Pakalbėjusi telefonu, Brigita pajuto, kad krūtinę tarsi ėmė kažkas veržti. Ką tik paskambino motina ir pranešė atvažiuojanti porai dienų.
33 metų Brigita žino, ką tai reiškia: motina šniukštinės ir tikrins namus bei sodą. Bambės dėl kiekvieno aptikto pernykščio medžio lapo ir priekaištaus dukteriai.
Galbūt pati imsis darbo, tvarkys tai, kas jai atrodys netvarkinga.
Vėl laidys užuominas dėl dukters antsvorio ir kišis į anūkų auklėjimą. Ir, žinoma, bus įsitikinusi, kad viską daro puikiai.
„Atvažiuoja motina!” – šie žodžiai moteriai skamba kaip pavojaus sirena. „Dar prieš jai atvykstant aš visada pradedu nervintis”, – atvirai kalbėjo Brigita.
Susierzinusi ji nejučia ima kimšti į burną tai, ką randa šaldytuve.
Tik po daugybės metų Brigita suprato, kad tai ir yra jos antsvorio priežastis.
„Bandydama atsikratyti svorio, dėmesį kreipdavau tik į dietas bei sportą, bet tai menkai tepadėjo, aš tiesiog neištverdavau, – sakė Brigita. – Šiandien žinau, kad mano antsvoris yra susijęs su patiriamais jausmais ir kad problemos sprendimo turiu ieškoti savo sieloje.”
Suprasti tai jai padėjo pokalbiai su draugėmis. Viena jų – slaugytoja Irena, dirbanti su sunkiais ligoniais, prisipažino, jog dieną ji maitinasi sveikai ir saikingai, bet po darbo parėjusi namo iš nuovargio suryja kalnus maisto.
Kai apima įtampa, paguoda moteriai tampa šokoladas, pyragaičiai ir bandelės. Irenos svoris visada padidėja tada, kai jai būna blogai, patiria didelį stresą.
Išgirdusi Irenos pasakojimą, Brigita pagalvojo apie savo motiną, prisiminė spaudimą krūtinėje, daugybę sumuštinių su sūriu, ir jai viskas tapo aišku.
Kai moteris išmoko nebeslopinti neigiamų emocijų kimšdama maistą, per porą metų ji be didelio vargo atsikratė 15 kilogramų.
Valgymo priepuoliai susijaudinus būdingi ne tik didelį antsvorį turintiems storuliams.
Mitybos specialistai teigia, kad maždaug kas antras žmogus yra išsiugdęs stiprų potraukį valgyti „paguodos” maistą – jo griebiasi patirdami stresą.
Streso ir kalorijų derinys pamažu padeda kilogramams užaugti. Ir niekais paverčia bet kokią dietą bei fizinio krūvio programą.
Vis daugiau mitybos ekspertų, kuriančių lieknėjimo programas, bando išmokyti savo pacientus valdyti, reguliuoti jausmus. Daugeliui žmonių, nesėkmingai kovojančių su antsvoriu, tai teikia vilties.
Viena pirmųjų moksliškai tyrinėti valgymo, kurio griebiamasi susijaudinus, fenomeną ėmėsi į JAV emigravusi vokietė gydytoja Hilde Bruch.
Po kelis dešimtmečius trukusių tyrimų ji priėjo prie išvados, kad antsvorį galima sumažinti sąmoningai slopinant neigiamus jausmus.
Žmonės dažnai juos slopina valgydami riebius ir saldžius produktus.
Net naujagimių reakcija į cukrų – palaiminga šypsena. Cukrus jiems suteikia tokį pat pasitenkinimą kaip čiulptukas. Mokslininkai spėja, kad tai gali net sumažinti skausmo pojūtį, pavyzdžiui, skiepijant kūdikį.
Gindami šalin nerimą ir daugiau valgydami studentai prieš egzaminus priauga daugiau svorio.
Malonūs jausmai, susiję su valgymu, puikiai pažįstami net ir liekniems žmonėms, kurių negalima priskirti prie tų, kurie emocijas slopina maistu.
Organizmo energijos atsargas pildant angliavandeniais, smegenyse išsiskiria daugiau laimės hormonų.
Saldūs ir riebūs užkandžiai, pavyzdžiui, šokoladas, sumažina nuovargį, pataiso nuotaiką. Kad išsiskirtų įvairių pasitenkinimą lemiančių hormonų, būtini ir kiti veiksniai: malonus kvapas, švelni šviesa ir atpalaiduojanti muzika.
Taip valgymas, užgožiantis nemalonius jausmus, tampa savotišku guodėju.
Mokslininkai nustatė, kad kaloringiems produktams būdingas dar vienas stresą slopinantis poveikis.
Atlikdami bandymus su žiurkėmis jie pastebėjo, kad stresą patyrę gyvūnai suėda kur kas daugiau riebaus ir saldaus maisto. Po to kuriam laikui jų kraujyje smarkiai sumažėja kortizolio koncentracija.
Kortizolio paprastai padaugėja patyrus stresą.
Šis hormonas priverčia kūną pereiti į parengties būseną ir sukuria psichinę įtampą, kurią žmogus suvokia kaip nemalonų spaudimą krūtinėje. Kuo mažiau organizme kortizolio, tuo žmogus ramesnis, atsipalaidavęs.
Beveik kiekvienam pažįstamas valgymo teikiamas malonumas ir užvaldančios geros emocijos, tačiau taip jausmus slopina tik kas antras žmogus.
Kodėl vienas, patiriantis įtampą, valgo normaliai ar net mažiau, o kitas – per daug ir netinkamą maistą?
Bandydami atsakyti į šį klausimą, mokslininkai pateikia įvairių versijų.
Vieni jų aiškina, kad tokiam elgesiui įtakos turi netinkamas tėvų elgesys.
Mažyliui suirzus, kai kurios motinos skuba paduoti jam saldainį ar sausainį, kad tik nezyztų. Arba už gerą elgesį apdovanoja šokoladu.
Kiti spėja, kad streso ir valgymo sąryšis atsiranda vėliau.
Jį skatina gyvenimo būdas, viliojančios ir kasdienybe tapusios kalorijų bombos: mėsainiai, dešrainiai, kapučino kava, pyragaičiai, bandelės su kremu, traškučiai ir kitoks maistas, kurį galima pavadinti „pramoginiu”.
Žmonės taip priprato nuolat užkandžiauti, kad tai daro nesąmoningai, dažniausiai net nejausdami maisto skonio.
Kaltę dėl nekontroliuojamo valgymo kartais galima suversti ir hormonų pusiausvyros sutrikimui.
Vokiečių gydytojas Achimas Petersas iš Liubeko universiteto pateikė „egoistinių smegenų” teoriją. Kaip žinoma, streso metu jos sunaudoja daugiau gliukozės.
Jeigu sutrinka ryšys tarp smegenų ir energijos rezervų, smegenys ima reikalauti maisto net ir tuomet, kai dar yra sukaupta pakankamai energijos.
Bet tokie atvejai – daug retesni. Kur kas dažniau rajumo priežastimi tampa neigiamos emocijos, stresas.
Mokslininkai vieningai sutaria: maistu emocijas slopinantys asmenys gali kontroliuoti savo elgesį, sėkmingai atsikratyti papildomų kilogramų ir išlaikyti normalų kūno svorį.
Pirmas žingsnis – savęs pažinimas. Tyrinėti savo jausmų pasaulį sunku, bet būtina. Mat maistas kemšamas automatiškai.
Stebėkite save. Panorėję ko nors užkrimsti, paprasčiausiai nurimkite, tyliai pasėdėkite penkias ar dešimt minučių nieko nedarydami.
Įsigilinkite į save, savo jausmus ir mintis.
Susitelkę stebėkite savo emocijas. Jeigu kyla neigiamų jausmų ar minčių, suvokite juos, patikrinkite, kaip tai jus veikia.
Kur bėgti, kai slegia sielą? Kaip susidoroti su neigiamomis emocijomis ir mintimis, kad nebereikėtų jų slopinti kemšant maistą?
Psichologai žino įvairių būdų neigiamiems jausmams įveikti. Kiekvienas turi pasirinkti tinkamiausią.
Vieni žmonės trumpam kur nors nukreipia dėmesį, kiti eina pasivaikščioti, klausosi muzikos arba medituoja, gilinasi į vidinį pasaulį, stengiasi ramiau pažvelgti į įvykius.
Tretiems padeda dienoraščio rašymas. Tai – puiki galimybė išlieti savo jausmus.
Tik svarbu neapsiriboti paprastu bėdų ir rūpesčių vardijimu. Reikia savęs paklausti, ką galima pakeisti, kaip išspręsti problemas.
Sugebėjus nuslopinti blogus jausmus, pasikeis ir gyvenimas.
O antsvorio atsikratęs žmogus įgyja daugiau tikėjimo savimi ir savo jėgomis.
Pilnas pilvas – rami galva
Kai muzikologę Zitą Kelmickaitę apima bloga nuotaika, ji prisiperka daug maisto.
59 metų moteris griebia tai, ką mato akys: šokoladą su riešutais, paštetą, įdarytą karpį.
Valgo tol, kol pasidaro nebeskanu. „Kai pilvas prikimštas, įtampa atslūgsta”, – tikino vilnietė.
Jai ne kartą teko apgailestauti, kad prisipirko per daug maisto – likusį tenka išmesti.
„Nors mėgstu gardžiai pavalgyti, išgyvenu, kad dėl to auga kilogramai. Reikėtų laikytis dietos, tačiau tam neturiu laiko”, – pasiteisinimą rado Z.Kelmickaitė.
Lašiniai su duona arba šokoladas su pipirais – to pirmiausia griebiasi aktorius Rimantas Bagdzevičius (nuotr.), kai susinervina arba pasijunta peršalęs.
„Įtampą ir šaltį slopinu tuo, kas aštru, riebu, pikantiška”, – tvirtino 56 metų R.Bagdzevičius. Vilnietis aktorius namuose neturi svarstyklių, todėl nekvaršina sau galvos dėl kūno svorio.
28 metų tenoras Merūnas Vitulskis prastos nuotaikos ar įtampos neslopina valgiu: „Susinervinęs aš visai nevalgau ir nenoriu niekur eiti.”
M.Vitulskis pastebėjo, kad kilogramai auga dėl netaisyklingos mitybos dieną: „Dirbant studijoje nėra laiko normaliai papietauti. Jei kas nors važiuoja į miestą, atveža picą arba kebabą. Nuo tokio maisto mano kūno svoris ir auga.”
Atlikėjas įsitikinęs, kad apkūnumas – paveldimas. Vitulskių giminėje nėra labai lieknų žmonių.
Ar neigiami jausmai jums sukelia poreikį valgyti?
Medikai pataria kurį laiką stebėti save. Asmuo, kuris slopina emocijas daug valgydamas, pasižymi šiomis savybėmis:
psichinės įtampos metu jam kyla stiprus poreikis ko nors užkrimsti;
stresinėse situacijose jis pajunta alkį, nors iš tikrųjų nėra alkanas ir valgyti neturėtų;
valgymas jam suteikia palengvėjimą.