Ramunė
***
Į klausimą atsako „Pokyčių kelio“ psichologė Ieva Dulinskaitė:
Sveiki, Ramune,
Iš Jūsų laiško suprantu, kad labai jaudinatės dėl savo dukros, išgyvenate dėl jos patiriamų patyčių ir labai norite jai padėti. Iš tiesų patyčios yra sunkus išgyvenimas, su kuriuo mokykloje tenka susidurti daugeliui vaikų. Tėvams tai irgi tampa dideliu išbandymu, apima abejonės, nes iš vienos pusės labai norisi imtis visų priemonių norint padėti savo vaikui, tačiau neretai tenka pasijausti bejėgiu, svarstant, kiek įsikišti, kokių priemonių imtis ir į ką kreiptis pagalbos.
Jūs jau padarėte svarbiausią žingsnį – pastebėjote, kas vyksta Jūsų dukters gyvenime. Neretai vaikai slepia tokius sunkumus, todėl tėvams tampa ypač sunku suprasti, dėl ko jų vaikas tapo uždaresnis ir liūdnesnis. Pirmas dalykas, kurį galite padaryti - išklausykite dukrą, leiskite jai pasidalinti su Jumis savo išgyvenimais. Labai svarbu, kad vaikas, patiriantis patyčias, turėtų su kuo pasikalbėti, kad žinotų, jog neprivalo likti vienas su patiriamais sunkumais, kadangi ypač artimų žmonių supratimas ir palaikymas tampa vienu iš ramsčių sunkiu metu.
Dažnai vaikai patys jaučiasi kalti dėl to, jog patiria patyčias, jiems gali atrodyti, jog jie to nusipelnė, nes yra kitokie nei visi kiti. Būtinai paaiškinkite dukrai, kad ji nėra kalta dėl to, kokia yra, kaip ir nesate kalta Jūs, jog neturite galimybių išleisti jos į ekskursiją ar nupirkti rūbų. Patyčios yra sudėtingas reiškinys, tačiau jis niekada neturi pateisinimo. Leiskite dukrai suprasti, kad ji neturi nieko keisti savyje dėl to, jog patiria patyčias, kadangi patyčių objektu gali tapti bet kuris kiekvieno iš mūsų bruožas, todėl svarbu ne pakeisti tam tikrą bruožą, bet sustabdyti patyčias kaip reiškinį. Taip pat svarbu dukrai paaiškinti, kad tai nėra jos vienos problema, o tvarkytis su patyčiomis yra suaugusiųjų mokykloje atsakomybė, todėl svarbu kreiptis į juos.
Tačiau prieš tai darydama, pirmiau pabandykite sužinoti iš dukros visas detales apie patyčias - kas, kaip dažnai, kada, kur, dėl ko, kokiu būdu tyčiojasi. Galite net paprašyti tai užrašyti ant popieriaus lapo. Turint tikslią informaciją bus lengviau kreiptis į atsakingus asmenis mokykloje, pateikti visą turimą informaciją ir kalbėti apie šia problemą.
Taip pat labai svarbu, kad kartu su dukra aptartumėte, ko toliau ketinatės imtis, kaip spręsti iškilusią problemą. Vaikai dažnai bijo papasakoti tėvams apie patyčias, nes nerimauja, ko šie gali imtis. Todėl prieš kreipdamasi į mokyklą, informuokite apie tai dukrą, kad tai nebūtų jai netikėta ir nedarykite to be jos sutikimo. Geriau paaiškinkite, kuo tai svarbu ir kad reikia kalbėti bei spręsti šią problemą, norint sustabdyti tai, ką ji patiria. Pasakykite, jog greičiausiai patyčios nesustos iš karto, tam gali prireikti laiko, tačiau nieko nedarant jos tik dar labiau ją vargins.
Rašote, jog klasės auklėtoja nekreipia į patyčias dėmesio. Tačiau lieka klausimas, kodėl taip vyksta. Dažnai auklėtojai patys jaučiasi bejėgiai sustabdyti patyčias, kartais tiesiog jų nepastebi. Vis dėlto, iš pradžių geriausia apie susidariusią situaciją pašnekėti su auklėtoja, ar bent jau informuoti ją, kad ketinate ieškosite pagalbos ir pakalbėti su kitais mokyklos darbuotojais, kurie už tai atsakingi - mokyklos direktorė, psichologė ar soc. darbuotoja. Pabandykite kreipkitės į tą žmogų, kurį geriausiai pažįstate ir jau esate užmezgusį kontaktą anksčiau. Taip pat svarbu nepulti kaltinti ir smerkti mokyklos darbuotojų, kad ir kaip sunku tai padaryti, kai jaudinatės dėl savo skriaudžiamos dukros. Tokiu būdu tik išprovokuosite gynybines reakcijas ir susikalbėti taps dar sudėtingiau. Geriau paprasčiausiai konstatuokite patyčių faktą, pateikite turimą informaciją ir išreikškite savo susirūpinimą, o tuomet jau kartu bandykite ieškokite sprendimo variantų.
Taip pat galite pasidomėti, ar mokykla nevykdo jokios patyčių prevencijos programos. Šiuo metu dauguma mokyklų tai daro, nors ir ne visada aktyviai, tačiau tokiu atveju mokyklos darbuotojai yra apmokyti, kaip elgtis patyčių atveju ir gali pasinaudoti tomis žiniomis. Kadangi vienas iš kovos su patyčiomis būdų yra keisti atmosferą ir santykius klasėje, tai dažniausiai gali pradėti daryti tik auklėtojas, pasitelkdamas ir kitą mokyklos personalą. Apskritai, siekiant sustabdyti patyčias, visas mokyklos personalas turi keisti požiūrį į patyčias, pripažinti, jog tai nepateisinamas elgesys ir vieningai dirbti jį pastebint ir į jį reaguojant. Paprašykite, jog po Jūsų pokalbio atsakingas darbuotojas aiškiai išdėstytų, kokių veiksmų bus imtąsi, kad iš tiesų į tai bus atkreiptas dėmesys. Nutarkite, po kiek laiko susitiksite dar kartą ir aptarsite, kaip vyksta progresas.
Deja, tenka pripažinti, kad tai sunkus ir ilgas procesas, todėl svarbu, kad ir toliau kalbėtumėtės su dukra, paaiškintumėte jai, kad labai ją mylite ir dėl jos rūpinatės, kad esate šalia ir ji gali jaustis saugi su Jumis pasidalinti savo išgyvenimais. Vaikai dažnai nenori jaudinti tėvų savo problemomis, galvoja, kad vis tiek niekas nepasikeis, todėl svarbu dukrai parodyti, kad Jums rūpi, kaip jai sekasi ir kad tik kartu galite atlaikyti sunkumus ir pradėti kažką keisti. Svarbiausia, kad turite viena kitą.
Klausimus psichologui galite siųsti adresu: psichologas@lrytas.lt