Faktas yra tai, kad poros, nesvarbu, kuriai amžiaus grupei jos priklausytų, ir nepriklausomai nuo to, gyvena santuokoje ar ne, seksu užsiima dažniau, nei vienišiai. „Taigi, šešiasdešimtmetis, gyvenantis tvirtoje partnerystėje, gali būti lytiškai aktyvesnis už 25 metų vienišių“, - aiškina ekspertas. Laisvas ir nuostabus vienišiaus gyvenimas tėra vienas iš didmiesčiams būdingų mitų. Vienišiai ne tik rečiau už poras užsiima seksu, bet patys prasčiau vertina savo seksualinį gyvenimą.
K.Starke, apibendrindamas savo atliktus tyrimus, sako: „Dažniausias ir geriausias seksas – esant tvirtiems santykiams.“
Bet faktas yra ir tai, kad santykiams tęsiantis ilgiau nei dvejus penkerius metus, seksualinis aktyvumas sumažėja ir, priklausomai nuo individualių poros poreikių, iš lėto mažėja ir toliau, nors visiškai neišnyksta. Ar dėl to poros jų santykius vertina blogiau? K.Starke sako, kad ne: „Pasitenkinimas santykiais dėl to nesumažėja.“ Tai ar seksas yra laimingos partnerystės rodiklis?
Partnerystėje seksas atlieka daug funkcijų: jis tarnauja ir giminės pratęsimui, ir malonumui, suteikia gyvybingumo ir gyvenimo džiaugsmo. Apklausos rodo, kad vyrai ir moterys seksą vertina ir kaip būdą patvirtinti savo vyriškumą ar moteriškumą. Lytinis aktyvumas yra susijęs su pojūčiu, kad esi geidžiamas ir pats geidi kito. Todėl vienas standartinių tokio tipo apklausų klausimų – kiek svarbus seksas jūsų partnerystei?
Daugumos atsakymas, pasak K.Starke, kad seksas visuomet svarbu, bet ne išskirtinai. Tik 16 proc. apklaustųjų jis yra pirmaeilės svarbos, o 6 proc. iš viso nesvarbus.
Stipriausias geros partnerystės pagrindas – emocijos. Visų pirma, malonumas mylėti ir būti mylimam. Čia įsijungia ir kūniškoji meilės išraiška, sukurdama intymaus bendrumo pojūtį. „Ypač svarbu – artumas ir švelnumas, gilus pasitikėjimas, kurie sunkiai įmanomi šaltame mūsų pasaulyje“, - sako seksologas. Per tai susikuria „mes“ pojūtis, kuris suteikia asmeninio užtikrintumo, saugumo ir stabilumo, bet negali būti suvedamas vien tik į seksą. Tai yra ir pozityvių emocijų, kurios ypač svarbios laimingiems santykiams, suma. Seksas yra tik jų dalis, priemonė ir katalizatorius.
Jauni žmonės dažnai svajoja apie partnerystę, kur visose sferose vyrauja absoliuti harmonija ir visiškas atitikimas. Bet faktiškas idealus atvejis atrodo kitaip. „Be abejo, atitikimas yra svarbu, tačiau privalo būti ir įtampų“, - teigia K.Starke. Tai reiškia, kad reikia pasakyti ir „ne“, jeigu nenorima sutikti su tuo, kas nepatinka. Seksualinį potraukį stimuliuoja džiaugsmingi lūkesčiai, ritualai ir truputėlis fantazijos.
Svarbu yra teisingas, idealus artumo ir atstumo mišinys. Porą sudaro du individai, kurie gyvena gyvenimą ir anapus savo santykių. Tai savo ruožtu daro juos vėl įdomius vienas kitam.
Problemos kyla, jeigu atstumas tampa per didelis ir atsiranda stiprūs skirtumai. „Mano partneris manęs nesupranta“ arba „Mano partneris nenori sekso taip dažnai, kaip aš“ - dažniausiai poros santykiuose iškylančios problemos. Apie 30 proc. porų tai patiria. Dėl šios problemos, kai vienas jaučiasi neišgirstas ir atsitraukia, o kitas jaučiasi nebegeidžiamas, tarp partnerių gali atsirasti tylos siena, ir santykiai nutrūkti.
Šioje situacijoje K.Starke rekomenduoja vėl daugiau dėmesio skirti gundymo menui. Gundymo kultūra priklauso prie meilės – sakyti komplimentus, flirtuoti, žadinti viena skito susidomėjimą, ir visa tai geriausia daryti žaismingai. Tam reikalingas pasitikėjimas savimi, kurio, pasirodo, labiau trūksta vyrams. Jie greitai pasijunta kalti ir išsigąsta, kad moterys jų veiksmus interpretuos kaip pernelyg įžūlius. Šiuo atžvilgiu moterys yra labiau savimi pasitikinčios.
Užtat vyrai rodo daugiau lankstumo. „Sekso dažnumą, o taip pat ir rūšį bei būdą dažniausiai lemia moters noras“, - teigia K.Starke. Tik 1-3 proc. porų atveju lytinių santykių toną nustato vyras.
Kalbėdami apie neįgyvendintus troškimus sekso srityje, dauguma apklaustųjų minėjo romantiškas scenas „meilė prie jūros“ ir panašias. Kai kurie, dažniausiai jaunesni, pageidavo surakinti partnerį grandinėmis.
Nuomonių išsiskyrimų dėl ypatingų sekso praktikų, fetišų ir panašių dalykų, kurių vienas nori, o kitas atsisako, pasitaiko ne taip dažnai, kaip būtų galima įsivaizduoti. Tai tik mažumos, nuo 1 iki 2 proc. suaugusiųjų, problema. Šiame kontekste pervertinama ir analinės sueities bei feliacijos reikšmė. JAV didelė reikšmė suteikiama oraliniam seksui, bet pirmiausiai tarp jaunimo. Tai tarp jų paplitęs sekso būdas, nes įmanoma apsieiti be kontracepcijos ir neprarasti nekaltybės.
Seksas be meilės daugeliui nesunkiai įsivaizduojamas, bet meilė be sekso – vargu. Tačiau egzistuoja porų, kur partneriai gyvena vienas šalia kito beveik kaip brolis ir sesuo. Jie myli vienas kitą, vienas kitu pasitiki, turi bendrų interesų, bet kartais net metų metus apsieina be sekso.
„Jeigu kalbėsime apie porą, kuri jau nebe pirmą dešimtį metų gyvena kartu, sekso srityje jie gali būti tiesiog išsisėmę“, - sako K.Starke. Svarbu tai, kad jie praeityje kartu mėgavosi seksu ir išsaugojo prisiminimus apie jį. Vėliau jų gyvenime atsiradusi sekso abstinencija nėra joks trūkumas, ir nei vienas iš poros dėl to nesikankina, tad jie gali toliau laimingi gyventi kartu.
Kitaip yra jaunų porų atveju. Jeigu sekso nebuvimas nėra nulemtas kūniškų priežasčių ar ligų, dažniausiai tai yra ženklas, kad kažkas negerai. Gali būti, kad tie žmonės nėra vienas kitam tinkami partneriai.
Į kiekvieną meilės be sekso atvejį reikia žiūrėti individualiai. Svarbu, ar abu to nori ir ar abu dėl to patenkinti. Jeigu taip – tuomet ir ilgesnis sekso nebuvimas šios poros atveju bus normalu.