Marius
***
Į klausimą atsako psichologė Inga Būdvytytė:
Pyktis būdingas itin jautriems žmonėms. Kiekvienas į nesėkmes, neteisybę, nepagarbą ir kitus nemalonius įvykius reaguojame skirtingai: vieni žmonės užsisklendžia savyje, nugrimzta į depresiją, kiti sugeba iš kiekvienos nesėkmės išpešti ką nors pozityvaus, naudingo ar pamokančio, treti iš nevilties niršta, pyksta ir net gali elgtis agresyviai ar destruktyviai. Kalbant apie pykčio priepuolius, svarbu atsiminti, kad jie labiau būdingi vaikams, nes jie jaučiasi labiau pažeidžiami ir silpni, tačiau jų troškimas būti pripažintais yra labai didelis, todėl neretai „patikimiausias“ būdas kažko pasiekti ar bent susilaukti dėmesio yra pykčio priepuolis (kadangi vaikai yra nepakankamai subrendę, kad galėtų sunkumus spręsti konstruktyviai).
Suaugusiųjų pasaulyje pyktis neretai simbolizuoja norą silpnumo jausmą pakeisti pranašumu, dažnai „įsprausti į kampą“ ir nerasdami tinkamų kovos su nemalonia situacija priemonių, ar svarių argumentų sprendžiant kokį nors ginčą, žmonės ginasi pykčiu. Daug kam girdėtas posakis, kad geriausia gynyba – puolimas. Todėl, kai iškyla grėsmė savivertei, kai kurie žmonės ima rėkti, plūstis ar daužyti daiktus bei smurtauti.
Pyktį galima reikšti įvairiais būdais – galima jį slopinti, stengtis nusiraminti, arba jį išreikšti. Slopinamas ir užgniaužiamas pyktis niekur nedingsta, jis tiesiog nustumiamas į šalį, tačiau kaupiasi ir nuodija mus, kol galop vieną gražią dieną prasiveržia su neįsivaizduojama jėga.
Stebuklingo recepto, kaip suvaldyti pyktį, nėra. Tam reikia žinoti konkrečias situacijas, kuriose tas pyktis kyla bei konkrečią pykčio išraišką. Tačiau galime aptarti keletą bendrų pykčio valdymo priemonių.
Esant nemaloniai situacijai, kuri jus pykdo, svarbu įsisąmoninti, kas būtent kelia pyktį – ar tai kito žmogaus nuomonė, kuri nesutampa su jūsų, ar neteisybė, įžeidimas ir t.t. bei įvertinti, kiek tai pagrįsta. Pavyzdžiui, susilaukiate kritikos iš kito žmogaus – aišku, jaučiatės blogai ir ūmiai reaguojate, norėdami „parodyti“ tam netikšai, kad jis kalba nesąmones. Tačiau vertėtų kiek įmanoma šalčiau ir blaiviau apmąstyti, o kas, jeigu tas žmogus teisus, gal jis visai nenorėjo įžeisti, o tiesiog padėti ar patarti. O gal apskritai tas žmogus jus tiesiog erzina ir bet kas, ką tik jis bepasakytų jums atrodo kaip baisiausia neteisybė? Pykčio situacijos bei to, kas sukėlė pyktį, analizė gali padėti įsisąmoninti savo jausmus ir kitą kartą reaguoti adekvačiau.
Bet kokiu atveju, naudinga pyktį išreikšti. Tačiau itin svarbu kaip tai padaroma. Akivaizdu, kad rėkdami ir daužydami indus pasieksime nedaug. Todėl reikia stengtis savo nepasitenkinimą reikšti socialiai priimtinais būdais, pavyzdžiui, išsakant kitam žmogui, kas jus pykdo ar trikdo. Savaime suprantama, tokio pokalbio metu negalima kelti balso, švaistytis kaltinimais (nes tai paskatins kito žmogaus gynybiškumą ir išprovokuos konfliktą), svarbu tinkamai ir ramiai formuluoti savo mintis, pasitelkti konkrečius argumentus, nedramatizuojant ir nehiperbolizuojant.
Kartais naudinga parašyti laišką jus supykdžiusiam asmeniui, taip turėsite galimybę ramiai dar kartą peržvelgti nemalonią situaciją ir, be kunkuliuojančių emocijų bei gerai apgalvojus, išsakyti savo mintis.
Labai svarbus jūsų požiūris į situaciją, kuri sukelia pyktį. Nepamirškite, kad supykus, viskas atrodo daug juodžiau, skaudžiau ir baisiau nei yra iš tikrųjų. Tokiais atvejais naudinga į situaciją pažvelgi iš šono, atsiribojant nuo asmeniškumų. Išlaikydami distanciją, sugebėsite ramiau ir konstruktyviau spręsti susiklosčiusią situaciją. Taip pat naudinga į viską pažvelgti iš jūsų pašnekovo pozicijos, gal jo argumentai visai pagrįsti?
Jei jūsų pykčio priepuolius sukelia konkreti situacija, pavyzdžiui, automobilių spūstys, ar kilometrinės eilės parduotuvėje, stenkitės keisti savo įpročius ir išvengti nemalonių išgyvenimų. Kad nereikėtų beviltiškai keiktis ir grūmoti kumščiu kitiems vairuotojams užstrigus kamštyje, iš namų išvykite šiek tiek anksčiau.
Jei jūsų pyktį kelia konkretus žmogus, stenkitės riboti kontaktus su juo, o jei tai neišvengiama, iš anksto nusiteikite galimam susitikimui, atraskite jums patogiausią bendravimo su tuo asmeniu būdą, stenkitės atsiriboti nuo erzinančių to žmogaus savybių, sutelkite dėmesį į pokalbį, jums sakomus žodžius, venkite provokacijų, ironijos ir sarkazmo bei apibendrinimų ir išankstinių nuostatų (pvz., „jis prieš mane nusiteikęs/manęs nemėgsta“, „ji visada nori būti teisi“ ir t.t.) arba pasistenkite rasti jums patinkančių to asmens savybių, kurios padėtų ne taip jautriai į jį reaguoti, o gal net jį pamėgti.
Relaksacija taip pat naudingas būdas, siekiant sušvelninti savo pyktį. Gilus kvėpavimas gali žymiai sumažinti pykčio stiprumą. Nes supykus reaguoja visas mūsų organizmas, tarsi fiziškai pasiruošiame kovai: ima smarkiau plakti širdis, užplūsta karštis, netolygiai ir greitai kvėpuojame, tokia „kovinė“ parengtis taip pat trukdo nusiraminti ir adekvačiai vertinti situaciją. Todėl tikrai verta ir naudinga pasidomėti įvairiomis atsipalaidavimo technikomis bei kvėpavimo pratimais. Net paprasčiausias suskaičiavimas iki 10 prieš atsakant pašnekovui, ar reaguojant, padeda kontroliuoti pyktį – turime laiko apmąstyti tiek pašnekovo žodžius, tiek savo atsakymą, be to, reaguosime jau ne taip emocingai ir mūsų reakcija bus racionalesnė. Nes dažnai, apimti pykčio, negalime blaiviai mąstyti, ar net išvis nemąstome, o tai akivaizdžiai nepagerins nei jūsų reputacijos, nei padės išspręsti kilusius sunkumus.
Bendra organizmo būklė bei savijauta taip pat svarbios. Jei būsite gerai pailsėję, neįsitempę, su pykčiu kovosite lengviau, o ir jis kils daug rečiau, nei streso ir nuovargio ar nemigos iškamuotiems žmonėms. Dažnai, kai susikaupia daugybė problemų darbe ir namie, ši situacija gali atrodyti visaapimanti ir beviltiška, tuomet stenkitės ramiai apsvarstyti, ką galite nuveikti ir kaip galite spręsti kilusius sunkumus. Kartais nutinka taip, kad net ir labai besistengdami, nieko pakeisti negalime, tai įvertinus, užuot beviltiškai niršę ir lieję pyktį ant niekuo dėtų aplinkinių, turime išmokti situaciją priimti tokią, kokia ji yra.
Fizinė iškrova taip pat padeda nuleisti garą - jei jaučiate, kad esate susierzinęs ir bet kokia smulkmena gali išprovokuoti jūsų pykčio priepuolį, esant galimybei, eikite pabėgioti, ar išliekite įniršį ant bokso kriaušės, tai bus efektyviau, nei aprėkti sutuoktinį ar įspirti lyg tyčia po kojomis pasipainiojusiam šuniui. Ir nepamirškite, jei jus supykdė kaimynas ar nemandagi pardavėja, o gal kolegų akivaizdoje pažemino viršininkas, išliejęs pyktį ant vaikų, kurie „netinkamu metu“ jus užkalbina, tikrai nepasijusite geriau. Be to, pyktis kenkia sveikatai, neišsprendžia problemos, o kaip tik viską apsunkina, bei mažina aplinkinių pagarbą jums, tai irgi reikėtų atsiminti, prieš neapdairiai pasiduodant neigiamų emocijų pliūpsniui.
Klausimus psichologui galite siųsti adresu: psichologas@lrytas.lt