Ana
***
Į klausimą atsako psichologė Inga Būdvytytė:
Sveika, Ana, Jūsų klausimas labai aktualus šiuolaikinėje visuomenėje. Labai džiaugiuosi, kad nusprendėte ieškoti atsakymų. Visų pirma, galime trumpai aptarti, kas gi yra tas nerimas.
Istoriškai nerimas yra natūrali, gyvybę išsauganti mūsų reakcija, kuri mobilizuoja mūsų organizmą kilus pavojui. Tuomet, suveikus savisaugos instinktui, galima arba kautis, arba dėti į kojas.
Tačiau kartais nutinka taip, kad nerimas nebetenka šios apsauginės funkcijos. Jis pakinta ir tampa varginančiu, sekinančiu ir neigiamai gyvenimo kokybę veikiančiu jausmu. Riba tarp „normalaus“ ir įkyraus nerimo yra labai plonytė, tačiau juos atskirti visgi įmanoma. Pavyzdžiui, šiek tiek jaudintis ir nerimauti prieš lipant ant scenos, kur turėsite sakyti kalbą, yra visiškai normalu, tačiau, jei jums artimas žmogus, kurio laukiate, vėluoja penkias minutes, o jūsų širdis ima pašėlusiai daužytis, apima panika, vaizduotė piešia kraupiausius galimų nelaimių vaizdus, tuomet vertėtų susimąstyti.
Nežinant konkrečios Jūsų gyvenimo situacijos, sunku ką nors patarti ar analizuoti. Juk galbūt Jūs turite realaus pagrindo išgyventi dėl artimųjų, gal jiems iš tiesų nuolat gresia pavojus. Tačiau, jei jau ieškote atsakymų, esu linkusi manyti, jog pati nujaučiate, kad Jūsų nerimas kiek perdėtas, ir nusprendėte su tuo kovoti. O tai jau labai gerai.
Viena iš svarbiausių priemonių, kurią galėtumėt panaudoti ieškodama atsakymo į savo pirmąjį klausimą, yra pastangos įvertinti kilusio nerimo realumą bei pagrįstumą. Svarbu prisiminti vieną paprastą dalyką – nerimą dažnai sukelia ne koks nors konkretus įvykis ar situacija, o mūsų mintys ir interpretacijos.
Kiekvieną kartą, kai imate nerimauti dėl artimųjų, pasistenkite ramiai apsvarstyti, ar iš tiesų jiems gresia realus pavojus. Stebėkite savo mintis – tarkim, jei žmogus Jums nepaskambina sutartu laiku, ką galvojate, jaučiate? Ar manote, kad jis pamiršo, ar jį kas nors užkalbino, o gal kyla mintys, jog atsitiko kažkas nepataisomai baisaus? Stenkitės nerimo įkvėptas mintis keisti neutraliomis. Jei žmogus vėluoja, tiesiog konstatuokite, kad jis vėluoja, užuot atsidavusi klaidingai minčių tėkmei, jog jį partrenkė automobilis, arba pakeliui ištiko infarktas.
Kalbant apie norą viską valdyti ir kontroliuoti, galiu pasakyti, jog jis visiškai natūralus, kai jumyse apsigyvenęs nuolatinis nerimas. Stengdamasi kontroliuoti savo aplinką, jūs tarsi apsisaugote nuo galimų „pavojų“, siekiate išvengti situacijų, kurioms tiesiog nebūsite pasiruošusi. Tam tikra prasme tai gerai, nes kai aplinka sustyguota pagal jūsų poreikius, jaučiatės saugiau ir ramiau.
Tačiau jei toje griežtai Jūsų valdomoje aplinkoje įvyksta kas nors netikėto ir ne pagal Jūsų planą, tuomet nerimas smogia dviguba jėga. Todėl kartais vertėtų atsipalaiduoti ir leisti įvykiams rutuliotis savaime, tuomet kasdien susidurdami su vienokiais ar kitokiais nesklandumais, įgyjame savotišką imunitetą stresui ir lengviau susidorojame su gyvenimo iššūkiais. Puikiai suprantu, kad tai nelengva ir ne visuomet pavyksta, tačiau pabandyti verta. Nes nerimas stabdo ir neleidžia eiti pirmyn. Nuolat galvodami „o kas, jeigu...“ ir stengdamiesi viską kontroliuoti, mėgautis gyvenimu jau nebesugebame.
Jūsų laiške puikiai atsispindi visa Jus kamuojanti triada – nerimas, siekis kontroliuoti ir perfekcionizmas. Visi šie dalykai glaudžiai persipynę ir įtraukia Jus į savotišką užburtą ratą. Šiuo atveju perfekcionizmas yra ne kas kita, bet tas pats iki skausmo Jums žinomas siekis kontroliuoti aplinką, kitus ir save. Perfekcionizmas – perdėtas tobulumo kiekviename žingsnyje reikalavimas – taip pat savotiškai Jums padeda išvengti galimų klaidų ir seno gero „draugo“ nerimo.
Juk jei viską atliksite tobulai, niekas negalės prisikabinti ar kritikuoti, vadinasi, išvengsite galimų neigiamų emocijų. Tačiau ir Jūs, ir aš puikiai žinome, kad kiek besistengtum, visada gali atsirasti kritikuojančių, visada gali kas nors nepavykti. Kad ir kaip banaliai beskambėtų, klystame visi. Svarbu atsiminti, kad pagrindinis perfekcionistų kritikas ir budelis yra jie patys.
Adekvačiai save vertinantis žmogus, sulaukęs kritikos, tai panaudos konstruktyviai, o perfekcionistui tai gali būti skaudus smūgis, kuris kels dar didesnį nerimą ir įtampą ir skatins kitą kartą viską atlikti dar tobuliau. Kritika skirta tam, kad tobulėtume, tam tikra prasme, leisdami sau klysti, leidžiame sau augti, o siekdami viską kontroliuoti ir daryti tobulai, prarandame daug galimybių, pražiopsome pusę gyvenimo ir įsisukame į nuolatinį įtampos liūną, kuris tik sekina. Taigi kartais sveika leisti sau ir aplinkiniams būti netobuliems.
Pasaulis nesugrius, jei Jūs suklysite ar netobulai atrodysite, jei užuot dirbdama iki išnaktų (tik tam, kad parodytumėte visiems, jog Jūs geriausia), atsipalaiduosite su draugais. Be to, pripažinkite, juk perfekcionizmas kainuoja labai daug jėgų, vargina ir ne visada teikia džiaugsmą. Taip, Jūs ir vėl kažką padarėte tobulai. Ar Jūs dėl to laiminga?
Labai svarbu sau atsakyti į šiuos klausimus – kas mane skatina nerimauti, valdyti aplinką bei siekti tobulumo? Kas man iš to? Toks sudėtingas ir skausmingas gyvenimo būdas neatsirado per dieną, be to, jei Jūs vis dar remiatės tokiu gyvenimo modeliu, vadinasi, kažkas Jūsų gyvenime jį palaiko, todėl radusi veiksnius, skatinančius gyventi būtent taip, kaip gyvenate, galbūt galėsite lengviau su tuo susidoroti.
Nerimo tema yra siaubingai plati ir sunkiai aprėpiama, be to, toks varginantis, nepagrįstas nerimas neatsiranda be priežasties. Todėl kartais, norint su juo kovoti, reikia pasikapstyti kur kas giliau. Tikiuosi mano paminėtos gairės bus naudingos, tačiau jei nerimas iš Jūsų gyvenimo trauksis nenoriai, nebijokite ieškoti pagalbos. Ir atsipalaiduokite. Negalite ir neprivalote kontroliuoti visko, be to, ar nerimausite Jūs, ar ne, įvykiai Jūsų ar aplinkinių gyvenime ne visada vyks taip, kaip tikėsitės. Toks jau tas gyvenimas.
Norėdama pagaliau pradėti gyventi, pasistenkite priimti patį gyvenimą tokį, koks jis yra – kupiną netikėtumų. Priimkite, o ne skubėkite sprausti jį į rėmus.
Sėkmės.
Klausimus psichologui galite siųsti adresu: psichologas@lrytas.lt