinių žaidimų. Emigruojantys žmonės gali siekti „naujos pradžios“, „dar vienos galimybės“ svečioje šalyje, tačiau dažniausiai šios problemos tiesiog iškeliauja kartu kaip sunkus dvasinis bagažas.
– Ar artimieji gali numatyti, kad jų šeimos narys ar draugas ketina slapčia išvažiuoti ar pasirinkti savižudybę?
– Pasaulinė patirtis rodo, kad apie 80 proc. savižudžių palikdavo užuominas arba net atvirai kalbėdavo apie savo ketinimus. Kaip tik todėl savižudybė ir yra apibūdinama kaip vienišo ir nelaimingo žmogaus pagalbos šauksmas, o ne tikrojo noro numirti pasekmė.
Savižudybės krizė – laikina būsena, apie jos gilumą aplinkiniams signalizuoja kartais net drastiškai pasikeitęs žmogaus elgesys (mokymosi problemos, atsisveikinimo gestai, nutraukiami ryšiai, nemiga ar pernelyg didelis mieguistumas, beviltiškumo ir bejėgiškumo nuotaikos, perdėtas domėjimasis mirties ar savižudybės temomis, intensyvus rūkymas, alkoholio ar narkotikų vartojimas).
– Kaip galima sutrukdyti tokiems ketinimams?
– Jei apie slaptą pabėgimą į užsienį mąstysime kaip apie pasirinkimą, kai nematoma kitos išeities sunkumams įveikti, turėtų padėti tie patys būdai kaip ir kilus savižudybės grėsmei. Pirmiausia parodykite nuoširdų susirūpinimą, leiskite žmogui išsikalbėti, išlieti jausmus, nemenkindami jo skausmo.
– Kokie požymiai galėtų rodyti, jog žmogų prieš jo valią norima išvežti į užsienį ar nužudyti? Ar yra būdų nuo to apsisaugoti?
– Apsaugoti save ir kitus nuo rizikos tapti prekybos žmonėmis auka galėsite, jei priekabiai vertinsite gyvenimo, darbo (ypač nelegalaus) ar studijų užsienyje pasiūlymus, modelių agentūrų kvietimus ir keliamas sąlygas, pažinčių portaluose sutiktų užsieniečių ar pažįstamų tautiečių viliojamus pažadus.
Jums būtina žinoti, kur vykstama, kokį darbą ir kokiomis aplinkybėmis ruošiamasi dirbti, kokie išvykimo motyvai, kaip artimas žmogus gavo pinigų kelionei, kiek jų turi gyvenimui, kada ruošiasi grįžti. Turėkite išvykstančiojo telefono numerį, jei yra galimybė, ir pasitinkančiojo kontaktus, paprašykite net ir nuotraukų žmonių, pas kuriuos išvykstama. Sutarkite, kaip dažnai ir kada susiskambinsite.
– Per kiek laiko po žmogaus dingimo artimieji turėtų susirūpinti ir kreiptis į policiją?
– Pirmiausia svarbu prisiminti, kad apie dingusį asmenį pranešti policijai galite tuoj pat, kai tik tai sukėlė jums susirūpinimą. Tokiu atveju nedelsiant bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir paskelbta paieška visoje šalyje. Pirmosios 48 valandos ypač svarbios tyrimui.
Dažnai manoma, kad nelaimingi atsitikimai ar nusikaltimai – pagrindinė artimųjų dingimo priežastis. Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad tam įtakos gali turėti ir kitos problemos: skolos, smurtas šeimoje, depresija ar kitos psichinės ligos, priklausomybės. Ypač vertėtų susirūpinti, jei pasigedote vyresnio amžiaus žmogus ar vaiko, asmens, kuriam būtina nuolat naudoti medikamentus, turinčio finansinių, darbo ar santykių problemų.