Pirmasis apie ortoreksiją prabilo Stevenas Bratmanas. 1997-aisiais ortoreksiją aprašė taip: tai maniakiškas nuolatinis noras sveikai maitintis. Galiausiai žmogus ima kentėti dėl nuolatinio sotumo nebuvimo, depresijos ir chroniškų ligų.
Nuo ortoreksijos kenčia ne viena įžymybė. Jos laikosi griežtų dietų ir su fanatišku užsidegimu lanko sporto klubus.
Ortoreksiją sudėtingiau diagnozuoti nei anoreksiją. Pirmasis sutrikimas sumažėjus kaulų tankiui gali lemti kaulų ligas, širdies priepuolį, insultą ir diabetą.
Kenčiantys nuo ortoreksijos valgo maistą be jokių priedų, be riebalų, padažų ir druskos. Sveiką gyvenimo būdą perdėtai propaguojantys žmonės tikina, kad juos supykina vien pažiūrėjus į keptą vištą. Tačiau jie nesuka galvos dėl kaulų ligų, nuolatinio nuovargio jausmo ar sutrikusio menstruacijų ciklo. Nėštumas, ortoreksijos sutrikimą turinčioms moterims – nepageidaujamas pokytis, nes tenka nutraukti lankymąsi sporto klubuose. Pertrauka treniruotėse, per kurias išsiskiria endorfinas ir adrenalinas, sukelia agresiją. O tikimybė, jog priaugs porą kilogramų, sergantiems ortoreksija – tikra tragedija. Jų atveju žmogus jaučiasi tuo laimingesnis, kuo daugiau kilogramų numeta.