Moterų pareigos ir darbai jau nebegąsdina vyrų

lrytas.lt
Daugybę metų su vyrų valdžia kovojusios dailiosios lyties atstovės galėtų švęsti pergalę – jos vis dažniau konkuruoja su jais ir jaučiasi lygiavertės partnerės. Tačiau lazda atsisuko antruoju galu – vyrai ėmė moteriškėti!
Vis daugiau vyrų sutiktų prisiimti namų šeimininkės pareigas, jei jų žmona uždirbtų daugiau.
Daugiau nuotraukų (1)
Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje vyras šeimoje dar grojo pirmuoju smuiku, buvo jos maitintojas.
„Kai karjeros srityje moterys šoktelėjo į viršų, stiprioji lytis ėmė prarasti lyderio poziciją ir kitose gyvenimo srityse”, – teigia Dortmundo (Vokietija) sociologas Michaelis Meuseris.
Šiuolaikinis vyras turi daug galimybių rinktis vaidmenį gyvenime.
Jis gali susikurti, pavyzdžiui, metroseksualo įvaizdį – toks vyras puoselėja savo išvaizdą, šalina nuo kūno plaukus, daro manikiūrą ir dažnai keičia šukuoseną.
Moteriško vyro tipą idealiai atitinka garsusis britų futbolininkas Davidas Beckhamas.
„Neturiu talento. Mano vaidmuo – klounas”, – taip 1992-aisiais viename interviu save apibūdino britų muzikos atlikėjas Robbie Williamsas, ne kartą pasaulį nustebinęs kvailais poelgiais.
Tokį vaidmenį, leidžiantį pasislėpti po kauke, neretai pasirenka ir niekam nežinomi vyrai.
O štai Rusijos premjeras Vladimiras Putinas vis dažniau stengiasi atrodyti kaip supermenas – tiek ant žemės, tiek vandenyje ar ore.
Vyras gali būti ir sekso simbolis, kaip legendinio agento 007 Džeimso Bondo vaidmens atlikėjas Danielis Craigas.
Geidžiamiausias pasaulio jaunikis Holivudo aktorius George’as Clooney – savimi pasitikinčio ir puikiai savo vertę žinančio vyro tipo atstovas.
O kokį vyrą nori matyti moterys? Karjeristą, atsiskyrėlį, šeimos maitintoją? Tiesą sakant, joms reikia visko viename asmenyje.
Vokietijoje atliktos apklausos atskleidė: 83 proc. dailiosios lyties atstovių norėtų, kad vyras rūpintųsi vaikų auklėjimu, tuo pat metu uždirbtų pinigus (80 proc.), visuomet saugotų kadaise užkariautą moterį (71 proc.), dalytųsi su partnere, drauge ar žmona buities darbais (76 proc.), paremtų karjeros siekiančią moterį (74 proc.).
Daugybę dešimtmečių vyro vaidmuo nesikeitė: jis buvo šeimos maitintojas, kuris pripažinimą pirmiausia rasdavo profesinėje veikloje. Vaikų auklėjimu ar šeimos buitimi rūpindavosi žmona.
Vyro pagalba apsiribodavo perdegusios elektros lemputės pakeitimu ar šeštadieninėmis išvykomis į prekybos centrą.
Bet praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje paplitęs moterų judėjimas įnešė pokyčių į šeimos darbų pasidalijimą.
Tai turėjo lemtingų pasekmių vyrų savivertės jausmui.
„Daugelis vyrų kenčia dėl prarastų lyderio pozicijų. Šiandien jie jaučiasi netvirtai.
Tačiau kiti vyrai naująją gyvenimo tikrovę pradėjo suvokti kaip galimybę išsiveržti iš tradicinių gniaužtų – daugėja tokių, kurie savo vyriškumą išreiškia šeimoje”, – vertino sociologas M.Meuseris.
Apklausų duomenys byloja, kad kas antras vyras galėtų perimti iš žmonos buities darbus, jei ši uždirbtų šeimai daugiau pinigų. Aštuntojo dešimtmečio viduryje tapti namų šeimininke būtų sutikę tik 19 procentų vyrų.
Tyrėjai teigia, kad išsitrynė abiejų lyčių elgesio skirtumai. Siekdamos karjeros, moterys alkūnėmis darbuojasi ne prasčiau nei vyrai, o šie vis labiau moteriškėja.
Stipriosios lyties atstovas, vaizdžiai sakant, tampa rūpestingu naminiu gyvūnėliu. Ir šis pokytis, vokiečių filosofo Norberto Bolzo nuomone, naikina pasididžiavimą savimi ir garbės troškimą.
Kas dėl to kaltas?
Vokiečių sociologo ir autoriaus Walterio Hollsteino nuomone, vyriškumas nuolat nuvertinamas.
Iki aštuntojo dešimtmečio vyrai literatūroje buvo vaizduojami išmintingi, protingi ir stiprūs.
Dabar jie – vaikų prievartautojai, kariniai nusikaltėliai ar tiesiog žiopliai.
Dar vaikų darželyje ir pradinės mokyklos klasėse prasideda netinkamas stipriosios lyties auklėjimas.
„Per literatūros pamokas berniukai turi skaityti istorijas apie bites, per meno – piešti drugelius, o per sporto valandėles mokytis šokti.
Prie mokyklų esančios aikštelės tapo bendravimo salelėmis – esą geriau, kad vaikinai diskutuotų apie savo reikalus, užuot dūkę ir šėlę.
Tad nereikia stebėtis, kad suaugę jie patiria tapatybės krizę”, – sako sociologas W.Hollsteinas.
Vis rečiau suprantamas elgesys, kurį skatina vyriškieji hormonai.
Tie vaikinai, kurie yra fiziškai aktyvūs, mėgsta varžybas, ieško nuotykių, yra apibūdinami kaip agresyvūs, hiperaktyvūs, nesutramdomi.
Šių vaikinų žinios vertinamos blogiau nei merginų, nors jų gabumai tokie patys.
„Vaikinui būtina, kad šalia būtų vyras, kuris jį vertintų, – sako pedagogas ir knygos autorius Frankas Beusteris. – Vyras, kuris ne tik atskleistų jų elgesio orientyrus, bet ir nustatytų ribas.”
Tad F.Beusteris Hamburge ėmė rengti vadinamąsias nuotykių paieškos popietes: jis žaidžia su vaikinais futbolą, organizuoja rankos lenkimo turnyrus ir panašius renginius.
Svarbus vyriškumo ugdymo veiksnys – rungtyniavimas su kitais vyrais. Anksčiau tokia vieta tapdavo profesinis pasaulis. Dabar dėl moterų emancipacijos jis prarastas.
Todėl vis svarbesne vieta tampa futbolo aikštė, bokso ringas, automobilis, šaudykla ar televizijos realybės šou – tai vietos, kur vyrai gali rungtyniauti, varžytis vienas su kitu ar pademonstruoti gebėjimą rizikuoti.
Vokietijos žurnalo „Focus” atlikta studija atskleidė naują vyro tipą – jis pasitiki savimi ir nejaučia įtampos dėl pasikeitusio stipriosios lyties vaidmens. Toks vyras renkasi gyvenimo kelią, kuriame jaučiasi geriausiai neapsunkindamas savęs neigiamomis mintimis.
Jeigu partnerė uždirba daugiau, vyras nesuka sau galvos. „Jaučiuosi ramus”, – taip teigė 43 proc. apklausoje dalyvavusių Vokietijos vyrų. 1977 metais taip jautėsi tik 18 proc.
„Toks vyras nebepaiso tradicinio įvaizdžio. Jo galvoje nebėra nuostatų, ką galima daryti ir ko nevalia. Jis renkasi laisvę būti savimi”, – teigia vieno privataus televizijos transliuotojo vadovas Magnusas Kastneris.
Ir tuo vyras ėmė prilygti moteriai. Kosmetikos gamintojai į padanges pradėjo kelti savo išvaizdą itin puoselėjančius vyrus. Tiesą sakant, didžiajai daliai moterų jie niekada nebuvo itin patrauklūs.
Kaip ir anksčiau, moterys pageidauja plačių vyriškų pečių, į kuriuos galėtų atsiremti.
Taigi nieko gero, kai prigimties nulemtus vyrų ir moterų skirtumus siekiama panaikinti. Jokiai visuomenei neatnešė naudos bandymai paversti žmones vienodais.
Skirtumai tarp lyčių turi išlikti – tvirtina Berlyne dirbantis sociologas Klausas Hurrelmanas.
Tik tai užtikrina judėjimą pirmyn, lyčių trauką. Ir nuo to priklauso gyvenimo džiaugsmas, tikėjimas savimi – tiek vyrų, tiek moterų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.