Kaip padėti vaikams ištverti tėvų skyrybas

„The Guardian“ ir lrytas.lt inf.
Tėvai paprastai net neabejoja, kad vaikų interesai turėtų būti svarbesni už jų pačių. Tačiau kai tenka patirti skyrybų skausmą ir sumaištį, labai paprasta tą pamiršti. Laimai, sako šeimos terapeutė Sharon Chapman, tėvų skyrybos nebūtinai palieka ilgalaikį neigiamą poveikį vaikams.
Psichologai pataria kuo anksčiau pranešti vaikams apie pasikeisiančias gyvenimo sąlygas ir sukurti naujas rutinas, kurios suteiktų saugumo jausmą.
Daugiau nuotraukų (1)
„Manau, kad kalbant apie vaikus, įmanoma išsiskirti „tinkamai“. Trumpuoju laikotarpiu negali tikėtis, kad jie bus tuo patenkinti, bet esu mačiusi šeimų ir vaikų, kurie praėjus kiek laiko sako: „Tiesą sakant, dabar viskas gerai““.
Psichologė Linda Blair mano, kad vaikai gali net palengvinti skyrybų procesą ir neleisti jam virsti totaliniu karu. „Tam tikra prasme skirtis turint vaikų yra lengviau, nes jūsų pareiga būti gerais tėvais užgožia pyktį. Jei sugebate pamatyti, kad jūsų kaip vieno iš tėvų pareigos nesibaigė vien todėl, kad nutrūko santuoka, lengviau susitaikyti su mažesnėmis problemomis – kam tenka koks turtas“.
Tam, kad sumažintų neigiamą poveikį, tėvai, nusprendę skirtis, privalo sutelkti dėmesį į vaikus. „Vaikai viską pastebi greičiau nei jums atrodo – jei vienas iš tėvų vis dažniau ilgai užtrunka darbe, jei suintensyvėja ginčai, jei vienas persikelia nakvoti į kitą kambarį“, – sako L.Blair.
Maži vaikai gali tapti labiau prisirišę arba regresuoti, o bet kurio amžiaus atžalos gali imti ožiuotis arba reikalauti daugiau dėmesio. „Tėvai dažnai nesusieja savo vaikų elgesio su tuo, kas vyksta šeimoje. Suaugusiajam sunku, kai vaikas ima klibinti jo kaip tėvo autoritetą tuo metu, kai jis jaučiasi ypač pažeidžiamas“.
Taigi geriausia bandyti iškart pasikalbėti su vaikais apie tai, kas vyksta. Kokius žodžius pasirinksite, priklausys nuo jų amžiaus, bet Sh.Chapman perspėja: „Jei sakysite: „Tėvelis ir mamytė vienas kito nebemyli“, jie gali pagalvoti, kad lygiai taip pat galite nustoti mylėti ir juos“.
Geriau kalbėti sąžiningai ir konkrečiai. Sakykite: „Mes atitolome ir nebenorime gyventi kartu“. Svarbiausia pabrėžti, kad jūs abu juos tebemylite ir kad jie vis dar yra jūsų gyvenimų dalis. Naujieną geriau pranešti kartu su sutuoktiniu, bet jei tenka tą padaryti vienam, nepakenktų iš pradžių parepetuoti tai, ką pasakysite.
Jei prieš skyrybas buvo barnių, priešiškumo ir kitų problemų, kai kurie vaikai netgi patiria palengvėjimą, sako Sh.Chapman. Tačiau jie gali pasijusti ir kalti. Vaikus būtina patikinti, kad dėl skyrybų jie nekalti.
Nors patartina ir toliau kartu su partneriu eiti į tokius renginius kaip mokyklų žiburėliai ar vaikų sporto varžybos ir bent jau apsimesti, kad sutariate, tokių situacijų geriau išvis vengti, jei nesugebate išbūti vienoje patalpoje nerėkdami vienas ant kito.
Vis dėlto psichologė Janet Reibstein perspėja, kad reikėtų vengti dviprasmiškų signalų. „Jie neturėtų abejoti dėl jūsų santykių – ir privalote labai aiškiai nustatyti ribas. Galbūt kils pagunda sakyti – kodėl mums neatšventus kartu paskutinių Kalėdų ar gimtadienio – tačiau tai gali būti pavojinga. Privalote labai aiškiai parodyti, kad tėvelis atėjo tik vakarienės ir po jos eis namo“. Tai neleis vaikams grįžti prie senų įpročių – arba manyti, kad jei bus geri, tėvai vėl susitaikys.
Įžeidinėti sutuoktinį vaikų akivaizdoje reikia vengti bet kokia kaina, sako Sh.Chapman – net jei nutraukėte ypač nemalonius santykius. „Biologinis gimdytojas yra jų dalis – tad demonizuodami savo partnerį tarsi sakote, kad dalis jūsų vaiko yra bloga“.
Sh.Chapman pataria kuo anksčiau pranešti vaikams apie pasikeisiančias gyvenimo sąlygas ir sukurti naujas rutinas, kurios suteiktų saugumo jausmą. „Jei jie su jumis arba jūsų partneriu turi susitikti kiekvieną šeštadienį, pradžioje griežtai laikykitės tvarkaraščio. Vėliau galite būti ir lankstensi“.
Nors ir turite tvardytis, tai nereiškia, kad negalima rodyti jokių jausmų. „Galite sakyti: „Man liūdna, o kaip tu jautiesi?“ arba netgi „šiuo metu aš pykstu“, – sako Sh.Chapman. – Kitaip jie tik girdės, kaip jūs verkiate už uždarytų durų“. Nebūtina visko daryti vieniems – jei jums sunku, į pagalbą galima pasikviesti giminaičius arba draugus. Arba galite kreiptis į savo gydytoją ar psichoterapeutą.
Skyrybos nėra trumpas vienkartinis įvykis, perspėja Sh.Chapman. Tėvai po jų turi sukurti naujus namus ir dažnai tikrinti, kaip jaučiasi jų vaikai. Tam nebūtini verksmingi išsipasakojimai, sako ji. „Galite susėsti pakalbėti penkioms minutėms. Paklauskite: „Ką tu apie tai galvoji?“ Kartais lengviau, jei tuo metu užsiimate kažkuo kitu – vairuojate automobilį arba vedžiojate šunį“. Ir nepamirškite, sako Sh.Chapman, kad „reikalai pasitaisys. Žmonės prie visko prisitaiko“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.