Janina
***
Į klausimą atsako psichologė Inga Būdvytytė:
Miela Janina, Jūsų klausimas kupinas nevilties ir nusivylimo. Akivaizdu, kad situacija slegianti, be to, trunka labai ilgai ir vargina bei sekina. Tačiau, jei jau nusprendėte ieškoti išeities, vadinasi Jūs nesate nevykėlė, o stipri moteris, pasiryžusi keisti situaciją bei keistis pati. Aišku, norint kažką pakeisti, reikia rasti atsakymus į daugybę klausimų.
Pirmas klausimas būtų, ar Jūsų sutuoktinis visada buvo dirglus ir irzlus, ar tai jo asmenybės bruožas, o gal toks elgesys susijęs su kokiais nors konkrečiais įvykiais: nelaimėmis, netektimis, sveikatos problemomis ar tai, pavyzdžiui, nepasitenkinimas tam tikrais gyvenimo įvykiais bei aplinkybėmis: sumažėjusia alga ar išėjimu į pensiją, darbo praradimu.
Gal iki šiol buvęs aktyvus ir veiklus Jūsų sutuoktinis dėl tam tikrų priežasčių sumažėjus veiklos mastams, jaučiasi nevertingas ir nereikalingas ir savo neviltį išlieja pykdamas ant Jūsų? Dažnai žmonės, jausdamiesi nevertingi, savo autoritetą bando „gelbėti“ agresija. Tokiu atveju naudinga būtų padėti sutuoktiniui kompensuoti prarastą veiklą. Kartu ieškoti užsiėmimų, kurie būtų įdomūs ir priimtini Jums abiems, bendri interesai suartina bei gerina bendrą emocinį foną.
Sakote „tenka būti kaltai..“ – tai skamba kaip savanoriškas kaltės prisiėmimas. Jei irzlus ir piktas vyras Jus kaltina dėl visų įmanomų negandų (nuo neskanių blynų iki politinės situacijos Lietuvoje), tai dar visiškai nereiškia, kad iš tiesų esate kalta. Atsakomybę už primestus kaltinimus galite prisiimti tik tuo atveju, jei tą kaltę pripažįstate ir kaltinimai yra pagrįsti.
Nes dažnai smurtaujantys asmenys kaltę kitam stengiasi sukelti tam, kad galėtų kitu asmeniu manipuliuoti. Kasdien aiškindamas Jums, kokia Jūs netikusi ir viską darote blogai, sutuoktinis mažina Jūsų savivertę, sekina Jus, nes, kai Jūs silpna ir pažeidžiama, Jūs nesipriešinsite, o jis galės netrukdomas viešpatauti, be to, jei jo elgesys Jus tikrai skaudina, tačiau jo nepaliekate ir nesiimate jokių veiksmų, tai leidžia jam manyti, kad esate nuo jo priklausoma, jis jaučiasi „valdovu“, nes, prisiimdama kaltę, automatiškai tampate auka, o jis mano turįs teisę Jus bausti už įsivaizduojamus prasižengimus. Bet tai mažų mažiausiai neteisinga. Aišku, jei tokia situacija tęsiasi metų metus ir Jūs neįsivaizduojate, kad santykiai ir bendravimas šeimoje gali ir tūri būti kitokie, labai sunku bus ką nors pakeisti. Tačiau pabandyti tikrai verta.
„Niekaip neįtinku“ verčia suklusti. O ar vyras stengiasi Jums įtikti? Santykiai poroje pagrįsti pusiausvyra ir bendromis pastangomis, pagarba ir palaikymu. Aišku, mūsų visuomenėje gaji nuostata, kad reikia patarnauti vyrui, stengtis jam įtikti ir patikti, o jei dar jis ir mėgėjas pasmurtauti, išvis reikia kuo mažiau reikšti savo nuomonę, nekalbant jau apie norus, o tik daryti viską, kad jis neturėtų prie ko prikibti ir nerastų priežasčių būti Jumis nepatenkintas. Tačiau priežasčių tam jis ras visada. Jūsų nuolankumas tik provokuoja jo agresiją.
Elgdamasi nuolankiai ir bijodama jį supykdyti tarsi pripažįstate jo galią ir pritariate jam. O jis šiuo atveju nėra teisus. Įdomu būtų sužinoti, koks yra smurto lygis šeimoje, ar vyras pyksta ir naudoja psichologinį smurtą, ar griebiasi ir fizinių bausmių. Esmė tame, kad Jūs neturite leisti sau tapti jo auka. Ieškoti pagalbos ir pripažinti kitiems, kad Jūsų santuoka netobula, nėra gėda.
Ir tai ne Jūsų kaltė.
Aišku, bepigu man kalbėti apie laisvę reikšti savo norus, kai Jums tenka diena iš dienos gyventi su žmogumi, kurio pyktį ir panieką kenčiate. Taigi šioje vietoje vertėtų aptarti galimybes tai spręsti, arba bent jau to išvengti. Svarbu padėti vyrui suprasti, kaip Jūs jaučiatės. Jei visada buvote labai nuolanki ir paklusni, gal jis net nenutuokia, kad Jus skaudina.
Jei pabandytumėte jam išsakyti savo jausmus ir norus, gal kas nors pasikeistų? Svarbu tai padaryti nekaltinant, nes kaltinimai tik sustiprins jo pyktį ir agresiją. Tokiu atveju tinkamos formuluotės: „kai tu mane kaltini, aš jaučiuosi blogai / man labai skaudu, kai tu nepaisai mano jausmų / kai tu keli balsą, aš tavęs bijau ir blogai jaučiuosi ir pan. Apie šiuos dalykus reikia kalbėti labai subtiliai, vengiant svaidymosi piktais priekaištais arba argumentais, labai svarbu mokėti klausyti ir išgirsti, ką sako kitas.
Jei manote, kad toks pokalbis nebus naudingas ir tai beviltiška, pagalvokite, kur galėtumėte ieškoti paramos juodžiausiomis akimirkomis. Jei turite vaikų, gal galėtumėte apie situaciją su vyru pakalbėti su jais? Ar bent daugiau laiko praleisti besisvečiuodama pas juos. Kita vieta, kur galite tikėtis paramos, yra moterų krizių centrai ir panašios socialinės paramos įstaigos, kur ne tik galėsite nusimesti neigiamų emocijų naštą, pasidalinti savo išgyvenimais su moterimis, kurios taip pat patiria fizinį ar psichologinį smurtą šeimoje, bet ir pasisemti naudingos patirties ar patarimų bei rasti bendraminčių ir naujų draugių.
Jei buvimas namie nepakeliamas, o kito prieglobsčio nėra, galite stengtis bent jau riboti laiką, praleidžiamą namuose. Gal turite kokių širdžiai mielų pomėgių ar užsiėmimų? Pavyzdžiui, gal Jus domina teatras ar kinas, o gal mėgstate rankdarbius – yra daugybė įvairių klubų ir organizacijų, kur galėtumėte užsiimti tuo, kas teikia malonumą, plėsti akiratį bei pažinčių ratą. Jei esate pakankamai aktyvi ir mėgstate padėti kitiems, galite išbandyti daugybę savanorystės programų ir taip save realizuoti, pasijausti naudinga ir dvasiškai stipresne.
Drastiškas Jūsų situacijos sprendimo būdas būtų skyrybos. Įtariu, kad apie tai jau galvojote, tačiau jei šio kelio nepasirinkote, gal dar yra vilties, kad viskas ne taip ir blogai, o gal tiesiog turite tam labai svarių priežasčių. Svarbu paklausti savęs, ko aš noriu gyvenime, kas man padėtų jaustis geriau.
Tik Jūs pati galite rasti geriausią sprendimą, svarbu neleisti sau nugrimzti į bejėgiškumo liūną. Svarbu dar ir tai, kad nusprendusi keistis, turite atsiminti, kad tai nebus paprasta, nes Jūsų šeimos elgesio modelis formavosi daugybę metų, todėl sulaukti pokyčių per kelias dienas neįmanoma; turite susitaikyti su tuo, kad pokyčiams reikia laiko, jėgų ir ryžto. Tikiuosi, kad rasite Jums tinkantį kelią.
Klausimus psichologui galite siųsti adresu: psichologas@lrytas.lt