Specialistai teigia: kai žmogus valgo, ir jo siela valgo. O ji dažnai jaučia alkį.
Norintieji padailinti figūrą privalo išsiaiškinti, kokiam gardžiam ir saldžiam produktui negali atsispirti. Tik tuomet galima tikslingai kovoti su savo silpnybėmis, teigiama žurnale „Stern”.
Po pietų dirbdama prie rašomojo stalo ar vakarais žiūrėdama televizorių 27 metų Saskia Naumann negali nuvyti minčių apie šokoladą.
„Dažniausiai šokolado neperku, kad išvengčiau pagundos. Bet jei jo užsigeidžiu, negaliu rasti sau vietos”, – sakė Frankfurto gyventoja.
Užsinorėjusi saldėsio Saskia slenka į virtuvę, kuria dalijasi su kitu buto gyventoju, ir pasirausia ten, kur jai nederėtų. Jei nieko neranda, puola į artimiausią prekybos centrą.
„Šokoladas – mano likimas”, – sako jauna moteris, rodydama į klubus. 162 centimetrų ūgio vokietė sveria 65 kilogramus. Akivaizdu, kad per daug.
Juolab kad Saskia veda pokalbių laidas, dalyvauja įvairiose šventėse. Į sceną einančios moters figūra turi būti nepriekaištinga, juk konkurencija – didelė. Bet šokoladas – jos silpnybė.
„Man reikia šokolado, kad įveikčiau scenos baimę, atsipalaiduočiau. Be to, jis man reikalingas kaip paguoda, kai ne viskas pakrypsta taip, kaip norėčiau”, – sako laidų vedėja.
Taip per dvejus metus ji priaugo net dvylika kilogramų.
S.Naumann siekia atsikratyti antsvorio. Ji valgo mažai kaloringą maistą ir kūno rengybos studijoje.
„Bet visiškai atsikratyti šokolado potraukio nepajėgiu, tad kartkartėmis paragauju”, – prisipažino Saskia.
Kodėl žmonės susigundo šokoladu, saldainiais, bulvytėmis ar pica, jeigu skrandis net negurgia? Kodėl daugelis dietų nueina niekais dėl saldumynų, kurių organizmui net nereikia?
Atsakymas labai paprastas: valgymas – tai kur kas daugiau nei vien organizmo energijos papildymas. Valgymas susijęs su jausmais. Tad maisto reikalauja ir siela, kurią dažnai kamuoja didelis alkis.
„Dažniausiai nesuvokiame, jog viskas vyksta pasąmonėje”, – sakė Fuldos (Vokietija) mitybos psichologijos profesorius Christophas Klotteris.
Tik sugebantys iššifruoti kompleksines psichikos ir apvalainų klubų sąsajas turi galimybę numalšinti apetitą ir pagaliau sėkmingai atsikratyti kilogramų.
Pikantiško sūrio kąsneliai, sultingi pjausniai ar ledai įsuka kompleksinį procesą: iš pradžių savo pojūčius centrinei nervų sistemai perduoda lūpos ir burnos ertmė.
Vėliau žmogus pajunta malonų sotumo jausmą, beveik visada sustiprėja laimės hormono serotonino sintezė, ypač valgant saldų ir riebų maistą.
Ar valgymo ir emocijų ryšys yra stiprus, priklauso nuo to, ko vaikas išmoko kūdikystėje. Jau žįsdamas motinos krūtį kūdikis suvokia, jog burnos sąlytis su maistu ir saugumo jausmas – neatskiriami.
Vėliau daugelis tėvų maistą naudoja vaikui auklėti.
„Už gerą elgesį atžalos nusipelno saldumynų, už blogą jie atimami. Dėmesio, švelnumo poreikis, veiklos ir socialinių kontaktų troškimas patenkinamas koše ir saldumynais.
Taip vaikai išmoksta, kad valgis gali paguosti, kai nutinka kas nors nemalonaus”, – sakė Manheimo (Vokietija) psichologė ir psichoterapeutė Doris Wolf.
Jos teigimu, ši ankstyva patirtis lydi žmogų visą gyvenimą. Jei praleidžiama proga sąmoningai įvertinti maisto ir emocijų ryšį, atsiranda antsvorio.
Kai kuriems žmonėms maistas tampa svarbiausiu geros nuotaikos šaltiniu. Jei turi problemų, nuobodžiauja, jaučia nusivylimą ar nepasitenkinimą jie puola prie gardžių kąsnelių, bent trumpam lemiančių laimę.
Taip liūdesys, baimė ar vienišumas tampa ne tokia didele sielos našta.
„Valgiau mokydamasi, kad nusiraminčiau. Kasdien po 14 val. sėdėjau prie kompiuterio. Tiesa, dažnokai darydavau pertraukas, per kurias nuslinkdavau tik iki šaldytuvo”, – pasakojo Darmštato (Vokietija) informatikos ir mokslo vadybos specialybės studentė 26-erių Svea Longen.
Tokių mitybos įpročių rezultato neteko ilgai laukti: per ketverius metus 176 centimetrų ūgio mergina, priaugusi net 20 kilogramų, pasiekė 85 kilogramų svorį.
Burnos higienos specialistė 37-erių Denise Stahr iš Berlyno dėl savo pikantiškų apvalumų kaltina stresą: įtemptas darbas, mokslai, sūnaus auklėjimas.
„Dieną dažnai pamiršdavau pavalgyti, alkį numalšindavau pica, sūriu ar kuo nors saldžiu.
Tai buvo mano nervų mityba. Vakarais valgydavau daug”, – sakė vieniša motina D.Stahr.
Per metus 172 centimetrų ūgio moteris priaugo dešimt kilogramų.
D.Stahr pacientė, asmeninė kūno rengybos trenerė, padėjo jai atsikratyti blogų įpročių.
Šešis kilogramus sugebėjusi numesti berlynietė teigė, kad sustiprėjo ne tik jos raumenys, bet ir nervų sistema. D.Stahr tapo ramesnė ir optimistiškesnė.
„Kiekvienas žmogus turi savo strategiją nemaloniems jausmams įveikti. Kai kurie vartoja alkoholį ar raminamuosius, kiti daug miega arba be saiko dirba. Jeigu žmogus turi antsvorio, vadinasi, jis pasirinko valgymą”, – sakė D.Wolf.
Beje, ši problema verčia žmones elgtis skirtingai. Vieni nuolat ką nors kramto, kiti tik per pietus suvalgo pernelyg didelę porciją.
Treti visą dieną tvardosi, badauja arba pasitenkina mažiau kalorijų turinčiais produktais, bet vakare ar naktį keliskart puola prie šaldytuvo.
Žinoma, valgymas trumpam suteikia paguodą, bet paskui dažniausiai žmogų apninka gėdos ir kaltės jausmas. Tai dažnai tampa tolesnės psichologinės mitybos priežastimi. Tai – užburtas ratas, valgymas tampa liguistu potraukiu.
Akivaizdu, kad, be paguodos, maistas teikia kai ko daugiau, kad kai kurie dvasinių problemų kamuojami žmonės imtų labai daug valgyti.
Dvasinės ilgalaikės problemos – stresas, nusivylimas, depresija arba psichikos traumos pakeičia galvos smegenų medžiagų apykaitą.
Šis organas ima reikalauti daugiau energijos, nes nesugeba pasinaudoti turimais organizmo ištekliais.
Kartais be saiko valgoma ne tik siekiant nuslopinti blogus jausmus ar šiokiadieniais užklumpantį stresą. Neretai valgymo problemų priežastys yra kur kas gilesnės.
Ne visi, kurie garsiai aimanuoja dėl savo kilogramų ir bando vieną dietą po kitos, iš tikrųjų nori numesti svorio. Juk apkūnumas gali būti ir solidarumo su kitais storuliais, pavyzdžiui, tėvais ar partneriu, išraiška. Atsisveikinimas su riebalais būtų tarsi atsiribojimas nuo artimo.
Dvasinių antsvorio priežasčių – daugybė. Bet kaip su jomis kovoti? Kaip išsivaduoti iš psichologinių spąstų?
„Jokiu būdu ne dejuodami, kad esate ne tokie, kokie norėtumėte būti ir kokie niekada netapsite.
Žmonės visada turės nemalonių, negatyvių minčių, bet jas privalu įveikti kitokiais būdais, užuot be saiko valgius”, – sakė psichologė D.Wolf.
Pirmasis žingsnis: nesąmoningus valgymo motyvus reikia paversti sąmoningais.
Asmenys, kurių pastangos sulieknėti nueina veltui, ir jie mano, kad tai susiję su gilesnėmis problemomis, turėtų kreiptis į psichoterapeutą.
Bet pirmiausia žmogus gali ir turi padėti pats sau.
Ekspertai pataria viename lape surašyti problemas, susijusias su antsvoriu, kitame – su juo susijusius galimus pranašumus.
Toks paprastas būdas padeda žmogui surasti motyvus, skatinančius tirpdyti kilogramus.
Visada bus situacijų, kai jausmų galia bus itin stipri.
Po ginčo su žmona ar viršininku kils pagunda nemalonius jausmus nuslopinti, pavyzdžiui, kaloringomis skrudintomis bulvytėmis su dešrele. Ir tokiems atvejams reikia pasiruošti.
Nemalonumams užklupus nevalia bėgti į artimiausią kavinę. Geriau pavaikštinėti po prekybos centrą, paganyti akis po naujas drabužių ar batų kolekcijas, nusiraminti įsigijus kompaktinį diską ar lūpų dažus.
Parengė Ona KACĖNAITĖ