Silva
***
Į klausimus atsako Moterų informacijos centro psichologė Olga Meščeriakova:
Kai gyvenimas siunčia mums ar mūsų artimiesiems kokią nors ligą, stengiamės kuo daugiau sužinoti apie ją, naršome internetą, klausiame gydytojų ir pažįstamų. Nes nežinojimas kelia baimę ir verčia kurti pačius baisiausius scenarijus.
Tikriausiai, Silva, gyvendama tiek metų su sergančiu draugu daug sužinojote apie ligą, kaip su ja gyventi ir apie būtiną higieną. Jūsų klausimas privertė mane susidomėti ir ieškoti informacijos. Pateiksiu tai, ką sužinojau.Šiuo metu vis daugiau žmonių supranta, kad psichologinis nusiteikimas bei sąmoningumo lygis veikia mūsų kūną. Tai yra bet kokia mūsų teigiama ar neigiama emocija nedingsta be pėdsako. Ir jeigu ji (emocija) yra pakankamai stipri, kūnas reaguoja skausmu, ar atsiradusia liga.
Tuberkuliozė, sakoma, atsirado labai seniai, kai žmonių egoizmas pasiekė maksimalųjį tašką, žmonės gyveno ir kvėpavo tik tam, kad valdytų kuo didesnius materialinius turtus. Norai tiesiog juos „dusino“ ir jie norėjo gyventi kuo ilgiau ir vis prabangiau. Žinome, kad tuberkuliozė labai paplitusi tarp kalinių, kurie dažniausiai į kalėjimą patenka dėl nenumaldomo egoistiško troškimo turėti tai, kas jiems nepriklauso.
Agresija, kuri atsiranda dėl kovos už materialines gerybes, tik skatina ligos plitimą. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad negalima interpretuoti bet kokios ligos atsiradimą taip vienareikšmiškai. Yra daug pavyzdžių, kai tuberkulioze sirgo jauni, žinomi žmonės ir iš pasiturinčių, ir iš vargingų šeimų (pavyzdžiui, J.Biliūnas, J.Janonis, A.Camus, A.Čechovas).
Vieni iš jų troško gyventi, kiti buvo pilni liūdesio. Kodėl? Tokia emocija kaip jausmingų malonumų troškimas gali pasireikšti ir savo priešprieša – nusivylimu, nenoru gyventi, apatija. Iš esmės tai yra to paties egoizmo pasireiškimas, nes žmogus reikalauja, kad į jį atkreiptume dėmesį, pasirūpintume, paguostume. Kviečiu pažvelgti giliau ir pastebėti, kad kartais ligos užklumpa ne dėl išgyvenamų norų ar emocijų čia ir dabar, bet yra pasekmė to, ką atnešame iš ankstesnių gyvenimų.
Šiuo atveju ligos sėklos yra ne mūsų emocijos ir norai, nes žmogus iš esmės yra pakankamai „švarus“, bet glūdi giliau. Tokie žmonės dažnai tampa geru pavyzdžiu, kaip reikia priimti ligą, gyventi su ja. Jie arba garbingai miršta, arba parodo išgijimo stebuklą. Jokia liga neateina šiaip sau. Ji nusako mums, kur klystame ir ką turime pakeisti savo gyvenime.
Artimiesiems tai yra šansas išreikšti meilę, rūpestį. Bet ligonis dažnai tampa egoistiškas ir reikalauja aukų. Tai yra klaidingas kelias. Jeigu Jūs Silvija, jaučiate manipuliaciją ir gryną egoizmą iš draugo pusės, pasakykite tai jam. Paaiškinkite, kodėl turite gyventi atskirai. Draugas irgi turi prisiimti atsakomybę už savo ligą. Niekas nedraudžia jums rūpintis draugu ir kartais matytis.
Pora žodžių dėl užkrečiamumo: įdomu tai, kad tuberkulioze nesusergama tik pabendravus su užkrėstuoju (netgi atvira forma). Liga pati pasirenka aukas (priežastis žiūrėkite aukščiau). Tačiau ligoniui būtina laikytis higienos ir apsaugoti kitus žmones, o ypač vaikus, nuo užkrėtimo pavojaus. Sakoma, kad tuberkuliozė yra išgydoma paprastu, kaimišku gyvenimu, geru maistu ir saule.
Žmogus turi išmokti džiaugtis ne materialinėmis gėrybėmis, bet gamta, saule ir suprasti, kad niekas šioje žemėje jam nepriklauso.