Moters ir vyro pasaulis: perauklėti neįmanoma

Esame girdėję daugybę istorijų apie vyrų ir moterų skirtumus. Esame tai patyrę ir savo kailiu. Kaip šių skirtumų sumažinti ir išvengti bereikalingų barnių? Atsakymas paprastas – suprasti.

Mokslininkai atlieka vis daugiau tyrimų, įrodančių fiziologinius moterų ir vyrų skirtumus. Tam, kad mums būtų ramiau. Juk nepriekaištaujame vienas kitam, kodėl vieno plaukai juodi, o kito geltoni. Taigi susitaikykime ir pažinkime vieni kitus.

Moterys ne tik prisimena svarbias sukakčių datas. Jos nesunkiai gali pasakyti, ką per pirmą pasimatymą vilkėjo jų mylimasis, kokie kvapai vyravo aplinkui, kokia tuo metu grojo muzika ir kitas detales. O vyrai? Tyrimai rodo, kad moterys, būdamos emociškai sujaudintos (per pasimatymą, sužadėtuves, pirmo bučinio metu ir pan.), geriau nei stiprioji lytis įsimena aplinkos detales. O vyrai geriau įsimena „svarbesnius“ faktus, pavyzdžiui, kaip nusigauti nuo vieno taško iki kito, kambario išplanavimą ir pan.

Dėl šių skirtumų dažnai kyla nesusipratimų: „Kaip gali neprisiminti, kuo vilkėjau per pirmąjį pasimatymą? – savo vyrui priekaištauja nusivylusi žmona. – Aš atsimenu kiekvieną to vakaro detalę, vadinasi, jis man reikšmingesnis nei tau.“ Netiesa!

Vertimas: tai, kad stiprioji lytis negali įvardyti visų „svarbių“ smulkmenų, dar nereiškia, kad tam tikra situacija jam nesvarbi. Tai nulemta biologijos, o ne piktų kėslų ar atšalusios širdies. Geriau šiuo skirtumu pasinaudoti – kol stebite aplinkos detales, galite būti ramios, kad kelią atgal namo tikrai rasite.

Ar žinojote, kad klausydamiesi pašnekovo vyrai naudojasi tik vienu smegenų pusrutuliu, o moterys – dviem? Tyrimai rodo, kad besiklausantys vyrai naudojasi tik kairiuoju pusrutuliu, atsakingu už kalbos supratimą, o moterys naudojasi ir dešiniuoju, taigi sugeba klausytis net kelių pašnekesių vienu metu. Tai nereiškia, kad dailiosios lyties atstovės yra geresnės klausytojos, tačiau aišku, kad abi lytis informaciją apdoroja skirtingai.

Moterys gali dirbti kelis darbus iš karto – gilintis į pašnekovo istoriją ir tuo pačiu metu naršyti po internetą, plauti indus ir pan. Vyrams klausytis ir kartu dirbti kitą darbą yra sunku ar tiesiog neįmanoma („Ar nematai, kad aš šiuo metu šluoju?“). Tačiau vyrai gali labiau sutelkti dėmesį į užduotį ir ignoruoti aplinkinius dirgiklius – dėl to užduotys išsprendžiamos sėkmingiau. Ir vėl lygiosios.

Vertimas: kad stipriosios lyties atstovai išgirstų, kas jiems sakoma, jie turi sutelkti dėmesį į vieną darbą – klausymąsi. Todėl neverskite jo kalbėtis rimtomis temomis, kai jis skaito laikraštį, žiūri televizorių ar glosto šunį. Kiekvienam darbui savas laikas, todėl kantriai palaukite, kol jis atsilaisvins ir galės jus išklausyti.

Vyrai rečiau skaito romanus ir žiūri muilo operas nei moterys. Ne todėl, kad tai „bobiškas“ reikalas – jiems paprasčiausiai sunkiau įsijausti ir suprasti personažų emocijas. Tyrimai rodo, kad vyrams sunkiau nei moterims sekasi perprasti kito asmens jausmus ir mintis, t.y. jie yra mažiau empatiški. Kaip teigia psichologas Simonas Baronas-Cohenas, vyrų smegenys yra sukurtos informacijai sisteminti, o moterų – jai atspindėti.

Vyrai į žmones žvelgia tarsi į „mašinas“, kurios veikia pagal tam tikras taisykles. Jiems sunku įsijausti į kito asmens kailį ir pajusti, ką tuo metu jis išgyvena ar galvoja. Tokį lyčių skirtumą mokslininkai aiškina evoliuciškai. Medžiotojams reikėjo išlikti „šaltakraujiškiems“, kad galėtų žudyti gyvūnus maistui ar pašalinti priešus iš kelio tam, kad apsaugotų šeimą. O moterys, kaip šeimos augintojos, turėjo būti jautrios vaiko poreikiams ir gerai sutarti su bendruomene.

Nustatyta, kad stiprioji lytis turi mažiau vadinamųjų veidrodinių neuronų, atsakingų už empatiją, emocijų atspindėjimą. Todėl moterims daug lengviau įsijausti į aplinkinių išgyvenimus nei stipriajai lyčiai.

Vertimas: jei vyras nepastebi subtilių užuominų, signalizuojančių, kad jums kažkas ne taip arba kažko iš jo tikitės (draugės tikrai pastebėtų!), tai dar nereiškia, kad jis jus ignoruoja. Tiesiog jis nesugeba taip lengvai kaip moterys skaityti tarp eilučių. Juk ant nemokančio skaičiuoti vaiko nepykstame, tiesa? Tai nulemta anatomijos, todėl bandymas „perauklėti“ vyrą neduos jokių rezultatų. Jei ko nors norite iš stipriosios lyties, nešaudykite žvilgsniu, o sakykite tiesiai. Patarimas vyrams – jei matote, kad moteris iš jūsų kažko tikisi, paklauskite jos ir parodykite, kad jums ji rūpi.

Gera žinia vyrams. Jie atsparesni skausmui ir gali jį ištverti ilgiau nei moterys. Dauguma mokslininkų manė, kad taip yra dėl kultūrinių stereotipų – vyras turi būti stipresnis ir ištvermingesnis nei silpnoji lytis (net pavadinimas tai rodo!). Tačiau atlikus eksperimentus ši teorija buvo atmesta. Tyrėjai pasiūlė piniginę premiją tiems dalyviams, kurie ilgiausiai šaltame vandenyje išlaikys rankas (jei stiprybė yra nulemta kultūros, moteris pinigai turėtų motyvuoti labiau pasistengti).

Tačiau, kaip parodė rezultatai, moterys nepajėgė ilgiau vandenyje išlaikyti rankų. Vyrams pavyko. Įdomu, kad stipriajai lyčiai jaučiant skausmą įjungiami kognityviniai, analitiniai smegenų centrai, moterims – limbinė sistema, atsakinga už emocijas. Šiuos skirtumus mokslininkai aiškina evoliucija – moterys turi būti itin rūpestingos ir jautrios, kad užaugintų sveikus palikuonis, vyrai turi būti ištvermingi ir mąstyti šaltakraujiškai, kad patekę į nepavydėtiną padėtį pajėgtų stoti į kovą ir apginti savo šeimą.

Vertimas: kai kitą kartą skatinsite žmoną atlikti kokią ištvermės reikalaujančią užduotį, pasikliaukite jos žodžiais – „nebegaliu“ reiškia „nebegaliu“.

Moterys itin mėgsta kalbėtis apie tam tikru momentu kylančius jausmus. „O ką jauti tu, brangusis?“ – klausimas, ne vieną vyrą išmušantis iš vėžių. Moterys emociškai jautresnės nei vyrai. Su tuo neginčijamai sutiktumėte (ko vertos vien ašaros žiūrint romantišką filmą). Lyčių emociškumą lemia ne tik auklėjimas ar kultūriniai stereotipai: „būk jautri, supratinga“, „būk stiprus“, „vyrai neverkia“ ir pan.

Taip, atspėjote, didžiąją dalį to lemia mūsų smegenys. Migdolinis kūnas – tam tikra smegenų dalis – yra atsakingas už emocijų kontrolę. Ši vyrų smegenų sritis komunikuoja tik su keletu smegenų centrų, pavyzdžiui, regos žievine zona ar už judėjimą atsakingomis sritimis. Moterų migdolinis kūnas susietas su daugiau centrų – su kalbos sritimis (todėl jos labiau linkusios kalbėtis apie savo jausmus), dalimis, atsakingomis už fizines organizmo reakcijas – pulsą, virškinimą ir pan. (štai kodėl išgyvendamos stresą vienos moterys badauja, kitos griebiasi šokolado). Tai nereiškia, kad vyrai nepatiria emocijų. Jie tiesiog jas įveikia kitais būdais.

Nustatyta, kad moterys verkia keturis kartus dažniau nei vyrai. Tai galima paaiškinti didesniu prolaktino (hormono, stimuliuojančio verksmą) kiekiu jų organizmuose. Tačiau vyrai daugiau nei moterys yra linkę prakaituoti. Mokslininkai mano, kad tokiu būdu jie atsikrato toksinų, kuriuos moterys pašalina su ašaromis.

Vertimas: nesitikėkite, kad vyrui taip pat puikiai seksis reikšti emocijas kaip jums. Ne visada jam seksis ir įvardyti, ką konkrečiu momentu jaučia. Tai, ką jūs pavadintumėte euforija su nesibaigiančių būdvardžių virtine, jis tikriausiai apibūdintų „visai nieko“.

Ėjimas su moterimis į parduotuves vyrams atstoja vieną didžiausių bausmių. Ne todėl, kad jie nemėgsta apsipirkti, tiesiog jų požiūris į šią veiklą „šiek tiek“ kitoks. Moterys mėgsta valandų valandas apžiūrinėti įvairias prekes, matuotis galybę suknelių, lyginti vieną spalvą su kita ir pan. Vyrai eina tiesiai prie reikalo ir pirkdami daiktus parduotuvėse ilgai neužsibūna.

Mokslininkai skirtingą lyčių elgesį parduotuvėse taip pat aiškina evoliucija. Moterys, kaip maisto rinkėjos, turėjo būti itin atidžios ir kruopščios, kad atrinktų geriausiai prinokusius vaisius ir išvengtų nuodingų. Tam jos skirdavo itin daug laiko (ar ne panašiai atrodo moteris, valandą svarstydama, kuris suknelės atspalvis jai tinkamesnis?). Vyrai – medžiotojai – turėjo būti greiti ir taiklūs, kad aptikta auka nepabėgtų į mišką. Nors šiuolaikinėje džinsų medžioklėje „auka“ nėra linkusi pasprukti, praeitis daro savo. Tyrimai rodo, kad vyrai pirkiniams išleidžia vos 264 doleriais mažiau nei moterys. Tačiau jie juos išleidžia šiek tiek kitokiems dalykams – mašinoms, maistui, alkoholiui ir įvairioms techninėms prekėms.

Vertimas: kitą kartą kartu su mylimąja apsilankęs parduotuvėje nesmerkite ir neskubinkite. Juk ji stengiasi atrinkti „skaniausius“ vaisius šeimai!

Nuo pat mažens berniukus pratiname prie mėlynos, o mergaites prie rožinės spalvos. Kodėl? Ar šias spalvas pamėgstame, ar tai yra įgimtas polinkis? Mokslininkai nutarė tai išsiaiškinti. Tyrimo dalyviams – vyrams ir moterims – kompiuterio ekrane buvo rodomi dviejų skirtingų spalvų kvadratėliai. Spalvos buvo padalintos į dvi grupes: raudonos žalios bei mėlynos ir geltonos.

Dalyviai iš pateiktų porų turėjo išsirinkti jiems mielesnę spalvą. Rezultatai parodė, kad abi lytys dažniau rinkosi mėlyną spalvą. Vėliau ekrane buvo rodomi įvairesni atspalviai. Šį kartą moterys dažniau rinkosi spalvas, tolstančias nuo mėlyno spektro ir einančias link raudono (tokius atspalvius kaip rožinė, violetinė ir pan). Pakartotinai atlikus eksperimentą su kinėmis gauti tokie patys rezultatai. Mokslininkai Anya Hulbert ir Yazhu Ling priėjo prie išvados, kad spalvų pasirinkimas nėra nulemtas aplinkos ir turi biologinį pagrindą.

Polinkis irgi kilęs iš gilios praeities, kai moterys buvo rinkėjos. Tuo metu buvo svarbu atpažinti raudonus atspalvius, signalizuojančius, kad uogos ir vaisiai yra prinokę. Kodėl tiek vyrai, tiek moterys rinkosi mėlyną spalvą? „Mėlyna spalva gali simbolizuoti gerą orą ar gerą vandens šaltinį“, – rezultatus aiškina tyrėjai.

Vertimas: nesibodėkite rožinių atspalvių, kuriuos itin pamėgusi jūsų žmona. Tai reiškia, kad ji vis dar moka atskirti „gera“ nuo „bloga“ ir kad ant stalo visada bus prinokusių vaisių. Beje, rožinės gėlės visada ją pamalonins.

Tikriausiai pastebėjote, kad stiprioji ir silpnoji lytis, aiškindami, kaip nusigauti nuo taško A iki B, duoda skirtingas instrukcijas. Moterys dažniausiai nesupranta vyrų nuorodų, vyrai – moterų. Ir tai nestebina. Moterys, aiškindamos kelią, į pagalbą pasitelkia įsimintinus objektus: parduotuvė, kelio ženklas, spalvotas namas ir pan.

Vyrai pasakoja schematiškiau: už kiek metrų pasukti į kairę, kiek pavažiuoti ir t.t. Kodėl? Tyrimai rodo, kad stiprioji lytis lengviau įveikia užduotis, reikalaujančias apversti tam tikrus objektus mintyse. Ši savybė jiems padeda lengviau orientuotis erdvėje. Tačiau tai nereiškia, kad moterys daug dažniau pasiklysta – jos pasitelkia kitą priemonę šiems įgūdžiams kompensuoti – stebi aplinkos objektus, kad žinotų, kur ir kada pasukti.

Vertimas: duodami žemėlapį moteriai turėkite daugiau kantrybės arba pasikliaukite jos nuorodomis važiavimu nuo vienos parduotuvės iki kitos – jos tikrai nenuvils.

„Nesijaudink dėl tokių smulkmenų“, – vyras ramina žmoną. Taip, moterys dažniau nei vyrai patiria stresą ir jaudinasi dėl įvairesnių dalykų. Tačiau tai joms nėra smulkmenos – bent jau jų organizmas tokius „nereikšmingus“ signalus interpretuoja kitaip nei vyrų.

Moterų jautrumą įvairiems stresoriams (kurie gali atrodyti visai negrėsmingi vyrams) galima paaiškinti fiziologiškai – dailiosios lyties organizmas į tam tikrus streso hormonus reaguoja jautriau nei priešingos lyties organizmas. Dėl fiziologinių skirtumų vyrai su stresoriais susidoroja lengviau nei moterys bei dažniau būna pakylėtos nuotaikos (stipriosios lyties smegenys pagamina 52 proc. daugiau hormono serotonino, reguliuojančio nuotaiką). Tai galima paaiškinti, kodėl vyrai beveik dvigubai rečiau nei moterys kenčia nuo depresijos ar kitų nerimo sutrikimų.

Vertimas: tai, kas jums gali atrodyti nereikšminga, gali kelti didelį nerimą moterims. Nenumokite į tai ranka, o padėkite įveikti kliūtis. Juk jos organizmas stresorių interpretuoja visai kitaip nei jūsiškis.

Tai – tik trumpa viešnagė moters ir vyro pasaulyje. Tam, kad suprastume, kodėl jos ir jie vienaip ar kitaip elgiasi tam tikrose situacijose, reikia atlikti nemažai laboratorinių darbų. O kol kas mėgaukimės vienas kito skirtumais – juk gyventi su kiek „kitokiu“ asmeniu yra kur kas įdomiau. Nesipykite, o papildykite vienas kitą.