Daili, skvarbių akių Nicola nelieka nepastebėta gatvėje.
Stipriosios lyties atstovų akį patraukia pečius siekiantys jos juodi žvilgantys plaukai.
Nicolos profesinė veikla – sėkminga. Būdama reklamos specialistė, ji lengvai suranda kalbą su skirtingų pomėgių ir profesijų žmonėmis.
Atrodo, ji neturi jokių kompleksų ar problemų.
Vyrams, dažniausiai vyresniems už ją, ši moteris dovanoja antrąjį pavasarį.
„Iš pradžių vyrai mane beprotiškai įsimyli. Jie laiko mane žavinga moterimi – jiems esu tarsi naujas, dar neatrastas žemynas”, – sako Nicola.
Bet vėliau ateina metas, kai partneriai pradeda ją nervinti, o šiuos ima slėgti pernelyg didelė jos reikalavimų našta.
Kadaise Nicola buvo įsimylėjusi kariškį. Jis buvo vedęs. Praėjus keturiolikai draugystės mėnesių jis pasakė: „Nepyk, aš negaliu atsisakyti savo ankstesnio gyvenimo, išsikraustyti iš namų, nutraukti santuokos.”
Ji kaukė iš skausmo, grasino viską papasakoti jo žmonai.
Bet, užbėgdamas už akių, kariškis tai padarė pats.
Dabar Nicola jaučiasi sukaupusi daug meilės, bet nežino, kam ją dovanoti. O vyrai nesuvokia, kad ši moteris tiesiog trokšta susisukti gūžtą.
Nicola – ne išimtis. To nori daugelis žmonių – tiek moterų, tiek vyrų.
Vis daugiau žmonių gyvena vieni. Milijonai ieško išsigelbėjimo internete, naršo po jį tarsi po katalogą ieškodami partnerio.
Mūsų tėvai stengėsi pakęsti kartu gyvenančio žmogaus trūkumus, nesulaužyti duotos amžinos priesaikos.
Dabar daugelis jaučiasi tarsi atsidūrę jausmų prekybos centre, kuriame niekaip nesugeba apsispręsti, nes rinktis nėra lengva.
Nicolos ir panašios istorijos Hamburgo (Vokietija) žmogaus elgesio tyrinėtojai Juliai Peirano kelia nemažai klausimų.
Ko reikia, kad galėtum mylėti ir sulaukti meilės?
Ką mylėti, o ko – ne? Ko reikia, kad meilė neliktų be atsako, o gal yra kokių nors taisyklių, kuriomis vadovaudamasis gali rasti laimę?
Meilė nėra žaidimas be taisyklių. Ji paklūsta tam tikriems dėsniams ir taisyklėms, iškelia klausimus. Svarbiausias jų – kas aš ir ko noriu?
Kitaip tariant, jeigu nori išmokti mylėti ir sulaukti atsako, pirmiausia būtina pažinti save.
Apie tai kalba J.Peirano ir jos kolegė, šeimos klausimų terapeutė Sandra Konrad knygoje „Slaptas meilės kodas”. Tai – šešerius metus trukusių abiejų šių specialisčių tyrimų, savianalizės ir mokslinių testų apibendrinimų rezultatas.
Jau 20 metų Hamburgo psichologė J.Peirano tyrinėja meilės santykius.
Siekdama išsiaiškinti, kokiomis savybėmis skiriasi laimingai ir nelaimingai mylintys, psichologė išanalizavo 293 porų santykius.
J.Peirano išskyrė veiksnius, kurie turi daugiausia įtakos partnerystei.
Be daugybės kitų, jos teigimu, labai svarbus yra žmogaus jautrumas, reakcija į nuoskaudas ar užgauliojimus, elgesys konfliktų metu, sugebėjimas vadovauti, požiūris į romantiką, seksualumą ir ištikimybę.
Specialus J.Peirano sudarytas testas gali tapti gidu po savo jausmų pasaulį.
Nicola taip pat atliko šį testą. Jis parodė, kad 38-erių moteris – nepaprastai energinga, veikli ir mėgstanti iššūkius. Ji gali paklūsti kito valiai ir sugeba nuslopinti nuoskaudas.
Bet testo rezultatai tik pamažėle ir atsargiai priartina prie tiesos. Psichologė J.Peirano padėjo Nicolai suvokti, kad ji klydo, manydama, esą vyrai nenori susieti su ja savo gyvenimo.
Dabar Nicola žino, kad santykiams su vyrais jos tėvas turėjo daugiau įtakos, nei ji manė.
Susiradusi naują partnerį Nicola visuomet laikėsi to paties elgesio modelio – to, kurio išmoko vaikystėje ir kuriuo pasitikėjo.
Tėvas niekada perdėm nesirūpino dukterimi, bet visada ja didžiavosi.
Ir dabar Nicola patenka į panašių vyrų akiratį. Jie užkelia ją ant pjedestalo ir po to leidžia jai nuo jo nukristi. Niekas dėl jos nekovoja.
Mėnesių mėnesius tyrinėjusi statistikos duomenis, gilinusis į analizės rezultatus, psichologė J.Peirano sukūrė savąją laimės formulę, kurią vadina slaptu meilės kodu.
Pasak psichologės, laimingai partnerystei patys svarbiausi yra trys veiksniai: gebėjimas susieti savo gyvenimą su kitu žmogumi, pasitikėjimas ir atsparumas kritikai.
Be to, reikia mokėti konfliktus paversti naudingais ir vengti agresijos.
Pinigai ir seksualumas taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį. Be to, meilės patvarumui turi įtakos ir tai, ar partneris nėra bedarbis, ar nebūna pykčio kibirkštėlių dėl atviros dantų pastos tūbelės.
Svarbi net smulkiausia detalė, nevaidinanti pagrindinio vaidmens.
Tad dabar mokslininkai įrodė tai, ką seniai numanėme, bet kuo niekada netikėjome: nepakanka vien kerinčio akių žvilgsnio, kad du partneriai žiūrėtų viena kryptimi.
Reikia kur kas daugiau. Jausmo, kuris išsilaikytų ilgiau nei trumpas įsimylėjimo tarpsnis, truputėlio racionalumo ir ramybės.
Odontologė Jutta ir dizaineris Janas kartu jau 17 metų. Pora augina 14 metų Linusą ir 13-metę Lale.
Iš pradžių jiems nebuvo lengva susitaikyti su vienas kito įpročiais ir charakterio ypatumais. Jos išpaikintas būdas, polinkis į tobulumą, siekis, kad viskas visada būtų tinkamoje vietoje, labai nervino Janą.
Jutta tikėjosi, kad vyras išmoks šokti tango, juodu bus puiki pora, ir visi žavėsis, žvelgdami į juos aistringo šokio sūkuryje.
Bet jos vyrui Janui už tango garsus kur kas mieliau skambėjo motociklų gausmas.
Kai per atostogas Janas pamatė Juttą, flirtuojančią su banglenčių instruktoriumi, o jo gerbėja į namus atnešė širdele padabintą pačios iškeptą pyragą, vienas kitam jie nekėlė pavydo scenų, nelaidė užgaulių replikų.
„Vis tiek esu pati geriausia”, – sako Jutta. Ir Janas tai žino.
„Dabar žmonės skiriasi dėl kiekvieno mažmožio.
Tada, kai partneriams reikia vienas kito pagalbos, tvirto ryšio, jie pasuka skirtingais keliais. Tai juk siaubinga”, – sako jis.
Šilto ir šalto paragavę sutuoktiniai Jutta ir Janas teigia, kad vienas svarbiausių partnerystės elementų – nuolankumas.
Jutta į Janą atkreipė dėmesį dar mokydamasi universitete.
24 metų studentei iš karto tapo aišku, kad su šiuo vyriškiu norėtų sulaukti gilios senatvės.
Pliktelėję ar nesutvarkytus dantis turintys vyrai Juttos niekada nedomino.
Jai jau seniai iš tėvų ir senelių patirties buvo žinoma: jeigu partneriai nori susieti savo gyvenimą visam laikui, turi sutarti ne tik jie, bet ir jų tėvai, geriausiai – ir seneliai.
Juttos seneliai ir iš tėvo, ir iš motinos pusės kartu žaisdavo kėgliais.
Dabar Jutta gyvena šalia savo sesers, netoliese įsikūrę ir jos tėvai.
Janas puikiai sutaria su savo uošviais, nors ir teigia, kad lyderiauti mėgstanti Juttos motina šią savybę perdavė dukteriai.
Bet Jano tai nė kiek netrikdo. Šalia savo žmonos jis jaučiasi saugus.
Kad meilė gyvuotų, būtinas ir pragmatizmas, tvirtina Jutta ir Janas.
Tvirtą partnerystę sukūrę vyras ir moteris papildo vienas kitą.
Jutta – racionalesnė, Janas – labiau suvedžiotojas.
Ko trūksta Juttai, turi Janas, o ko trūksta šiam, turi Jutta.
„Galiu lažintis – jie kartu liks iki gyvenimo pabaigos”, – sako J.Peirano.
Bet nuostabiausia tai, kad Jutta ir Janas, turėdami vieną tikslą – susieti savo gyvenimus, rado tiesų kelią ir į meilę.
Ne visi ją randa, bet visi jos ieško. Juk visi nori būti laimingi.
Tai – didelė laimė.